Prie „Nord Stream 1“ Baltijos „jūros dugne maždaug 248 m atstumu vienas nuo kito aptikti 3–5 m gylio krateriai“, sakoma operatorės pareiškime.

„Dujotiekio atkarpa tarp šių kraterių sunaikinta“, – nurodoma jame.

Rugsėjo pabaigoje netoli Danijos Bornholmo salos buvo aptikti keturi nuotėkiai trijose iš keturių Rusijos eksporto dujotiekių gijų. Keli Skandinavijos šalių seisminiai institutai kiek anksčiau šioje vietovėje užfiksavo tai, kas, „labai tikėtina“, buvo sprogimai. Per incidentą buvo smarkiai pažeistos abi „Nord Stream 1“ gijos ir viena iš dviejų „Nord Stream 2“ gijų.

Du nuotėkiai įvyko Danijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, o kiti du – Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, nors ir  tarptautiniuose vandenyse.

Švedijos pareigūnai spalio pradžioje paskelbė atlikę nuotėkių vietos patikrinimą ir sakė, kad jis sustiprino įtarimus dėl sabotažo.

„Nord Stream AG“ atliko savo patikrinimą ir trečiadienį paskelbė, kad „toliau analizuos“ incidento vietoje surinktus duomenis.

Rusiją su Vokietija jungiantys dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atsidūrė geopolitinės įtampos centre, Rusijai nutraukus dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršijant už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. 

„Didesnio nuotėkio dabar paviršiuje nebematyti, tačiau mažesnis nuotėkis šiek tiek padidėjo“, – rašoma tarnybos paskelbtame pranešime.

Tai buvo nustatyta pirmadienį apie 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku praskridus virš vietų, kuriose nutiesti du dujotiekiai, kurie, kaip manoma, buvo apgadinti, nurodė tarnyba.

„Mažesnis nuotėkis tuo metu buvo maždaug 30 metrų skersmens“, – pranešė tarnyba.

„Nord Stream“ dujotiekių operatorės „Nord Stream AG“ atstovas šeštadienį sakė, kad iš dujotiekio „Nord Stream 2“ baigė veržtis dujos, nes buvo pasiekta dujų ir vandens slėgio pusiausvyra.

Visi nuotėkiai, kurie buvo aptikti praėjusį pirmadienį, yra Baltijos jūroje netoli Danijai priklausančios Bornholmo salos.

Ir Vašingtonas, ir Maskva neigia, kad yra už tai atsakingi.

Danijos institucijos buvo apytikriai apskaičiavusios, kad visos dujotiekiuose likusios dujos išsiverš iki sekmadienio, spalio 2 dienos.

Dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, jungiantys Rusiją su Vokietija, pastaraisiais mėnesiais atsidūrė geopolitinės įtampos centre, nes Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, atsakydama į Vakarų sankcijas po Maskvos invazijos į Ukrainą.

„Nord Stream 1“ ir „Nord Stream2“ priklauso konsorciumui, didžiąja dalimi valdomam Rusijos dujų milžinės „Gazprom“.

Šiuo metu jie yra neeksploatuojami, tačiau dujotiekių linijose vis dar buvo dujų, kai prieš juos, kaip plačiai manoma, buvo įvykdytas sabotažas.

ES įtaria, kad du povandeniniai gamtinių dujų vamzdynai buvo sugadinti per sabotažo aktą, ir įspėja apie atsakomuosius veiksmus dėl bet kokio išpuolio prieš Europos energetinius tinklus, pareiškime 27 ES šalių narių vardu sakė J. Borrellis.

„Bet koks tyčinis Europos energetinės infrastruktūros trikdymas yra visiškai nepriimtinas ir į jį bus ryžtingai ir vieningai reaguojama“, – perspėjo jis.

J. Borrellis paragino ištirti „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ vamzdynų nuotėkius ir sakė: „Visa turima informacija rodo, kad šie nuotėkiai yra tyčinio veiksmo rezultatas.“

„Paremsime bet kokį tyrimą siekiant išsiaiškinti, kas ir kodėl įvyko, ir imsimės tolesnių veiksmų didindami savo atsparumą energetinio saugumo srityje“, – sakė jis.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) platformoje „Twitter“ parašė, jog, „kaip atrodo, „Nord Stream“ sabotažas yra bandymas toliau destabilizuoti energijos tiekimą ES“.

Jis pridūrė: „Atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn ir bus priversti sumokėti.“

Švedija ir Lenkija jau pareiškė, kad labiausiai tikėtina nuotėkio iš vamzdynų Baltijos jūroje priežastis – sabotažas. Varšuva teigia, kad kaltininkė tikriausiai yra Rusija, norinti eskaluoti karą Ukrainoje.

„Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekiai yra strateginė infrastruktūra, jungianti Rusiją su Europa. Nors abu dujotiekiai neveikė, juose buvo dujų, kurios dėl nuotėkio veržiasi į paviršių Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose.

Švedijos seismologai prieš pat nuotėkį užregistravo du „didžiulius energijos išsiskyrimus“, kuriuos tikriausiai sukėlė sprogimai.

Norvegija sustiprins savo naftos įrenginių saugumą dėl incidentų „Nord Stream“

Norvegija, šiuo metu didžiausia dujų tiekėja Europai, ketina sustiprinti savo naftos įrenginių saugumą, kilus įtarimams, kad du povandeniniai gamtinių dujų vamzdynai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ buvo sugadinti per sabotažo aktą.

„Vyriausybė nusprendė imtis priemonių, kad padidintų infrastruktūros objektų, sausumos terminalų ir platformų saugumą Norvegijos kontinentiniame šelfe“, – sakoma antradienio vakarą paskelbtame Norvegijos energetikos ministro Terje Aasland (Terjė Aslando) pranešime.

Pastebėjus netoli naftos platformų skraidančius dronus, Norvegijos naftos saugos tarnyba kiek anksčiau šią savaitę paragino „visas žemyninio šelfo operatores ir laivybos bendroves „sustiprinti budrumą“, pažymėdama, kad jie gali sukelti avariją ar išpuolį.

Nerimas sustiprėjo pranešus apie nuotėkius dujotiekiuose „Nord Stream“, jungiančiuose Rusiją su Vokietija Baltijos jūra.

„Daugelis dalykų gali reikšti, kad tai yra sabotažas“, – pažymėjo T. Aaslandas.

Prasidėjus karui Ukrainoje, Norvegija tapo pagrindine dujų tiekėja Europai, užėmusi Rusijos vietą.

Skandinavijos šalis turi didžiulį vamzdynų tinklą, jungiantį ją su žemynu, o ekspertų teigimu, jai kyla sabotažo grėsmė.

Skandinavijos šalių institucijos antradienį pranešė apie nustatytus du nuotėkius iš Baltijos jūros dugnu nutiesto dujotiekio „Nord Stream 1“, praėjus kelioms valandoms po panašaus incidento dujotiekyje „Nord Stream 2“.

Šie nepaaiškinti nuotėkiai iš dujotiekių, nutiestų iš Rusijos į Europą, sukėlė įtarimų dėl galimo sabotažo.

Upsalos universiteto seismologijos institutas SNSN prieš pat nuotėkius netoli jų vietų prie Danijos Bornholmo salos krantų užregistravo du „didžiulius energijos išsiskyrimus“, naujienų agentūrai AFP sakė šio universiteto seismologas Peteris Schmidtas (Peteris Šmitas).

„Pirmasis įvyko 2 val. 3 min. (3 val. 3 min. Lietuvos laiku) į pietryčius nuo Bornholmo; [sprogimo] stiprumas buvo 1,9 [balo]. Tuomet pirmadienį vakare matėme sprogimą 19 val. 4 min. – kitą įvykį kiek toliau į šiaurę... Atrodo, kad jis buvo kiek stipresnis. Mūsų apskaičiavimu, stiprumas buvo 2,3 [balo]", – nurodė P. Schmidtas.

„Kai išskiriama tiek daug energijos, tai gali sukelti tik sprogimas, nelabai kas daugiau“, – nurodė jis.

P. Schmidtas paaiškino, kad energijos išskyrimai buvo „labai staigūs“, o ne „lėtas griuvimas“, todėl šie įvykiai „tikriausiai buvo kažkokie sprogimai“.

Norvegijos žemės drebėjimų tyrimų centras NORSAR taip pat pranešė užregistravęs „mažesnį sprogimą“ anksti pirmadienį ir „galingesnį [sprogimą] pirmadienį vakare“.

Dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ yra atsidūrę pastarųjų mėnesių geopolitinės įtampos epicentre. Rusija, kuriai Vakarai dėl invazijos į Ukrainą paskelbė sankcijas, reaguodama nutraukė gamtinių dujų tiekimą Europai.

„Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ priklauso konsorciumui, didžiąja dalimi valdomam Rusijos dujų milžinės „Gazprom“. Šiuo metu jie neeksploatuojami, tačiau dujotiekių linijose vis dar yra dujų ir jos nuo pirmadienio veržiasi lauk.

Danijos kariuomenės padarytose ir antradienį paskelbtose nuotraukose matyti smarkiai burbuliuojantis jūros paviršius trijose nuotėkių vietose Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen (Urzula fon der Lajen) teigė, kad nuotėkius nulėmė sabotažas. Ji pagrasino „griežčiausiu įmanomu atsaku“ į bet kokį tyčinį kenkimą Europos energetikos infrastruktūrai.

Dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ yra atsidūrę pastarųjų mėnesių geopolitinės įtampos epicentre. Rusija, kuriai Vakarai dėl invazijos į Ukrainą paskelbė sankcijas, reaguodama nutraukė gamtinių dujų tiekimą Europai.

Danijos kariuomenės padarytose ir antradienį paskelbtose nuotraukose matyti smarkiai burbuliuojantis jūros paviršius trijose nuotėkių vietose Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose į šiaurę nuo Lenkijos. Burbuliuojančių zonų skersmuo yra nuo 200 iki 1 000 metrų.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) antradienį  pareiškė, kad „Nord Stream“ vamzdynų nuotėkis netoli Danijos salos Baltijos jūroje įvyko dėl „tyčinių veiksmų“, o ne dėl nelaimingo atsitikimo.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) sakė, kad nuotėkiai yra sabotažo aktas, kuris „tikriausiai žymi kitą padėties Ukrainoje eskalavimo žingsnį“.

Kadenciją baigianti Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) sakė, kad „buvo sprogimų“, bet užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė) sakė nesiimanti "spėlioti apie motyvus ar veikėjus“.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sakė, kad JAV nagrinėja ataskaitas, kuriose teigiama, jog nuotėkiai yra „išpuolio arba kažkokio sabotažo rezultatas“. JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) teigė, jog Vašingtonas „remia pastangas atlikti tyrimą ir mes tęsime savo darbą, kad užtikrintume Europos energetinį saugumą“.

Kopenhaga mano, kad nuotėkiai vamzdynuose, kurie yra pilni dujų, bet neveikia, tęsis „mažiausiai savaitę“ – kol baigsis iš povandeninių vamzdžių išsiskiriantis metanas.

Kaip ir Danija, Švedijos vyriausybė pareiškė, kad nelaiko to agresijos aktu prieš ją, nes minimi įvykiai vyko ne jos teritoriniuose vandenyse, o išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Upsalos universiteto seismologijos institutas SNSN prieš pat nuotėkius netoli jų vietų prie Danijos Bornholmo salos krantų pirmadienį užregistravo du „didžiulius energijos išsiskyrimus“, naujienų agentūrai AFP sakė šio universiteto seismologas Peteris Schmidtas (Peteris Šmitas).

„Kai išskiriama tiek daug energijos, tai gali sukelti tik sprogimas, nelabai kas daugiau“, – nurodė jis.

Kremlius antradienį pareiškė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl pranešimų apie nuotėkius iš dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“.

Žurnalistų paklaustas, ar tai galėjo būti sabotažo aktas, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė, kad šiuo metu „neįmanoma atmesti jokių variantų“.

Tačiau Ukraina antradienį pareiškė, kad nuotėkius iš Rusijos į Europą nutiestuose dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ tikriausiai nulėmė Maskvos teroristinė ataka ir kad tai buvo Rusijos „agresijos prieš Europos Sąjungą aktas“.

„Institucijos buvo informuotos, kad užfiksuoti du nuotėkiai iš „Nord Stream 1“ – kuris taip pat neveikia, bet kuriame yra dujų“, – naujienų agentūrai AFP teigė Danijos klimato ir energetikos ministras Danas Jorgensenas.

Pasak jo, nustačius nuotėkius, ministras paragino institucijas „padidinti“ šalies elektros ir dujų sektoriaus „parengties lygį“.

Vienas iš nuotėkių įvyko Danijos ekonominėje zonoje, o kitas – Švedijos ekonominėje zonoje.

Kaip ir nuotėkių iš „Nord Stream 2“ atveju, incidentams „taikomos saugos priemonės“.

Švedijos jūrų administracijos (SMA) teigimu, nuotėkis iš „Nord Stream 1“ pirmą kartą buvo pastebėtas pirmadienio vakarą, praėjus valandai po to, kai buvo pranešta apie slėgio kritimą „Nord Stream 2“.

„Apie 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku gavome pranešimą iš praplaukiančio laivo, kuriame rašoma, kad jie kažką pamatė savo radare šiek tiek toliau į šiaurę nuo Bornholmo salos“, – AFP teigė SMA atstovas Fredrikas Strombackas.

Dėl nuotėkių taip pat buvo paskelbti navigaciniai įspėjimai, galiojantys penkių jūrmylių atstumu ir 1 000 metrų skrydžio aukštyje.

„Incidentai dviejuose dujotiekiuose neturi įtakos tiekimui į Daniją“, – pridūrė D. Jorgensenas.

Kremlius sako esąs „labai susirūpinęs“ dėl pranešimų apie nuotėkius dujotiekiuose

Kremlius antradienį pareiškė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl pranešimų apie nuotėkius iš Baltijos jūros dugnu nutiestų dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“.

Žurnalistų paklaustas, ar tai galėjo būti sabotažo aktas, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė, kad šiuo metu „neįmanoma atmesti jokių variantų“.

„Tiekimas per „Nord Stream“ visiškai sustabdytas, šiandien pradedant aptarnavimo darbus kompresorių stotyje“, – sakoma bendrovės trumpame pranešime.

Vamzdyno operatorė „Entsog“ patvirtino, kad dujų tiekimas buvo sustabdytas prieš 9 val. Lietuvos laiku.

„Gazprom“ nurodė, kad „būtini“ darbai dujotiekio kompresorių stotyje truks tris dienas ir kad jie turi būti atliekami po „kiekvieno 1 000 veikimo valandų“.

Tačiau Vokietijos federalinių tinklų agentūros vadovas Klausas Muelleris (Klausas Miuleris) šį sprendimą vadino „techniškai nesuvokiamu“ ir perspėjo, kad tai atrodo kaip Maskvos pretekstas šantažuoti grėsme energijos išteklių tiekimui.

Patirtis rodo, kad Maskva „priima politinį sprendimą po kiekvienos vadinamosios techninės profilaktikos“, sakė K. Muelleris ir pridūrė, kad „tik rugsėjo pradžioje sužinosime, ar Rusija vėl tai padarė“.

Europoje susidarė įtempta padėtis, sparčiai kylant energijos kainoms, kai Rusija apribojo dujų tiekimą, tęsiantis Maskvos invazijai Ukrainoje.

Vokietija, itin priklausoma nuo rusiškų dujų, kaltino Maskvą naudojant energiją kaip „ginklą“.

„Daug geresnė padėtis“

Artėjant žiemai vartotojai Europoje su nerimu žvelgia į vis didesnes sumas sąskaitose už suvartotą energiją. Kai kurios šalys, įskaitant Prancūziją, perspėjo, kad energiją gali tekti normuoti.

Paklaustas, ar dujų tiekimas „Nord Stream“ vamzdynu bus atnaujintas po tris dienas truksiančių darbų, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atsakė, kad „garantuojama, jog kliūčių tęsti tiekimą nėra, išskyrus technines problemas, nulemtas sankcijų“.

Vakarų šalys „įvedė sankcijas Rusijai, neleidžiančias atlikti įprastų aptarnavimo ir remonto darbų, taip pat neleidžia teisiškai įforminti būtinų agregatų grąžinimo į jų eksploatacijos vietas. Kitų kliūčių Rusijai vykdyti savo įsipareigojimus nėra“, Rusijos naujienų agentūros citavo D. Peskovo žodžius.

Liepą „Gazprom“ buvo 10 dienų sustabdęs tiekimą „Nord Stream 1“ – taip pat dėl techninės priežiūros darbų. Juos užbaigus dujų tiekimas buvo atnaujintas, bet vos po kelių dienų jis buvo drastiškai sumažintas – esą dėl turbinos techninio gedimo.

Rusijos bendrovė tvirtina, kad svarbi turbina dėl Maskvai įvestų sankcijų negali būti grąžinta į pumpavimo stotį. Tačiau Vokietija, kurioje tuo metu buvo minėta turbina, sakė, kad Rusija pati faktiškai blokuoja šį perdavimą.

Vokietijos dujų skirstymo tinklų įmonės „Gascade“ vienas pareigūnas taip pat skeptiškai vertino pastaruosius „Gazprom“ veiksmus.

„Liepą buvo atlikti planuoti ilgesni „Nord Stream 1“ priežiūros darbai, bet šįkart tai nebuvo planuota, ir nežinome, kas slypi už šios operacijos“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Naujausio dujų srauto sustabdymo išvakarėse Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) sakė, kad dabar jo šalies energetinio saugumo „padėtis daug geresnė“, nes dujų saugyklų pripildymo uždaviniai buvo įvykdyti greičiau nei planuota.

Visa Europa taip pat sparčiai pildo savo dujų saugyklas. Sekmadienį Europos Sąjungoje esančios dujų saugyklos buvo pripildytos 79,9 procento.

Ekstremalioji padėtis

Tuo pačiu metu nuogąstavimai dėl mažinamo tiekimo skatino bendroves mažinti energijos vartojimą..

Vokietijos pramonė liepą suvartojo 21,3 proc. mažiau dujų negu vidutiniškai šį mėnesį 2018–2021 metais, nurodė Federalinė tinklų agentūra.

K. Muelleris sakė, kad tokie išankstiniai veiksmai „galėtų apsaugoti nuo dujų ekstremaliosios padėties šią žiemą“.

Didžiausia Europos ekonomika taip pat stengiasi panaikinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Vokietijos pajūrio mieste Liubmine, kur „Nord Stream 1“ pasiekia krantą, jau įgyvendinamas projektas šaliai pereiti prie suskystintų gamtinių dujų (SGD).

Laisvais transportuojamos SGD bus gabenamos į Liubmino pramonės uostą, išdujinamos ir pumpuojamos į „Gascade“ skirstymo tinklą, kuriuo iki šiol šalyje sruvo iš Rusijos perkamos dujos.

„Tikimės, kad galėsime leisti dujas į skirstymo tinklą nuo gruodžio 1 dienos“, – sakė SGD projektui vadovaujančios bendrovės „Deutsche ReGas“ atstovas Stephanas Knabe (Štefanas Knabė).

Bendrovė tikisi, kad vien per Liubmino SGD terminalą bus galima importuoti iki 4,5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Tai sudaro apie 8 proc. „Nord Stream 1“ pajėgumų.

Tuo metu Europos Sąjunga ruošiasi skubiai reformuoti elektros rinką, kad suvaldytų sparčiai augančias kainas. Baimė dėl galimo gamtinių dujų stygiaus ateities sandorių elektros kainas Prancūzijoje ir Vokietijoje iškėlė į rekordines aukštumas.

Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, esą užfiksuota problemų ir su dar viena vamzdyno detale, tačiau dujotiekį aptarnaujančios bendrovės „Siemens Energy“ darbuotojai „neskuba jų pašalinti“.

Nuo birželio Rusija pastebimai sumažino dujų tiekimą „Nord Stream 1“ dujotiekiu. „Gazprom“ tai aiškino trūkstama turbina, kuri buvo išsiųsta į Kanadą remontui.

„Siemens Energy“ teko jau ne kartą atmesti kaltinimus, kad bendrovė nesidalina reikiamais dokumentais.

Šis agregatas yra „prieinamas ir veikiantis“, sakė O. Scholzas, stovėdamas šalia turbinos per vizitą jas gaminančioje įmonėje „Siemens Energy“.

„Nėra jokios priežasties, kodėl šis pristatymas negalėtų įvykti“, – pridūrė kancleris.

Anot jo, yra gauti „visi leidimai“, reikalingi turbinai išvežti iš Vokietijos į Rusiją.

Vamzdyno operatoriams tereikia pasakyti, kad „jie nori gauti šią turbiną, ir pateikti muitinės informaciją, reikalingą išvežimui į Rusiją“, aiškino O. Scholzas.

Nugabenti agregatą į Rusiją būtų „išties lengva“, pridūrė jis.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ teigė, kad buvo priversta sumažinti dujų tiekimą „Nord Stream 1“ vamzdynu, nes buvo vėluojama grąžinti turbiną iš Kanados, kur buvo atlikti jos techninės priežiūros darbai.

Vokietija, labai priklausoma nuo rusiškų dujų, savo ruožtu tvirtino, kad sprendimas sumažinti tiekimą buvo politinis.

Tiekimas Baltijos jūros dugnu nutiestu vamzdynu liepos pabaigoje buvo sumažintas iki maždaug 20 proc. dujotiekio pajėgumų, „Gazprom“ sustabdžius vieną iš dviejų tebeveikiančių turbinų dėl „variklio techninės būklės“.

Maskvai vasario pabaigoje pradėjus karinę invaziją į Ukrainą Vokietija stengiasi panaikinti priklausomybę nuo importuojamų rusiškų energijos išteklių .

O. Scholzas trečiadienį taip pat sakė, kad Vokietijai „būtų prasminga“ palikti veikti savo paskutines tris atomines elektrines, nors jau seniai suplanuota, kad jos turi būti išjungtos iki šių metų galo.

Vyriausybė nurodė lauksianti naujo nacionalinės elektros tinklų sistemos „streso testo“ rezultatų, prieš nuspręsdama, ar jėgainių uždarymo planas turi būti vykdomas.

Siūlymai pratęsti elektrinių darbą Vokietijoje įžiebė karštus debatus. O. Scholzo koalicijos partijos bendros pozicijos šiuo klausimu neturi.

Bendrovė nurodė, kad nuo trečiadienio 7 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku turės sustabdyti vieną iš dviejų tebeveikiančių dujų pumpavimo turbinų dėl „variklio techninės būklės“.

Birželį „Gazprom“ smarkiai sumažino dujų tiekimą per „Nord Stream“. Bendrovė aiškino, jog tai buvo padaryta, nes po remonto Kanadoje nebuvo laiku grąžinta Vokietijos bendrovės „Siemens“ pagaminta dujų turbina.

Vokietija, kuri šiuo dujotiekiu gauna didžiausią suvartojamų rusiškų dujų kiekį, pareiškė, jog tiekimas, jos nuomone, buvo sumažintas dėl politinių priežasčių – Rusijai dėl karo Ukrainoje įvestų Vakarų šalių sankcijų.

Berlynas ir Otava galiausiai sutarė, jog Kanada perduos turbiną Vokietijai, o ši savo ruožtu pristatys ją Rusijos dujų milžinei „Gazprom“, kad būtų išvengta Kanados sankcijų pažeidimo.

Liepos 11–21 dienomis dujotiekis buvo laikinai sustabdytas „planiniams techninės priežiūros darbams“ ir Europos Komisijoje buvo rengiamasi tam, kad, šiems darbams pasibaigus, dujų tiekimas nebus atnaujintas.

Visgi „Gazprom“ liepos 21 dieną atnaujino dujų tiekimą Vokietijai, bet tik 40 proc. dujotiekio pajėgumu.

„Nėra techninių priežasčių“

Anksčiau pirmadienį „Gazprom“ nurodė gavęs dokumentus, susijusius su atidėtu turbinos perdavimu, bet atkreipė dėmesį, kad išliko virtinė neišspręstų klausimų, susijusių su Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės sankcijomis.

Vokietijos vyriausybė savo ruožtu pirmadienį pareiškė, kad tolesniam dujų tiekimo mažinimui „techninių priežasčių nėra“.

„Remiantis mūsų turima informacija, nėra jokių techninių priežasčių mažinti tiekimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė viena Vokietijos ekonomikos ministerijos atstovė.

„Gazprom“ žinia buvo paskelbta tęsiantis didžiulei įtampai dėl Rusijos karo Ukrainoje. ES šalys kaltino Rusiją varžant dujų tiekimą dėl Vakarų sankcijų, įvestų Maskvai dėl šios agresijos.

Didelė Vokietijos priklausomybė nuo rusiškų dujų ir Maskvos siunčiami nerimą keliantys signalai dar labiau didina spaudimą didžiausiai Europos ekonomikai.

Visiškas rusiškų dujų importo atsisakymas ar staigus jo sumažinimas gali sukelti katastrofinių padarinių – tektų uždaryti kai kurias gamyklas, o namų ūkiai būtų priversti tenkintis mažesniu šildymu.