„Pirkėjai nupirko, o kokie tie pirkėjai – nežinau. Vienas kalbėjo rusiškai. Svarstė, kad gal vešis su mašina, išsiardys. Aš pardaviau, žodžiu, suforminau ir atsisveikinau. Sakė, kad bus čia dar tris dienas, o paskui sugalvos, ką daryti. Tada sužinojau, kad jie išskrido sekančią dieną“, – kalbėjo B. Zaronskis.
Panašu, kad jis vis dar yra tikrasis lėktuvo savininkas, nes sandoris nebuvo patvirtintas notaro.
„Jeigu sandoris turėjo būti notarizuotas, o jis nebuvo, tai reiškia, kad orlaivis negalėjo būti išregistruotas ir jis vis dar priklauso esamam savininkui“, – teigė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
B. Zaronskis pardavimo detalių plačiau nekomentuoja, nes vyksta tyrimas, tačiau patikino, kad notaro nereikėjo, nes lėktuvą pardavė užsieniečiams.
„Pagal Civilinį kodeksą, tokiam perleidimui notarinė forma yra privaloma. Neužtenka pasakymo, kad toks daiktas yra parduotas, reikia notaro patvirtintos sutarties“, – pasakojo Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.
Septynių šalių oro erdvę kirtęs lėktuvas nusileido Bulgarijoje. Juo skridę asmenys vis dar nenustatyti. Dėl šio lėktuvo mįslingo skrydžio pradėtas ikiteisminis tyrimas ir Lietuvoje, tačiau politikams taip pat kyla klausimų, ar už lėktuvą sumokėta pavedimu, ar grynaisiais. Taip pat, ar sumokėta suma nesiskiria nuo tos, kuri buvo nurodyta skelbime. Lėktuvas buvo parduodamas už 29 tūkst. eurų, tačiau Seimo koridoriuose kalbama, kad jis oficialiai parduotas tik už 5 tūkst. eurų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Būtų svarbu įvertinti, ar pats sandoris buvo įvykdytas grynaisiais, ar pavedimu, taip pat, ar sandorio suma reikšmingai nesiskiria nuo tos, kuri buvo įdėta skelbime“, – teigė M. Majauskas.
Parduodant lėktuvą reikia notaro patvirtinimo, nes lėktuvai yra priskiriami nekilnojamajam turtui.
Sutapimas ar ne, bet šiomis savaitėmis Seimą iš Vyriausybės pasiekė įstatymų pataisos, jog parduodant lengvesnius lėktuvus notaro patvirtinimo nereikėtų.
„Jeigu įsigaliotų naujo įstatymo projektas, užtektų paprastos rašytinės formos ir tada tokio lėktuvo pirkimas bei pardavimas būtų teisėtas ir galiojantis“, – pasakojo M. Stračkaitis.
Už šalies saugumą atsakingi politikai įstatymo pataisas vadina absurdiškomis, esą šiais laikais nekontroliuojamai pardavinėti lėktuvus – nesuprantama.
„Ypač šioje situacijoje, kai yra nepaprastoji padėtis, kai Rusija grasina karu. Iš to lėktuvėlio išmesti arba apžiūrėti galima bet ką. Tai – absurdas“, – teigė NSGK pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas.
„Viską supaprastinti yra ne vieta. Nematau kitos galimybės, kaip tik teisiškai palikti viską, kaip ir yra, tik dar sustiprinant kontrolę“, – kalbėjo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Ypač šioje situacijoje, kai yra nepaprastoji padėtis, kai Rusija grasina karu. Iš to lėktuvėlio išmesti arba apžiūrėti galima bet ką.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete šį klausimą žadama kelti dar ne kartą.
„Manau, kad reikėtų pasidomėti, kas tokį įstatymo projektą stumia ir kokia jo paskirtis“, – tęsė D. Gaižauskas.
Projekte rašoma, kad įstatymo pataisas inicijavo bei parengė Teisingumo ir Susisiekimo ministerijos.
„Aš pasisakau už tai, kad reikėtų riboti notarinių sandorių skaičių, tačiau yra tam tikros sritys, kur turėtume būti pakankamai atsargūs“, – kalbėjo M. Majauskas.
„Galbūt kažkas iš Teisingumo ministerijos eina liberalizavimo kryptimi, kad reikėtų mažiau popierizmo. Tačiau yra vietų, kuriose reikėtų išsaugoti saugiklius. Manau, kad čia nėra ta vieta, kur reikėtų viską supaprastinti“, – pasakojo L. Kasčiūnas.
Susisiekimo ministerija sako, kad pataisos buvo siūlomos tiesiog siekiant supaprastinti mažų lėktuvų pardavimą, jog ne visus sandorius sudarant reikėtų notaro.
