Tai sekmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „The Sunday Times“.

Pasak šaltinių, B. Johnsonas privačiu lėktuvu atskrido į Karakasą iš Dominikos Respublikos, kur atostogavo kartu su šeima. Iš viso Venesuelos sostinėje jis išbuvo mažiau nei parą.

B. Johnsonas su N. Maduro aptarė situaciją Ukrainoje, Vakarų diplomatijos ir žvalgybos sluoksniams nerimaujant, kad naftos turtinga socialistinė respublika gali tiekti Rusijai ginklus ar kitokią karinę pagalbą.

Be to, buvo aptartos sąlygos, kurios leistų pagerinti Venesuelos santykius su Jungtine Karalyste, nepripažįstančia N. Maduro legitimumo.

Vykdydama šias sąlygas, Venesuela turėtų šiais metais surengti laisvus ir sąžiningus prezidento rinkimus ir      sumažinti įtampą santykiuose su Gajana, buvusia Didžiosios Britanijos kolonija, turinčia didelių naftos ir mineralų išteklių Esekibo regione.

Tokios derybos yra „neįprastos“ dėl dvišalių santykių būklės ir bendro neapibrėžtumo Vakarų santykiuose su Venesuela, kuri savo ruožtu yra didžiausia pasaulyje naftos gamintoja ir tvirta Rusijos prezidento Vladimiro Putino rėmėja, pažymi leidinys.

Venesuelos rinkimų institucijos CNE duomenimis, beveik 96 proc. rinkėjų balsavo už naujos valstijos, kuri vadintųsi Gajanos Esekiba, sukūrimą ir Venesuelos pilietybės suteikimą vietos gyventojams. Tačiau konsultaciniame referendume dalyvavo tik 51 proc. iš bendro rinkėjų skaičiaus.

Venesuelos prezidentas Nicolásas Maduro su šimtais šalininkų sostinės Karakaso Bolivaro aikštėje džiaugėsi referendumo rezultatais kaip Venesuelos pergale, tačiau kol kas neaišku, kiek jis pasirengęs eskaluoti kovą su Gajana ir kokie galėtų būti tolesni žingsniai.

Gajanos prezidentas Irfaanas Ali pareiškė, kad jis ir jo žmonės nebijo Venesuelos referendumo. „Turiu žinią prezidentui Maduro: niekas, ką jūs pasakysite, jokia propaganda ar melas nepripildys Gajanos gyventojų širdžių baimės“, – sakė jis savo kalboje Nacionaliniame stadione, rašoma laikraščio „Guyana Chronicle“ pranešime. „Leiskite man pasakyti labai aiškiai: mūsų negalima sutrypti“, – sakė jis.

Gajanos vyriausybė referendumą pavadino „grėsme nacionalinei taikai ir saugumui“. Maždaug 160 000 kv. kilometrų dydžio Esekibos teritorija sudaro apie du trečdalius Gajanos ploto.

Penktadienį JT aukščiausia teisingumo institucija – Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) – nurodė Venesuelai „susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie pakeistų šiuo metu ginčo teritorijoje vyraujančią padėtį“.

Oficialiais duomenimis, visiems penkiems referendumo klausimams pritarė nuo 95,4 iki 98,11 proc. rinkėjų. Tarp jų buvo ir klausimas, ar Venesuela turėtų atmesti TTT jurisdikciją šiuo klausimu.

Dabartinės teritorijos ribos buvo nustatytos 1899 metais Paryžiaus arbitražo sprendimu.

Tačiau Venesuela remiasi 1966-aisiais, likus keliems mėnesiams iki tuometinės Britų Gvianos kolonijos nepriklausomybės paskelbimo, sudarytu susitarimu su Jungtine Karalyste, kuriame buvo numatyta derybų keliu nustatyti galutines regiono sienas, tačiau susitarimas taip ir nebuvo įgyvendintas.

Konfliktas dėl sienų pastaraisiais metais paaštrėjo po to, kai Gajana, viena skurdžiausių Pietų Amerikos šalių ir viena sparčiausiai augančių ekonomikų pasaulyje, 2015 metais suteikė JAV naftos bendrovei „Exxon Mobil“ gavybos licenciją šiame regione. Eksportas prasidėjo 2020 metais.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) paskelbė, kad amerikiečiai jau pakeliui namo, o netrukus jo administracijos aukšto rango pareigūnas patvirtino, kad JAV vadovas priėmė „skausmingą sprendimą“ pritarti apsikeitimui kaliniais, kad būtų užtikrinta jų laisvė.

„Šiandien, po ilgų metų neteisėto sulaikymo Venesueloje, mes grąžiname namo Jorge Toledo (Chorchę Toledą), Tomeu Vadellą (Tomeu Vadelją), Alirio Zambrano (Alirijų Sambraną), Jose Luisą Zambrano (Chosė Luisą Sambraną), Jose Pereirą (Chosė Pereirą), Matthew Heathą (Metjų Hitą) ir Osmaną Khaną (Osmaną Chaną)“, – sakoma J. Bideno pareiškime.

Beveik tuo pat metu Karakasas, kurio santykiai su Vašingtonu jau ne vienerius metus yra labai įtempti, pareiškimu patvirtino, kad derybų keliu pavyko paleisti du JAV kalintus jaunus venesueliečius.

Prezidentas priėmė sunkų ir skausmingą sprendimą.

Nors Venesuelos valdžios institucijos šių asmenų tapatybių neskelbė, aukšto rango JAV pareigūnas juos įvardijo kaip Francisco Floresą de Freitasą (Fransiską Floresą de Freitą) ir jo pusbrolį Efrainą Antonio Camposą Floresą (Efrainą Antonijų Kamposą Floresą) – abu jie yra prezidento Nicolaso Maduro (Nikolo Maduro) žmonos Cilios Flores (Silijos Flores) sūnėnai.

„Po įvairių nuo kovo 5 dienos vykusių pokalbių su JAV vyriausybės atstovais pavyko išlaisvinti du šioje šalyje neteisėtai įkalintus jaunus venesueliečius“, – sakoma oficialiame Karakaso pranešime.

2015 metais per slaptą JAV operaciją Haityje suimti pusbroliai dvejais metais vėliau buvo nuteisti 18 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad ruošėsi kontrabanda į Jungtines Valstijas įvežti 800 kg kokaino.

Venesuelos vyriausybė teigia, kad jie buvo nepagrįstai apkaltinti.

Derybose paaiškėjo, kad dviejų venesueliečių, „kartais vadinamų „narkotikų sūnėnais“ dėl jų ryšių su Nicolaso Maduro žmona, paleidimas yra labai svarbus norint užtikrinti šių amerikiečių paleidimą“, žurnalistams sakė vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas.

„Prezidentas priėmė sunkų ir skausmingą sprendimą pasiūlyti tai, ko venesueliečiai aktyviai siekė“ kelis mėnesius trukusiose derybose dėl mainų, pridūrė pareigūnas.

Tačiau Venesuelos opozicijos lyderis Juanas Guaido (Chuanas Gvaido), kurį JAV pripažįsta laikinuoju Venesuelos prezidentu, teigė, kad apsikeitimas kaliniais yra tik dar vienas „įrodymas“, kad „Venesueloje veikia nusikalstamas režimas, susijęs su prekyba narkotikais“.

Nuo sausio, kai Venesuelos opozicijos lyderis J. Guaido pasiskelbė laikinuoju Venesuelos prezidentu ir jį pripažino JAV ir daugiau kaip 50 kitų šalių, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija didina spaudimą N. Madurui ir jo vyriausybei.

Rusija, Šiaurės Korėja ir Kuba toliau remia N. Madurą.

E. Abramsas pridūrė manąs, kad spaudimas turi pakankamai didelį poveikį N. Maduro režimui, tačiau vis dėlto siekiama, kad jis pasitrauktų iš valdžios. Atstovas neatskleidė, kokios sankcijos bus paskelbtos ketvirtadienį.

E. Abramsas sakė, kad JAV taip pat didins spaudimą Kubai – dėl tokių pačių priežasčių, kaip ir Rusijai.