Penkiolika Juodkrantės gyventojų netrukus gali atsidurti gatvėje – žmonės neteks ir pinigų, ir namų. O verslininkai, kuriuos teismas įpareigojo sugrąžinti butų pirkėjams pinigus, pasiskelbė bankrutuojantys, nors prieš tai ir išsimokėjo 6 mln. litų dividendų.
Pastatus išregistravo
Juodkrantėje ant marių kranto buvęs "Sorento" restoranas teismo sprendimu jau nugriautas. Dabar verda ginčai dėl kitų šalia esančių gyvenamųjų namų.
Vakar į Klaipėdos miesto apylinkės teismą rinkosi pagarsėjusių statybų Neringoje dalyviai. Į teismą dėl iškeldinimo kreipėsi tris pastatus ant marių kranto pastačiusios įmonės "Verslo investicijų projektų centras" bankroto administratorius.
"Jie panoro iškeldinti net šeimas su mažais vaikais, kurie jokio kito būsto neturi. Pareiškime taip ir nurodoma – apleisti patalpas, atiduoti butų raktus", – baisėjosi viena būstų savininkė Eglė Rubinienė, auginanti du mažemečius vaikus.
Moteris tikino, kad šeima paėmė 800 tūkst. litų banko paskolą.
"Mes kitam būstui paskolos banke jau nebegausime. Bankas reikalauja jau kito užstato, nes pastatai buvo išregistruoti. Jie nebeegzistuoja", – šiurpo moteris.
Nurodė vykdyti restituciją
Tame pačiame name butą įsigijusi moters anyta Salomėja Rubinienė tikino, kad epopėja virtusi neteisėtų statybų istorija Neringoje į visišką kampą įvarė ne valdininkus, kurie ir turėtų būtų atsakingi už tai, kas nutiko, o gyventojus, kurie liko be nuosavybės, o paskolas bankams iki šiol turi mokėti.
"Teismas pasisakė, kad pastatai turi būti nugriauti, nes esą pastatyti neteisėtai. Nutartyje parašyta, kad turi būti taikoma restitucija. O tai reiškia, kad statytojams gyventojai privalo atiduoti butų raktus ir atgauti savo sumokėtus pinigus. Tačiau taip nenutiko. Pinigų iki šiol mums niekas negrąžino. O įmonė staiga bankrutavo", – pasakojo moteris.
Statytojų bankroto administratorius kreipėsi į teismą, nes gyventojus laiko skolininkais už tai, kad jie nesugrąžina nuosavybės. Tačiau prievolė sugrąžinti už butus sumokėtus pinigus esą bus įvykdyta tik tuomet, kai bus įvykdytas teismo sprendimas – pastatai bus sulyginti su žeme.
Įmonės bankroto administratorius, turėdamas teismo vykdomuosius raštus, kreipėsi į valstybės įmonę "Registrų centrą".
"Registrų centras" mūsų nuosavybę užregistravo bankrutavusios įmonės vardu. Kur tai matyta? Net buvo skubama atjungti elektrą ir vandenį mūsų namams. Puolėme skųstis, nes niekas neklausė, ar pinigus už pastatus mes atgavome. Atgauti nuosavybės mums nepavyko, bet pastatus iš viso išregistravo", – pasakojo S.Rubinienė.
Išsimokėjo milijonus
Gyventojus papiktino tai, kad jau vykstant teismų mūšiams dėl šių statybų teisėtumo, įmonėje "Verslo investicijų projektų centras" buvo išmokėtos įspūdingos sumos dividendams.
"Žinodama apie Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, įmonė 2009 metų viduryje savo akcininkams išmokėjo 6 mln. litų dividendų. Tai reiškia, kad pinigų niekas žmonėms ir nesiruošia mokėti, nes jų veikiausiai jau nėra. Mes esame pačiame šios įmonė kreditorių sąrašo gale", – piktinosi S.Rubinienė.
Juodkrantiškiai išmėgino visus teisinius būdus, tačiau juos nokautavo galutinis teismų sprendimas – griauti gyvenamąjį namą, o sprendimo vykdymas net buvo perduotas vienai antstolių kontorai Klaipėdoje.
Pasakys, kas yra vertybė
Po daugybės gyventojų skundų Vyriausybės iniciatyva vis dėlto buvo sustabdytas nelegaliais pripažintų pastatų Juodkrantėje griovimas.
Buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauja ministro pirmininko patarėja aplinkos apsaugai Jūratė Juozaitienė, kuri vakar dienraščiui patvirtino, kad trečiadienį specialistų grupė pagaliau turėtų pagarsinti savo sprendimą.
"Beveik metus čia verda karštos diskusijos. Mes norime problemą išspręsti teisiniu būdu. O tai reiškia, kad reikės koreguoti Kuršių nerijos tvarkymo planą. Tam priešinasi Valstybės saugomų teritorijų tarnyba. Manyčiau, reikėtų vadovautis protingumo kriterijais, gyvenimas juk keičiasi", – tikino ministro pirmininko patarėja.
Į teismą paduos Lietuvą
Kultūros paveldo departamento atstovai, pasak J.Juozaitienės, pastaruoju metu ėmė švelninti savo poziciją.
"Šiuo metu yra rengiamas paveldosauginis tvarkymo planas. Kultūros paveldo departamento vertybių atranka skiriasi nuo saugomų teritorijų vertybių. Čia ir susikirto nuomonės. Rytoj jie ir turės pasakyti, kas yra vertybės, o kas ne. Šis atvejis yra unikalus, nes kitais atvejais, jei valstybė padarė klaidų, išmokamos kompensacijos. O šiuo atveju, spėju, žmonės net jų negaus. Kompensaciją gaus statytojas. O jis jau bankrutavo", – pastebėjo J.Juozaitienė.
Šio specialistų verdikto itin laukia juodkrantiškiai. Jei jis nebus palankus žmonėms, J.Juozaitienė kalbėjo, kad gyventojams teliks vienintelė išeitis – kreiptis į Strasbūrą ir paduoti Lietuvą į teismą.
Kreipsis į prokuratūrą
Neringos meras Darius Jasaitis tikino, kad ieškiniai prieš Lietuvą – labai rimtas ir realus kelias.
"Šventojoje "Elijos" kompleksą statę verslininkai juk paruošė 100 mln. litų ieškinį valstybei. Ir tai labai rimta. Analogiška situacija bręsta ir Neringoje. Manyčiau, už valdininkų klaidas ir neišmanymą neturi mokėti visi mokesčių mokėtojai", – rėžė Neringos meras.
D.Jasaitis patikino, kad savivaldybė ruošiasi kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.
"Pažeistos žmonių teisės į nuosavybę. Savivaldybė iš tiesų gavo prašymą suderinti leidimą dėl pastatų griovimo Juodkrantėje. Dėl vadinamųjų neteisėtų statybų nuostolių patirs visi. Kai kas praras namus, nebus suteiktos viešbučių paslaugos, barstysime kelius dvigubai brangesne druska, nes griausime druskos sandėlį", – kalbėjo Neringos meras.
Siūlė nepuoselėti svajonių
Įmonės "Verslo investicijų projektų centras" bankroto administratoriaus advokatas Linas Drazdauskas vakar teisme gyventojams patarė nepuoselėti tuščių lūkesčių ir svajonių, kad Vyriausybės komisija ką nors lems šioje byloje.
"Kad ir koks skaudus būtų teismo sprendimas ir nežiūrint, kokie yra "Registrų centro" įrašai, savininkai neturi nuosavybės teisės. Jie naudojasi šiais daiktais neturėdami jokio teisinio pagrindo", – tikino bankroto administratoriaus advokatas L.Drazdauskas.
Toks teisininko pareiškimas prie teismo salės sukėlė gyventojų įniršį, šie puolė šaukti, kad pinigų už būstus statytojai jiems negrąžino.
"Jūs iššvaistėte pinigus, išsimokėjote dividendus ir dar norite atimti pastatus?" – piktinosi S.Rubinienė.
Advokatas pareiškė, kad dividendai buvo išmokėti už ikikrizinį laikotarpį, o galutinis teismo sprendimas šioje byloje įsigaliojo tik praėjus dvejiems metams.
"Šie žmonės nuosavybę įgijo pagal pirkimo–pardavimo sutartį, sandorį teismas panaikino. Teismas įpareigojo pasiimti šią nuosavybę ir nugriauti. Taip pat įpareigojo sumokėti pinigus. Išeitis būtų kooperuotis. Tie namai seniai galėjo būti nugriauti. O bendrovės ir savininkų nuostoliai teisme seniai galėjo būti priteisti. Manyčiau, nereikia savęs apgaudinėti. Kai kurių valdininkų sofistiniai pasisakymai nėra išeitis", – aiškino advokatas L.Drazdauskas.
Paklaustas, kur turėtų gyventi namų netekę gyventojai, advokatas mestelėjo frazę, kad socialiai remtiniems asmenims būstą privalo parūpinti savivaldybė. L.Darzdausko teigimu, įmonė dėl restorano "Sorento" nugriovimo patyrė 5 mln. litų nuostolių. Gyventojų manymu, bendra suma už butus sumokėtų pinigų yra 2,75 mln. litų.
"Tačiau dar yra statybų išlaidos. Su pastato nugriovimu tai gali siekti 5 mln. litų", – kalbėjo advokatas L.Drazdauskas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas vakar nepradėjo nagrinėti civilinės bylos dėl gyventojų iškeldinimo, nes į teismą atvyko ne visi atsakovai.
Komentaras
Algimantas Salamakinas
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas
Vyriausybės sudaryta darbo grupė iš tiesų turi pasakyti Vyriausybei, ką toliau daryti su šia statyba. Mano nuomone, reikia baigti šį cirką. Jei ir toliau bus pasirinktas namų griovimo ir žmonių iškeldinimo kelias, mums visam tam prireiks mažiausiai 60 mln. litų biudžeto lėšų. Iš kur paimsime tokią sumą? Ir baikime šiuos namus vadinti neteisėtomis statybomis. Aš turiu visą dokumentaciją ir nė vienoje vietoje nerandu, kur yra neteisėta. Leidimus statybai žmonės gavo. Visos tarnybos davė sutikimus. Kai kas atsibudo tik po daugybės metų, kad viskas nelegalu. O kas dabar už tai turi atsakyti? Mano akimis, čia yra ambicijų karas. Na, nuvertėme kavinę, teismas jau priteisė 10 mln. litų, dar pusę milijono reikėjo pervesti palūkanų. Kai komitete svarstėme šį klausimą, visoms tarnyboms, kurios dėjo parašus, pasakiau, kad jos pačios ir turi iš savo biudžetų žmonėms kompensuoti nuostolius. Valstybės saugomų teritorijų tarnyba galėtų metus arba dvejus pabūti be atlyginimų, o jei nenori, tegul patys su savimi bylinėjasi. Kodėl mokesčių mokėtojai turi mokėti už valdininkų žioplumą? Verslininkas labai greitai paskubėjo nugriauti. Gal ir mano gryčią, kurią stačiau prieš 5 metus, kas nors norėtų nugriauti? Gaučiau 2 mln. litų, nugriaučiau. Kai baigs darbą Vyriausybės sudaryta specialistų komisija, teismų nutartys turi būti stabdomos ir apskundžiamos kasacine tvarka. Manyčiau, turi būti pasiekta taikos sutartis ir turi būti padėtas taškas šioje epopėjoje. Ne kartą šia tema kalbėjau su ministru pirmininku ir jis pritaria mano pozicijai.
