Laisvė dar toli
Kaune paskaitą "Žmogaus teisės putinistinėje Rusijoje" skaitęs žmogaus teisių aktyvistas vadovauja keturioms nevyriausybinėms organizacijoms, demaskuoja pažeidimus Rusijos kalėjimuose, teisėsaugos ir aplinkosaugos srityse. 1993-aisiais N.Ščuras įkūrė pirmąją ekologinę organizaciją Čeliabinsko srityje, o 1997 m. kartu su žmona Tatjana – asociaciją "Pagalbos ranka", kuri teikia pagalbą gyventojams, organizuoja paskaitas apie žmogaus teises žurnalistikos studentams ir kalėjimų darbuotojams.
2005 m. JAV žurnalas "Time" N.Ščurui skyrė "Herojaus" apdovanojimą. "Nevyriausybinės organizacijos, kurios gauna finansinę paramą iš užsienio, Rusijoje yra laikomos užsienio agentais. Taigi aš esu trigubas agentas", – juokavo aktyvistas, dėl savo veiklos jau kartą suimtas ir pusę metų laikytas ikiteisminio kalinimo centre.
Baisiausia, ką daro Rusijos valdžia, jo teigimu, tai ne žmogaus teisių gynėjų sodinimas į kalėjimus, o tautos nustatymas prieš juos: aktyvistai šalyje yra laikomi persona non grata.
Ukraina, man atrodo, yra arčiau laisvės nei Rusija.
"Ukraina, man atrodo, yra arčiau laisvės nei Rusija. Dabartinė mano karta, taip pat mano vaikų ir anūkų kartos – nė vieni nėra pajėgūs išsilaisvinti. O va proanūkiais, kurių aš dar neturiu, jais aš tikiu", – pasak N.Ščuro, Rusija neturi perspektyvų, nes ją valdo minia. Panašiai, kaip minia nukryžiavo Jėzų Kristų, taip ir rusai patys nori tokios valdžios, kurią turi.
"Na, tarkime, nebebus V.Putino. Ar jį kas užmuš, ar pats išeis, ar šiaip kas atsitiks. Dvejus trejus metus bus laisvė, o po to tauta pabus: klausykite, bet kaip gerai buvo: buvome sotūs, turėjome degtinės. Kam mums tos demokratijos, negi dabar kas ketverius metus turėsime į rinkimus eiti? Nieko nebus. Deja, tokia yra žmogaus prigimtis ir mūsų tokia situacija", – optimizmu N.Ščuras netryško.
Naikino šviesiausius protus
Dėl šitos priežasties, anot aktyvisto, V.Putino Rusija niekada neegzistavo: "Egzistuoja tik Rusijos valdžia, kur per daugelį metų žmonės išsaugojo tą patį mentalitetą, tą patį supratimą apie laisvę ir demokratiją. Tokį supratimą, kuris gąsdina jūsų šalį ir jūsų kaimynus." Pasak N.Ščuro, tokios valdžios esmė – represinis aparatas, kuris šalyje veikia jau penkis šimtmečius.
"Atsitiko tai labai seniai, Ivano Rūsčiojo laikais, kuris 1565 m. sukūrė opričniną. Tai, kas išgyveno visus tuos laikus, transformavosi ir iki šiol gąsdina pasaulį. Ir dabar turime prievartos aparatą, kuris vadinosi KGB, o dabar vadinasi FSB", – žmogaus teisių aktyvisto nuomone, pradedant XIV a. Rusijoje buvo vykdoma prievartinė tautos selekcija.
"25 kartas valdžia naikino intelektualius, savo nuomonę turinčius, iniciatyvius žmones. Kadangi kiekviena karta paveldėjo prieš tai buvusios kartos genus, vis mažiau buvo perduodama intelektualių, talentingų žmonių genų ir išliko tie, kurie dabar gyvena Rusijoje. Bijantys išsiskirti ir neprieštaraujantys valdžiai. Skamba liūdnai, bet deja, situacija tokia. Juolab kad paskutinėms penkioms kartoms gyvenimas Rusijoje iš viso buvo siaubingas. Valdžioje buvo labai žemo intelekto, amoralūs žmonės", – sako N.Ščuras. Tiems rusams, kuriems pavyko išgyventi šias represijas ir išsaugoti orumą, teko palikti šalį. Dabartinis jaunimas taip pat bando emigruoti ir kurti gyvenimą civilizuotesnėse šalyse.
"Valdžioje dabar – ypač ciniški žmonės, kuriuos mes vadiname darbiniais gyvuliais. Tai žmonės, įpratę gyventi ne visuomenėje, o gaujoje. Ten, kur galioja gaujos įstatymai, o ne žmogaus. Jie gali kalbėti keliomis kalbomis, būti pabaigę Harvardo universitetą, vartoti tokius žodžius kaip "development", tačiau jie nėra intelektualūs. Jie jaučiasi laimingi, kai gali naudoti prievartą prieš kitus žmones. Visuomet, kai tik valdžioje atsidurdavo nors šiek tiek intelektualesni žmonės, tuoj pat prasidėdavo kruvini perversmai", – teigė N.Ščuras.
Privalo laikytis plano
Ne vienus metus žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje stebintis aktyvistas atskleidė, kaip pagal iš anksto numatytą planą veikia represinis šalies aparatas. Anot jo, niekas negali pakeisti to, kas suplanuota.
Jeigu į mitingą susirenka iki tūkstančio žmonių, šimtas turi būti sulaikyta.
"Jeigu į mitingą susirenka iki tūkstančio žmonių, šimtas turi būti sulaikyta. 65 iš jų – pasodinti į areštinę, palaikyti ten ir paleisti, trisdešimt – nubausti administracine bauda nuo 10 iki 20 tūkst. rublių, o dviem – iškelta baudžiamoji byla, už ką pasodinti į kalėjimą. Joks teismas nepakeis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nes yra duotas nurodymas, kurio visi turi laikytis. Ir jūs nežinote, ar būsite priskirti tiems 65 proc., kuriuos paleis, ar tiems 2 proc., kuriuos nuteis. Tai atsitiktinumas, sėkmės reikalas. Jei jums pasiseks, praleisite naktį areštinėje ir laimingas grįšite namo. Jei nepasiseks – sėsite. Ir niekas jums nepadės – nei draugų filmuota medžiaga, nei jų liudijimai", – tvirtino N.Ščuras.
Anot jo, problema, kad įstatymai Rusijoje yra geri. Žmogaus teisių stebėtojai iš ES, peržiūrėję įstatymus, nesupranta, dėl ko čia žmonės skundžiasi. Pasak aktyvisto, visi pamiršta 1936-ųjų Konstituciją, kuri taip pat buvo labai gera, tačiau jos niekada nebuvo laikomasi. "Lietuva tai labai gerai žino, nes pajautė savo kailiu", – pabrėžė N.Ščuras.
Duona, degtinė ir pramogos
Nepaisant to, kad mitingai yra puiki proga valdžiai laikytis savo represinio plano ir sudarinėti valdžiai nepalankių žmonių sąrašus, anot Kaune viešėjusio nevyriausybininko, į mitingus šalyje susirenka labai mažai žmonių. O tokių masinių protestų kaip Maidanas Ukrainoje ar protestai Serbijoje, kai buvo verčiamas Miloševičius, ar Lecho Valensos mitingai, Rusijoje niekada nebuvo. Kodėl?
"Viskas labai paprasta. Rusijoje žmonėms visai nenori laisvės, jiems tai nereikalinga. Kodėl žlugo Sovietų Sąjunga? Šalyje nebebuvo ko valgyti. O dar baisiau – nebuvo ko gerti ir rūkyti. Pirmieji maištai prasidėjo būtent dėl to, kad nebuvo galima nusipirkti cigarečių. O tos po pasaulį sklandančios nuotraukos, kur žmonės stovi begalinėse eilėse ir muša vienas kitą dėl butelio degtinės – čia prasidėjo jūsų demokratija. Ir tada tauta išėjo į gatves", – anot N.Ščuro, rusams reikia labai nedaug – maisto, degtinės ir pramogų.
"O pramogų pilna – nuo olimpiados iki pasaulio čempionato. Tai taip šildo rusišką širdį: pas mus tiek visko vyksta, mes juk tokie galingi. Ir to pakanka. Krymo aneksija buvo palaikoma visoje šalyje. Žmonės didžiuojasi, kad "Krymas mūsų". Todėl žmogaus teisių gynėjai, ragindami žmones atgauti orumą ir neleisti, kad jiems spjaudytų į veidą, tampa jų priešais. Tau ko, daugiau nei kitiems reikia? Agurkų yra, duonos yra, tai ko tu rauniesi? Toks rusų mentalitetas", – sakė N.Ščuras.
Pasak jo, vienintelis dalykas, kurio bijo rusai, – tai karas. Visa propaganda yra nukreipta į tai, kaip blogai yra karas ir kaip gera yra gyventi dabar, kai jis nevyksta. Todėl opozicija, yra ne tik valdžios priešai, bet ir visos tautos: "Tai, kad Rusijos pilotai už 50 dolerių žudo Sirijos vaikus – tai ne karas. Tai, kad šiuo metu žudome ukrainiečius, savo brolius, – tai ne karas. Kai kas nors pasako, kad tai yra negerai, kad Krymas ne mūsų ir ką mes išvis darome Sirijoje, iš karto sukelia tautos pasipriešinimą."
Požiūris į A.Navalną
Drąsiai apie Rusijos vidaus politiką pasisakantis N.Ščuras turi savo nuomonę ir apie kitą šalies aktyvistą, su korupcija kovojantį opozicijos politiką Aleksejų Navalną, jį pavadindamas provokatoriumi ir V.Putino statytiniu.
"Mums jį pakišo. Pasakė, kad jis yra demokratas. V.Putiną mums irgi pristatė kaip demokratą. O A.Navalnas yra labai įprastas konstruktas, mano nuomone, pigus konstruktas. Manau, kad tik force majore gali sutrukdyti jam tapti prezidentu. Nebent jis kažką ne taip pasakys. Borisas Nemcovas irgi turėjo tapti prezidentu, kol nenutrūko nuo grandinės", – tikino N.Ščuras.
Lietuva – kultūros pavyzdys
Kaune apsilankęs N.Ščuras tikino, kad nors dažnai atrodo, jog rusai priešiški lietuviams, yra priešingai: "Niekada nei sovietmečiu, nei žlugus Sąjungai Rusijoje apie lietuvius ir latvius nebuvo kalbama blogai. Buvo šnekama apie miško brolius, tačiau Baltijos šalys rusams visuomet buvo kultūros pavyzdys – visuomet jus pripažindavo kaip kultūringus žmones."
Anot jo, pabuvę Baltijos šalyje rusai namo grįžta su maloniais prisiminimais. "Čia atvažiavus nesutikti chamų, visi kalba rusiškai. Baltijos šalys rusams panašiai kaip Armėnija – nesijauti, kad esi kitoje šalyje. Nesijauti svetimas. Visi grįžta su gerais įspūdžiais", – pasak N.Ščuro, vienintelis, kuris nemėgsta Lietuvos, – tai V.Putinas.
