ES įtaria, kad du povandeniniai gamtinių dujų vamzdynai buvo sugadinti per sabotažo aktą, ir įspėja apie atsakomuosius veiksmus dėl bet kokio išpuolio prieš Europos energetinius tinklus, pareiškime 27 ES šalių narių vardu sakė J. Borrellis.

„Bet koks tyčinis Europos energetinės infrastruktūros trikdymas yra visiškai nepriimtinas ir į jį bus ryžtingai ir vieningai reaguojama“, – perspėjo jis.

J. Borrellis paragino ištirti „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ vamzdynų nuotėkius ir sakė: „Visa turima informacija rodo, kad šie nuotėkiai yra tyčinio veiksmo rezultatas.“

„Paremsime bet kokį tyrimą siekiant išsiaiškinti, kas ir kodėl įvyko, ir imsimės tolesnių veiksmų didindami savo atsparumą energetinio saugumo srityje“, – sakė jis.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) platformoje „Twitter“ parašė, jog, „kaip atrodo, „Nord Stream“ sabotažas yra bandymas toliau destabilizuoti energijos tiekimą ES“.

Jis pridūrė: „Atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn ir bus priversti sumokėti.“

Švedija ir Lenkija jau pareiškė, kad labiausiai tikėtina nuotėkio iš vamzdynų Baltijos jūroje priežastis – sabotažas. Varšuva teigia, kad kaltininkė tikriausiai yra Rusija, norinti eskaluoti karą Ukrainoje.

„Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekiai yra strateginė infrastruktūra, jungianti Rusiją su Europa. Nors abu dujotiekiai neveikė, juose buvo dujų, kurios dėl nuotėkio veržiasi į paviršių Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose.

Švedijos seismologai prieš pat nuotėkį užregistravo du „didžiulius energijos išsiskyrimus“, kuriuos tikriausiai sukėlė sprogimai.

Norvegija sustiprins savo naftos įrenginių saugumą dėl incidentų „Nord Stream“

Norvegija, šiuo metu didžiausia dujų tiekėja Europai, ketina sustiprinti savo naftos įrenginių saugumą, kilus įtarimams, kad du povandeniniai gamtinių dujų vamzdynai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ buvo sugadinti per sabotažo aktą.

„Vyriausybė nusprendė imtis priemonių, kad padidintų infrastruktūros objektų, sausumos terminalų ir platformų saugumą Norvegijos kontinentiniame šelfe“, – sakoma antradienio vakarą paskelbtame Norvegijos energetikos ministro Terje Aasland (Terjė Aslando) pranešime.

Pastebėjus netoli naftos platformų skraidančius dronus, Norvegijos naftos saugos tarnyba kiek anksčiau šią savaitę paragino „visas žemyninio šelfo operatores ir laivybos bendroves „sustiprinti budrumą“, pažymėdama, kad jie gali sukelti avariją ar išpuolį.

Nerimas sustiprėjo pranešus apie nuotėkius dujotiekiuose „Nord Stream“, jungiančiuose Rusiją su Vokietija Baltijos jūra.

„Daugelis dalykų gali reikšti, kad tai yra sabotažas“, – pažymėjo T. Aaslandas.

Prasidėjus karui Ukrainoje, Norvegija tapo pagrindine dujų tiekėja Europai, užėmusi Rusijos vietą.

Skandinavijos šalis turi didžiulį vamzdynų tinklą, jungiantį ją su žemynu, o ekspertų teigimu, jai kyla sabotažo grėsmė.

BSH nurodė nedelsiant pradėti dujotiekio atkarpos Vokietijos išskirtinėje ekonominėje zonoje tiesimą, kuris buvo sankcionuotas pagal sausį išduotą prieštaringai vertinamą leidimą.

Baltijos jūros dugnu tiesiamas 10 mlrd. eurų vertės „Nord Stream 2“ dujotiekis, kuriuo Vokietijai bus tiekiamos rusiškos gamtinės dujos, šiuo metu vis dar tiesiamas Danijos vandenyse, tačiau ten darbai jau beveik užbaigti.

Vokietijos gamtos ir biologinės įvairovės apsaugos sąjunga ir Vokietijos aplinkosaugos asociacija ėmėsi teisinių veiksmų, siekdamos sustabdyti dujotiekio tiesimo darbus iki gegužės pabaigos dėl poveikio paukščių migracijai.

Atsižvelgusi į tai, BSH leido atnaujinti dujotiekio tiesimo darbus nuo gegužės pabaigos ir tęsti juos iki rugsėjo galo.

„Nord Stream 2“ dujotiekis yra beveik užbaigtas tiesti, išskyrus kelias atkarpas Vokietijos vandenyse. Tačiau jis sulaukia aršios kritikos, ypač iš Vašingtono, kuris teigia, kad Europa taps pernelyg priklausoma nuo Rusijos energetinių išteklių.

„Tai energijos karas. Kaip ir bet kuriame kare, negalima kariauti, jei nėra vienybės. Kažkas tikrai pralaimės. Jei „Nord Stream 2“ bus baigtas tiesti, pralaimės ne tik Ukraina... Reikia prisiminti, kad tai ne verslo, [ne] Europos ir Rusijos verslo klausimas... Tai karo klausimas“, – interviu prancūzų laikraščiui „Le Figaro“ sakė V. Zelenskis.

Interviu tekstas penktadienį buvo paskelbtas prezidento interneto svetainėje.

Pasak V. Zelenskio, šitas karas yra hibridinis, analogiškas ankstesniems gamtinių dujų, energijos, prekių ir vakcinų karams.

Komentuodamas „Nord Stream 2“ perspektyvas V. Zelenskis sakė: „Yra du veiksniai. Pirmasis – JAV. Antrasis – Europos šalių vienybė. Mano nuomone, JAV sankcijų politika padės Ukrainai ir aš už tai jiems dėkingas. Jų pozicija šiuo klausimu aiški. Europos šalių pozicijos skiriasi.“

„Rusija tuo naudojasi“, – pridūrė Ukrainos lyderis.

Rusija tikisi antrąjį eksporto dujotiekį per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ baigti tiesti iki šių metų vasaros pabaigos.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas klojamas greta nuo 2011 metų pabaigos veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream“.

Naujo vamzdyno tiesimo darbai Rusijos laivais buvo atnaujinti vasario pradžioje, praėjus daugiau nei metams po to, kai rangovė iš Šveicarijos juos nutraukė dėl ankstesnės JAV administracijos paskelbtų sankcijų.

Vašingtonas žada plėsti sankcijas šiam projektui.

Be Jungtinių Valstijų, „Nord Stream 2“ priešinasi grupė Europos valstybių, įskaitant Lenkiją, Ukrainą, Lietuvą ir kitas dvi Baltijos šalis, kurios perspėja, jog žemynas taps labiau priklausomas nuo rusiškų dujų tiekimo, o Maskva gali panaudoti dujotiekį kaip politinio poveikio priemonę.

Siūlymą sukurti fondą „Stiftung Klima- und Umweltschutz MV“ (Klimato ir aplinkos apsaugos fondą) Meklenburgo-Pomeranijos federalinės žemės parlamentas svarstys sausio 7-ąją.

Fondo garbės pirmininku taptų buvęs šios federalinės žemės vyriausybės vadovas Erwinas Selleringas, o į jo valdybą taip pat siūlomi buvęs europarlamentaras Werneris Kuhnas ir verslininkė Katja Enderlein.

Valstybė į šį fondą investuotų 200 tūkst. eurų, o „Nord Stream 2“ projekto vystytoja – 20 mln. eurų.

Tikimasi, kad šis fondas leistų įmonėms, dalyvaujančioms tiesiant šį vamzdyną, įsigyti reikiamos įrangos ir statybinių medžiagų. Kadangi jos to nedarytų tiesiogiai, o per šį fondą, tai turėtų apsaugoti jas nuo JAV ribojančių priemonių.

JAV plečia sankcijas „Nord Stream 2“ projektui – papildomi ribojimai numatyti JAV Kongreso patvirtintame 2021-ųjų finansinių metų gynybos biudžete. Išplėstos sankcijos paliestų įmones, įsitraukusias į „Nord Stream 2“ projekto užbaigimą, visų pirma – už vamzdynams tiesti naudojamų laivų pardavimą, nuomą ar perleidimą, taip pat ir tarpininkavimą tokiuose sandoriuose, tokių laivų draudimą ar perdraudimą, jų techninį modernizavimą arba sąlygų tam sukūrimą.

10 mlrd. eurų vertės dujotiekio statybos ties 94 proc. jo įgyvendinimo 2019-ųjų įšalo beveik metams dėl JAV sankcijų, kurias tuomet patvirtino JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Šios baudžiamosios priemonės numatė turto įšaldymą ir draudimą išduoti vizas darbuose tiesiogiai dalyvaujančioms bendrovėms ir jų darbuotojams.

Vamzdyno tiesimas Rusijos per metus pertvarkytais specialiais laivais atnaujintas praėjusį mėnesį, tačiau tame dalyvauja ir Vokietijos bendrovės.

Baltijos jūros dugnu klojamas „Nord Stream 2“ padvigubintų Vokietijai, Europos didžiausiai ekonomikai, pristatomų rusiškų dujų apimtis. Vokietijos kanclerė Angela Merkel tvirtai teberemia projektą, nepaisydama griežtos kritikos savo šalyje ir už jos ribų.

Be Jungtinių Valstijų, dujotiekiui įnirtingai priešinasi tokios Europos valstybės kaip Lenkija, Ukraina, Lietuva ir kitos dvi Baltijos šalys, nuogąstaudamos, kad žemynas gali tapti labiau priklausomas nuo rusiškų dujų tiekimo ir kad Maskva galėtų tuo pasinaudoti politiniam spaudimui daryti.