Išankstiniais „Citus“ analitikų duomenimis, Vilniuje vidutinė, orientacinė pasiūloje esančių naujų butų kaina, lyginant su balandžiu (3 024 Eur/kv. m), augo 3,2 proc., iki 3 122 Eur/kv. m. Kaune pasiūloje esančių būstų kainos kilo 4,1 proc. – gegužę jos siekė 2212 Eur/kv. m; balandžio pabaigoje – 2 124 Eur/kv. m.

„Vilniaus būsto rinkos pardavimai dar nepasiekė prieš karą buvusių rodiklių, tačiau jau grįžta į prieš kelerius metus stebėtą lygį, kuomet per mėnesį buvo sudaroma 300–400 sandorių. Tačiau netikėtumų pateikė plėtotojai. Gegužę, lyginant su balandžiu, „sandėlis“ augo 323 būstais – tai 10 proc. pasiūlos augimas. Vertinant nuo metų pradžios, ji susitraukė 153 vnt., arba 4,1 proc., tačiau toli gražu dar nesiekia optimalaus lygio, kuris sudaro apie 4 500–5 000 vnt. Todėl pasiūlos augimas vis dar nekompensuoja atsigaunančios paklausos ir tai toliau daro spaudimą būsto kainoms. Dėl šios priežasties valdžios institucijos privalo suprasti, kad būsto įperkamumui itin svarbus ilgalaikis pasiūlos augimas – jį būtina skatinti, o ne riboti įvairiais papildomais būdais“, – kalba „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Grafikas nr. 1: Vidutinių pasiūlos kainų dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2022 m. („Citus“ duom.)

Vertinant pasiūlos augimą, situacijos nelengvina ir statybinių medžiagų bei rangos darbų kainų brangimas. Nuo metų pradžios rangos darbų kaina rinkoje augo apie 15 proc. Įtempta situacija ir žaliavų rinkoje, mat kai kurių medžiagų kainos yra 200 proc. didesnės, metalų – 100 proc., medienos gaminių – 100 proc. Įtampą didina ir tai, kad prasidėjus karui buvo atsisakyta naudoti baltarusiškas ir rusiškas medžiagas.

Didėjo darbuotojų atlyginimai ir brango statybos mechanizmų paslaugos. Visa tai atsiliepia ne tik būsto kainai, bet ir pasiūlai.

„Statybinių medžiagų brangimas prasidėjo dar prieš metus. Atsigaunant ekonomikai, o žmonėms visame pasaulyje pradėjus leisti pinigus, šoktelėjo medžiagų paklausa, o biržose pradėta supirkinėti visas statybines medžiagas. Prasidėjus karui Ukrainoje, pakilus kuro kainoms ir lietuviškiems verslams atsisakius Baltarusijoje bei Rusijoje pagamintų statybinių medžiagų, visa tai sukėlė antrą statybų brangimo bangą. Nors infliacija, tikėtina, greitai pasieks piką, tačiau iki tol laukia trečiasis kainų kilimo etapas – tai ne tik siaurins pasiūlą, bet ir mažins galimybes įpirkti būstą didmiesčių gyventojams“, – nurodo Š. Tarutis.

Vilniuje gegužę rezervuoti 310 nauji butai ir kotedžai, o pasiūloje jų liko 3 525. Per tą laiką sandėlį papildė keturi nauji projektai ir penki anksčiau pradėtų statybų etapai – net 633 būstai. „Citus“ valdomuose projektuose sostinėje per mėnesį susitarta dėl 15 butų ir kotedžų, pirkėjai dar vis gali rinktis iš 103 būstų.

Grafikas nr. 2: Vilniaus būsto rinkos dinamika 2020–2022 m. („Citus“ duom.)

Kaune, „Citus“ ekspertų skaičiavimu, per paskutinį pavasario mėnesį „užderėjo“ 156 naujų būstų (butų ir kotedžų) rezervacijos – tai šių metų rekordas ir vienas geriausių rezultatų per pastaruosius kelis metus; įmonės valdomuose projektuose rezervuota vienuolika būstų. Laikinojoje sostinėje analitikai fiksavo keturis naujus projektus ir du anksčiau pradėtų statybų etapus – pasiūlą papildė 246 būstai. Pirkėjai gegužės pabaigoje rinktis galėjo iš 1 266 būstų, o „Citus“ valdomuose projektuose – tik 21.

Grafikas nr. 3: Kauno būsto rinkos dinamika 2020–2022 m. („Citus“ duom.)

„Citus“ ekspertai skaičiuoja, kad tiek Vilniuje, tiek Kaune mažai liko pigiausių, ekonominio segmento būstų: Vilniuje jų priskaičiuojama 1 284, Kaune – 549. Sostinėje vidutinio segmento būstų pasiūla yra 1 901 vnt.; prestižinių ir liukso klasės būstų, atitinkamai, 147 ir 193. Kaune vidutinio segmento būstų sandėlį sudaro 527, prestižinio – 190; liukso klasės projektų laikinojoje sostinėje kol kas nėra.

Grafikas nr. 4: Pasiūlos dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2022 m. („Citus“ duom.)