Besiblaškantys gandrai
„Kauno dienos“ redakciją pasiekė susirūpinusių LLBM lankytojų laiškas. Žmonės piktinosi, jog iškarto po gandrų sugrįžtuvių šventės, muziejuje išardytas gandralizdis, į kurį jau buvo sugrįžę sparnuočiai. Žmonės tikino, kad dabar du gandriukai blaškosi, nes neturi perėjimo vietos.
„Gretimoje muziejaus sodyboje vyko Gandrinės. Šalia yra pastatas su aukštu kaminu, ant kurio buvo gandralizdis. Gandrai į jį sugrįžo pirmadienį, o penktadienį lizdas buvo išardytas – atseit planuojama keisti pastato stogą“, – apie laiką iš karto po Gandrinių kalbėjo į redakciją parašiusi moteris.
Ji tikino, kad muziejaus administracija liepė išardyti lizdą, nes planuojamas pastato stogo remontas.
„Apie tai, kad šalia gandrams būtų įrengtas stovas su lizdu, ar kitaip būtų bandoma spręsti šį klausimą, net nebuvo kalbos. Dėl išardyto gandralizdžio buvo kreiptasi į aplinkosaugininkus, tačiau jie atvažiavę tik pažiūrėjo, pakraipė galvas ir tiek. O sugrįžę gandrai čia skraido, šapelius ant kamino bando krauti“, – dėstė muziejaus lankytoja.
„Kauno dienos“ skaitytojos nuotr.
Kieno atsakomybė?
„Kauno diena“ susisiekė su LLBM administracija dėl išardyto gandralizdžio, tačiau iš darbuotojų sulaukė skirtingų versijų. Laikinasis muziejaus direktorius Eligijus Morkūnas tikino, kad išardyti lizdą buvo ne jo, o kito darbuotojo idėja.
„Lizdas buvo panaikintas, nes numatomas stogo remontas, keisis danga. Ta firma, kuri apsiėmė tai daryti, ardė tą lizdą, bet tai darė su mūsų darbuotojo sutikimu. Bėda tame, kad niekam nesakė, kada prasidės darbai. Turėjo būti visi darbai padaryti iki gandrų grįžimo, bet čia dar net neprasidėjo. Svarbiausia, kad nereikėjo nieko nuardyti, nes gandralizdis pagal aukštį yra gan toli nuo stogo, tai galėjo sėkmingai perėti“, – sakė laikinasis muziejaus vadovas.
Gandrinės Lietuvoje švenčiamos kovo 25-ąją. Kadangi ši diena buvo pirmadienį, muziejuje gandrai pasitikti kiek kitu laiku. Anot E.Morkūno, jis į aplinkosaugininkus dėl išardyto lizdo kreipėsi iškart po Gandrinių.
„Mums Gandrinės labai svarbios, darome renginį, pasitinkame gandrus, tad gandralizdžiai mums labai svarbūs, bet mūsų ūkio dalies vedėjas, matyt, galvoja kitaip. Aplinkosaugininkai sakė, kad gamta pati gal viską atitaisys, taip pat ir gandrai, nes jie patys neša šapelius“, – pridūrė E.Morkūnas.
„Kauno dienos“ skaitytojos nuotr.
Lizdas yra
Antanas Andriulaitis, LLBM direktoriaus pavaduotojas bendriems ūkio reikalams, pateikė visai kitą versiją. Jis aiškino, kad tiek jo kolegos, tiek į redakciją parašiusi moteris klaidingai suprato situaciją. Muziejaus darbuotojas teigė, jog gandralizdžio niekas neišardė, tik padarė mažesnį.
„Viskas ten yra, gandrai yra savo vietose. Buvo numatytas stogo remontas, bet buvo labai aukštas lizdas, tad jį tiesiog nužemino ir gandrai toliau jame peri, niekas nenuskriaustas. Lizdas buvo aukštas, kreivas ir šleivas, tad jį pažemino, bet tikrai neišardė. Kiekvieną rytą matau, kad gandrai tupi lizde. Pats esu gamtos mylėtojas ir neleisčiau skriausti paukščių“, – sakė A.Andiulaitis.
Jis nurodė, jog pastato stogo remontas dar nėra atliktas. Darbai bus planuojami taip, kad netrukdytų perintiems paukščiams.
„Pradėsime darbus nuo kito galo. Jeigu reikės, palauksime, kol gandrai išperės“, – sakė muziejaus darbuotojas.
