„Pastaraisiais mėnesiais NATO sąjungininkės nesuteikė paramos, kurią buvome pažadėję, – sakė jis, atvykęs vizito į Berlyną. – Tačiau Ukrainai dar ne per vėlu nugalėti, nes daugiau paramos jau pakeliui“.

Ukraina patyrė nesėkmių mūšio lauke prieš Rusijos pajėgas dėl šaudmenų ir ginklų trūkumo.

Tačiau J. Stoltenbergas pažymėjo, kad JAV Kongresas pagaliau pritarė įstatymo projektui dėl milijardinės paramos Ukrainai, o kitos šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir Nyderlandus, davė naujų pažadų.

„Dabar mūsų pareiga šiuos įsipareigojimus paversti realiu ginklų ir amunicijos tiekimu – ir tai padaryti greitai“, – sakė jis.

J. Stoltenbergas taip pat pažėrė kritikos Kinijai, kaltindamas Pekiną, kad šis „remia Rusijos karo ekonomiką“, dalindamasis pažangiausiomis technologijomis, kurios gali būti naudojamos raketoms, tankams ir lėktuvams gaminti.

„Kinija sako, kad nori gerų santykių su Vakarais. Tuo pat metu Pekinas ir toliau kursto didžiausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – sakė jis, perspėdamas, kad „jie negali būti abiejose pusėse vienu metu“.

Berlynas ir Pekinas tradiciškai palaiko glaudžius ekonominius ryšius, o Vokietijos bendrovės investuoja milžiniškus pinigus Kinijoje ir dideliais kiekiais eksportuoja prekes į antrąją pasaulio ekonomiką.

Tačiau po to, kai Ukrainos karo sukeltas energetinis šokas ypač skaudžiai smogė svarbiausiems Vokietijos gamintojams, didėja spaudimas Vokietijos įmonėms mažinti savo priklausomybę nuo autoritarinės Kinijos.

Vis dėlto praėjusią savaitę Kinijoje apsilankęs kancleris Olafas Scholzas pabrėžė, kad Vokietija nenori „atsiskirti“ nuo Kinijos, veikiau siekia sumažinti „vienpusę priklausomybę“.