Byla pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, jis sprendimą skelbs kitą savaitę, balandžio pirmąją. Teismo prašoma pasisakyti, ar įtėviai pagrįstai teigia buvę apgauti įvaikinimo metu ir ar valstybės įstaigos, veikusios įvaikinimo procese, atliko visus nuo jų priklausančius veiksmus, jog vaikai patektų į tokią šeimą, kuri yra pasirengusi jų poreikius užtikrinti.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba BNS informavo, kad byla vyksta dėl proceso atnaujinimo įvaikinimo byloje bei teigia „kategoriškai nesutinkanti“ su šeimos argumentais bei prašo teismo kasacinį skundą atmesti bei palikti galioti žemesnės instancijos teismo nutartį, argumentuodama, jog šeimai įvaikinti visiškai sveiki vaikai ir sutrikimai jiems pasireiškė po įvaikinimo.
Besibylinėjančios pusės nesutaria dėl to, ar vaikai turi vaisiaus alkoholinį sindromą, išsivystantį, jeigu motina nėštumo metu vartoja alkoholį.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba teigia, jog nėra nustatyta, kad motina būtų vartojusi alkoholį, ką patvirtina ir įvaikinimo bylos medžiaga, ir teisminio proceso metu surinkti dokumentai, o šis argumentas esantis sugalvotas pačios šeimos.
Tuo tarpu pareiškėjai tvirtina, jog tarnyba iki įvaikinimo apskritai nerinko informacijos apie tai, ar motina piktnaudžiavo alkoholiu ir jų teismui pateikti dokumentai patvirtina nebent tai, kad ji gimdė blaivi, bet ne tai, kad alkoholio nevartojo besilaukdama.
Vaikams pasireiškė įvairūs sutrikimai
„Iš esmės nuo gimimo specialius poreikius turintys vaikai buvo įvaikinti kaip visiškai sveiki, o galutiniame rezultate, nepaisant juridinio fakto, jog teisiškai yra sukurti tėvų ir vaikų santykiai, jie yra apgauti valstybės, vaikai negali gyventi su tėvais, tėvai atskirti nuo vaikų“, – BNS sakė šeimai teismuose atstovaujantis advokatų kontoros „Hansa Law Offices“ advokatas Vidas Vilkas.
Užsienyje gyvenanti lietuvių pora pasakoja, kad dokumentus dėl įvaikinimo pateikė dar 2013 metais. Jie tarnybai nurodė, jog nenorėtų įvaikinti vaiko, kurio byloje užregistruoti sutrikimai dėl motinos piktnaudžiavimo alkoholiu nėštumo metu.
Visuose medicininiuose vaikų įrašuose vaikai buvo nurodyti kaip visiškai sveiki.
Pasak sutuoktinių, jiems buvo pasiūlyta įvaikinti tokį berniuką, tačiau jie atsisakė. Vėliau jiems buvo pasiūlyti du broliukai – šešerių ir septynerių metų amžiaus.
Būsimieji įtėviai susipažino su šių vaikų medicininiais dokumentais, ne kartą su jais susitiko ir bendravo.
„Visuose medicininiuose vaikų įrašuose vaikai buvo nurodyti kaip visiškai sveiki“, – teigia pora.
Šeima teigia, jog penkerius metus globos įstaigoje praleidusių vaikų medicininiuose dokumentuose buvo nurodoma, jog jiems nebuvo būtinybės teikti medicininės, reabilitacinės, psichologinės, socialinės pagalbos, specialistų konsultacijos nereikalingos, vaikams nebuvo diagnozuoti fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimai, raidos vertinimai nebuvo atlikti, vaikų fizinė branda, judesiai atitiko amžiaus galimybes.
Tarptautinio įvaikinimo procesas truko trejus metus, 2015 metais teismas jį patvirtino ir vaikai išvyko su tėvais gyventi į užsienį.
Tėvai teigia nuo pat atvykimo pastebėdavo įvairių vaikų elgesio problemų, tačiau žiūrėjo į tai kaip į laikinus vaikų sunkumus, kol šie adaptuojasi naujoje aplinkoje, bet situacija tik blogėjo.
Vaikai, pasak tėvų, buvo konfliktiški, nevengdavo muštynių su kitais vaikais, vogdavo, jiems teko keisti kelias mokyklas. Dėl neadekvataus elgesio gatvėje juos reikėdavo kasdien lydėti į mokyklą, o jokių rezultatų nedavė pedagogų, socialinių darbuotojų ir kitų tarnybų pagalba.
Vaikams atlikus tyrimus, pasak įtėvių, paaiškėjo keletas sunkios formos sutrikimų, patirtų pirmaisiais gyvenimo metais, bei įgimtas vaisiaus alkoholio sindromas.
Vaikų elgesiui tapus nekontroliuojamam, įtėviai neturėjo galimybių rūpintis specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, todėl valstybės, kurioje šeima gyvena, teismas nusprendė laikinai apriboti tam tikras tėvų teises, kad galėtų vaikus patalpinti į specialią globos įstaigą, besirūpinančią vaikais, turinčiais psichikos sutrikimų.
Šeimos teigimu, specialistai padarė išvadą, jog vaikai į šeimą negalės grįžti iki pilnametystės, abejojama, ar jie kada nors sugebės įgyti teigiamos prisirišimo prie žmonių patirties.
Įvaikinimo tarnyba: įtėviai bando pateisinti savo netinkamus veiksmus
Su šeimos argumentais nesutinkanti Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba teigia, jog patys įtėviai netinkamai rūpinosi vaikais.
„Tarnybos nuomone, asmenys, netinkamai vykdę savo, kaip tėvų, pareigas negali perkelti atsakomybės patiems vaikams ar Tarnybai, tokiu būdu pateisinant savo kaltus veiksmus ar neveikimą“, – teigiama BNS atsiųstame komentare.
Tarnybos atstovai primena, kad įtėviai neturi teisės „rinktis“ vaiko, o pats įvaikinimo procesas trunka ilgą laiką, per kurį šeima turi galimybę susipažinti su vaikais bei visa informacija apie jų sveikatos būklę, pabendrauti su vaiko gydytojais ir pedagogais.
„Asmenys siekia panaikinti savo kaip tėvų atsakomybes, t.y. lyg nebūtų įvaikinimo fakto“, – BNS sakė šios tarnybos atstovas Arūnas Malinovksis.
Tarnybos nuomone, asmenys, netinkamai vykdę savo, kaip tėvų, pareigas negali perkelti atsakomybės patiems vaikams ar Tarnybai.
Jis pabrėžia, kad įvaikinimas nėra globa, todėl naujieji tėvai prisiima visas iš to kylančias teises ir pareigas, o vaikas tampa šeimos nariu.
Tarnyba pabrėžia, kad šeimos nepalaikė nė vienas iš dviejų instancijų teismų, nagrinėjusių bylą anksčiau.
„Dėl šių asmenų veiksmų yra pasisakęs ir jų šalies teismas“, – teigia tarnyba.
Jos atstovai taip pat pabrėžia, jog įvaikinant šeimai būna suteikiama visa turima informacija apie vaikus bei jų sveikatą.
Ruošiasi bylinėtis EŽTT
Teismai iki šiol palaikė Vaiko teisių tarnybos poziciją: pirmųjų dviejų instancijų teismai šeimos skundus atmetė.
Pasak besibylinėjančios poros, nors pagrindinis teismų argumentas – kad sutrikimai vaikams atsirado vėliau ir jų nebuvo įvaikinimo metu, yra neaišku, kodėl globos įstaigoje augusiems vaikams laiku nebuvo suteikta reikiama pagalba.
Pasak V. Vilko, jeigu nepalankus bus ir Aukščiausiojo Teismo sprendimas, jie kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).
„Nėra abejonių, jog ši byla pasieks Europos Žmogaus Teisių Teismą (...), Lietuvos valstybės institucijoms įvaikinimo procese neužtikrinus nei įtėvių, nei vaikų teisės į pagarbą šeimos gyvenimui“, – teigia advokatas.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba teigia, jog kreipimasis į EŽTT būtų sveikintinas ir tikisi, kad tai galutinai patvirtintų, jog Lietuva tinkamai atliko savo pareigas.
„Priešingai nei teigia įtėviai, atnaujinus procesą byloje, kurioje įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo sukurti ryšiai, tapatūs šeimyniniams, nesant tam išimtinai svarbios priežasties, neįvertinus tokios bylos specifikos, būtų pažeisti vaikų interesai ir teisė į šeimą“, – teigia tarnyba.
