„Lietuvos geležinkeliai“ BNS patvirtino gavę bendrovės „Belaruskalij“ raštą, kuriuo reikalaujama vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

„Baltarusijos bendrovė nurodo, kad tuo atveju, jeigu LTG pažeistų sutartį, ji pasilieka sau teisę reikalauti visiško patirtų nuostolių, įskaitant ir tiesioginius nuostolius, ir galimas kompensacijas tiesioginiams bei netiesioginiams partneriams visose pasaulio šalyse, ir negautų pajamų atlyginimo. Apie tai, kokio dydžio ieškinius ir kur teiktų, rašte neužsimenama“, – komentare BNS nurodė LTG.

„Belaruskalij“ pastaruoju metu nereaguoja į BNS užklausas ir neatsako į jai pateiktus klausimus. 

Baltarusijos bendrovė nurodo, kad tuo atveju, jeigu LTG pažeistų sutartį, ji pasilieka sau teisę reikalauti visiško patirtų nuostolių atlyginimo.

LTG praėjusią savaitę pranešė sausio 17 dieną oficialiai informavę „Belaruskalij“ apie Vyriausybės nutarimą nuo vasario 1 dienos nutraukti bendrovių sutartį, o sausio 18 dieną bendrovei taip pat pranešta, kad pagal ilgalaikę sutartį teikiamos paraiškos jos krovinių vežimui nuo vasario 1 dienos nebus suderintos.

„Lietuvos geležinkeliai“ teigė „Belaruskalij“ pateikę tiek Vyriausybės sausio 12 dienos nutarimo kopiją, tiek ir vyriausybinės nacionalinio saugumo komisijos išvadą, kad sutartis su Baltarusijos trąšų gamintoja kelia grėsmę šalies saugumui.

Vyriausybė tikisi, kad jos sprendimas padės išvengti itin didelių nuostolių, jei „Belaruskalij“ pateiktų ieškinius teismams.

Buvęs LTG vadovas Mantas Bartuška yra teigęs, kad nutraukus sutartį su „Belaruskalij“ įmonei grėstų šimtų milijonų eurų ieškiniai ir net bankrotas.

Praėjusią savaitę LTG gavo kitų trijų Baltarusijos bendrovių prašymus vežti „Belaruskalij“ trąšas. Juos pateikė  Baltarusijos valstybės valdoma viena didžiausių šalies ekspeditorių „Belintertrans“, „Belkali-Migao“, kurią „Belaruskalij“ įkūrė kartu su Kinijos įmone „Migao Corporation Ltd“, ir „Belaruskalij“ antrinė trąšų eksporto bendrovė „Belorusskaja kalinaja kompanija“ (BKK) – pastaroji norėjo vežti jau nuo sausio 24 dienos.

Visos jos kartu prašo vežti maždaug tiek trąšų, kiek per mėnesį įprastai gabena „Belaruskalij“ – apie 1 mln. tonų, BNS pranešė LTG.

Dėl visų trijų prašymų LTG kreipėsi į vyriausybinę strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją.

Pagal 2018 metais pasirašytą ir iki 2023 metų pabaigos galiojančią sutartį LTG per metus perveža apie 11 mln. tonų kalio trąšų. Pagal sutartį ją galima nutraukti apie tai perspėjus prieš 12 mėnesių.

Pernai gruodžio 8 dieną įsigaliojo JAV sankcijos „Belaruskalij“, tačiau trąšos per Lietuvą toliau važiuoja. Balandžio 1-ąją įsigalios pernai gruodžio pradžioje paskelbtos JAV sankcijos ir „Belorusskaja kalinaja kompanija“.

Trauma darbe

Pernykštė sausio 24-oji R.Bakanienei turėjo būti eilinė darbo diena. "Pradėjome dirbti, viskas buvo gerai. Esu baldų pakuotoja. Supakavau vieną lovą. Pradėjau pakuoti kitą. Nuėjau prie savo darbo stalo pasiimti tokios dėžutės. Pasilenkiau, o tuo metu pro šalį vaikinukas vežė supakuotus baldus. Momento, kaip viskas įvyko, tiksliai neatsimenu. Jis kažkaip sukinėjosi atbulomis. Ta lova virto ant manęs. Nelabai ką daugiau atsimenu. Labai greitai viskas įvyko – nespėjau nė į šoną pasitraukti", – pasakojo moteris, dabar jau buvusi bendrovės "Scapa Baltic" padalinio Petrašiūnuose darbuotoja.

"Lova man kaip vožė, – tęsė nukentėjusioji. – Griūdama galva trenkiausi į stalą. Ačiū Dievui, kad lova užsilaikė ant stalo, kad ne visa ji mane prispaudė. Merginos mane iš po tos lovos ištraukė. Iš visur bėgo kraujas. Iš galvos, iš ausies. Negalėjau kalbėti, negalėjau paeiti. Labai skaudėjo žandikaulį, nosis buvo praskelta, kai trenkiausi į stalą. Skaudėjo ir koją. Galvą nelabai skaudėjo. Nelabai jaučiau, kad galva buvo praskelta, kad ausis buvo plyšusi".

Kraujosruvos nuo R.Bakanienės veido seniai dingo, tačiau patirtų sužalojimų padarinius ji jaučia iki šiol. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Ji pasakojo, kad darbo patalpos yra filmuojamos. "Yra filmuota medžiaga. Kas žiūrėjo, sakė baisiai atrodė", – nelaimės akimirkas bandė atpasakoti moteris, "Scapa Baltic" atstovų apibūdinta kaip darbšti, atsakinga, sąžininga, profesionali, iniciatyvi, draugiška, lengvai bendraujanti.

Aplink buvo chaosas

Sužalotą R.Bakanienę kolegės pasodino, bandė stabdyti kraujavimą, klausė, ar nesvaigsta galva. Labai greitai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, sutuoktinis.

"Aš tik sakiau, kad man skauda, o visi kiti pasakojo, kas nutiko", – apie atmintin įsirėžusią dieną toliau pasakojo moteris.

Taip R.Bakanienė atrodė po nelaimės. (Asmeninio archyvo nuotr.)

"Kai atvažiavau, ji jau sėdėjo ant kėdės. Aplink buvo chaosas", – teigė sutuoktinis Deividas Bakanas.

Jis mano, kad nelaimės buvo galima išvengti, ją numatyti. Vyras stebėjosi, kodėl pakuotojų stalas yra šalia važiuojamosios dalies. Turėjo pastabų ir dėl to, kad lovos vežtos nepritvirtintos, buvo padėtos ant paprasto europadėklo, neturinčio bortelių.

"Jas tik su lipnia juosta sustiprina, ir veža. Būna, kad nukrenta nuo krautuvo prekės, bet dar nebuvo, kad ant žmogaus. Visąlaik stengiamės žiūrėti, ar neatvažiuoja", – pasakojo moteris.

Deividas pasakojo, kad kai jis pasiteiravo atsakingo darbuotojo, kaip įmanoma tokia nelaimė, sulaukė replikos, kad fabrikuose įvyksta nelaimingų atsitikimų.

Griūdama galva trenkiausi į stalą. Ačiū Dievui, kad lova užsilaikė ant stalo, kad ne visa ji mane prispaudė. Merginos mane iš po tos lovos ištraukė. Iš visur bėgo kraujas.

Bendradarbės R.Bakanienei pasakojo ir atsiuntė nuotraukų, kad po nelaimės prie pakavimo stalo atsirado atitvarai. Nuo pat žemės iki lubų padaryta metalinė konstrukcija, atitverianti važiuojamąją dalį.

Pažeistas meniskas

Po nelaimės R.Bakanienė buvo nuvežta į Kauno klinikas. Ten jai nustatyti stiprūs kūno sumušimai.

Moteris vykdė visus medikų nurodymus, tačiau net ir po mėnesio, kai kraujosruvos, žaizdos užgijo, jai skaudėjo kelį bei žandikaulį. Buvo sunku išsižioti, skaudėjo kramtant maistą. Dėl kojos ir žandikaulio skausmų ji ne kartą vėl kreipėsi į medikus, kaip ir dėl svaigstančios galvos.

Tik praėjus mėnesiui nuo traumos – vasario pabaigoje nustatyti smilkininio žandikaulio sąnario pakitimai, taip pat aptiktas apatinio žandikaulio lūžis, kuris jau buvo pradėjęs gyti. Kojos traumą tuomet vis dar gaubė skausmas ir nežinia.

Pirmus du mėnesius po nelaimės, kaip pasakojo R.Bakanienė, darbdavio atstovai elgėsi normaliai. "Paskambindavo, teiraudavosi, kaip jaučiuosi. Paskui irgi susisiekdavo, bet jau teiravosi, kaip taip yra, kad man vis tęsiamas nedarbingumo pažymėjimas. Sakiau, kad man dar žandikaulis neužgijo, koją skauda. Išgirdau komentarų, kad ne su žandikauliu dirbu, o su rankomis", – pasakojo moteris.

Tik spalį paaiškėjo, kodėl jai tebeskauda kelį. Tuomet buvo diagnozuotas menisko pažeidimas. Ši bėda moterį kamuoja iki šiol. "Vienas traumatologas siūlo išlaukti karantiną vartojant vaistus ir dar neskubėti operuoti, kitas pataria nebelaukti ir rekomenduoja operaciją", – kalbėjo moteris.

Grįžo ir buvo atleista

Su skaudama koja, kuri nuo ilgesnio stovėjimo tinsta, moteris buvo priversta grįžti į darbą.

Šeimos gydytoja pasakė, kad nebegali tęsti nedarbingumo pažymėjimo, nes tokie įstatymai. "Nieko negalime padaryti, biuletenis jau baigtas, viso gero", – gydytoją citavo R.Bakanienė. Jeigu vis dar blogai jaučiasi, jai nurodė kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT).

Šios atstovai kaunietę grąžino pas šeimos gydytoją. Ši nedarbingumo pažymėjimo netęsė, vėl siuntė į NDNT. Šios ekspertų išvadų kaunietė tikisi sulaukti jau artimiausiu metu.

Belaukdama dar bandė dirbti. Darbas stovimas, tekdavo kelti didelius svorius. Koja vis tindavo, tad moteris neslėpdavo, kad blogai jaučiasi. Yra sulaukusi ir skaudžių replikų, kad apsimetinėja. Taip išdirbo kiek ilgiau nei mėnesį.

Su darbu teko atsisveikinti po ekspertų išvadų iš Darbo medicinos centro, kur R.Bakanienę nusiuntė darbdavys. Ten nustatė, kad ji negali atlikti tokių darbų, kokie jai būdavo skiriami. Darbdavys, kaip teigė moteris, argumentavo, kad negali jai pasiūlyti tokios pareigybės, kuri jai būtų įveikiama, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę.

Iš darbo su ja atsisveikinta išmokant dviejų mėnesių atlyginimo dydžio išeitinę išmoką.

Nukentėjusioji šioje gamykloje pradirbo beveik penkerius metus. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Atsimuša tarsi į sieną

R.Bakanienė, į darbą Petrašiūnuose po 40 km važinėjusi iš Balbieriškio, jaučiasi palikta likimo valiai – be sveikatos, be darbo, be pajamų, vaikoma po tarnybas. Jeigu nesulauktų vyro paramos ar šis jos negalėtų vežioti pas gydytojus, į tarnybas, būtų atsidūrusi apskritai nepavydėtinoje situacijoje.

"Medikų nekaltinu. Kaltinu sistemą. Labai vargina siuntinėjimas vienų pas kitus ir grąžinimas vėl į pradžią. Atsimuši į sieną", – atsiduso moteris.

Atsidūrusi tokioje situacijoje R.Bakanienė neteko vilties ir pagalbos kreipėsi į teisininkus. Jie pradėjo rinkti išsamią informaciją apie moters sveikatos būklę, buvo kreiptasi į Kauno policiją.

Moteris teigė, kad dėl traumos darbdavys nesiūlė jokios konkrečios kompensacijos, tik klausė, ar nenorėtų kokio nors baldo. "Sakiau, kad nereikia jokio baldo", – teigė pašnekovė, iš viso turinti 30 metų darbo stažą. Ir pridūrė, kad nenorinti sėdėti namie ir savęs gailėti. "Kai geriau jausiuosi, eisiu ieškoti darbo", – nusiteikusi R.Bakanienė. Tačiau neaišku, kada ji bus darbinga.

"Fiziškai nesu tokia stipri kaip anksčiau. Negaliu ilgai stovėti, ilgai vaikščioti. Ima tinti koja. Paskui nepaeinu. Pastovėjusi dvi tris valandas nebegaliu nei atsitūpti, nei paeiti, nei atsisėsti. Žandikaulis jau seniai sugijo, bet jį ima mausti, kai keičiasi oras", – pasakojo moteris.

Ikiteisminis tyrimas

Į Kauno policiją kreiptasi, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sveikatos sutrikdymo ir darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo.

"Pareiškimas buvo perduotas prokurorei ir jos nutarimu atmestas. Toks prokurorės veiksmas apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui ir klientės skundas tenkintas. Vis dėlto ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį prokurorė apskundė apeliacinės instancijos teismui", – teigė R.Bakanienei padedantis advokatų profesinės bendrijos "Jankauskas ir partneriai" teisininkas Tauras Prapuolenis.

Jis aiškino, kad dėl pirminio sveikatos patikrinimo metu nenustatyto žandikaulio lūžio, taip pat kitų vėliau paaiškėjusių sveikatos sutrikdymų, prokurorė nesiima jokių veiksmų aiškintis visas aplinkybes.

"Prokurorė, kuri turėtų ginti nukentėjusiojo asmens interesus, skundžia teismo nutartį, kurioje nurodyta, kad jos veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo neteisėti ir nepagrįsti. Prokurorė, atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą, iš esmės remiasi pirminio sveikatos patikrinimo metu, kurį atliko bendrosios praktikos gydytojas, medicininiu išrašu, o ne vėlesnėmis veido ir žandikaulio chirurgo ir ortopedo traumatologo diagnozėmis", – stebėjosi T.Prapuolenis.

Nustačius tikrąjį sveikatos sutrikdymo mastą, darbdavio bus prašoma tinkamai atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą. "Tačiau tiek pati klientė, tiek mes pasigendame paprasto elementaraus teisingumo ir moralumo iš valstybės institucijų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų", – klientės padėtį vertino T.Prapuolenis.

Jis stebėjosi tuo, kad nepasveikusi klientė turėjo grįžti į darbą ir dirbti darbą, kurio fiziškai nebuvo pajėgi atlikti, tą vėliau patvirtino ir neeiliniai sveikatos patikrinimai.

"Nukentėjusioji šiuo metu vis dar turėtų gydytis sveikatos problemas, kurios kilo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, tačiau šiuo metu ji jau atleista iš darbo", – dėstė teisininkas.

Darbdavys: nuostoliai bus atlyginti

Bendrovės "Scapa Baltic" atstovai pateikė tokį įvykių, susijusių su R.Bakaniene, ir vėliau susidariusios situacijos vertinimą:

"Norime informuoti, kad, įvykus nelaimingam atsitikimui, įmonė ėmėsi visų būtinų veiksmų nelaimingo atsitikimo aplinkybėms išsiaiškinti. Taip pat nedelsiant buvo imtasi priemonių medicinos pagalbai suteikti. Nukentėjusios darbuotojos sveikata buvo nuolat domimasi ir rūpinamasi.

Asmeninio archyvo nuotr.

Nukentėjusioji buvo informuota, kad įmonė yra apsidraudusi darbdavio civilinės atsakomybės draudimu ir jos patirti nuostoliai bus atlyginti. Apie nelaimingą atsitikimą įmonė taip pat informavo draudimo bendrovę.

Draudimo bendrovė įmonę informavo, kad su nukentėjusiąja yra komunikuojama ir jai priklausanti draudimo išmoka bus išmokėta. Šiuo metu procesas nepabaigtas, kadangi dėl neaiškių priežasčių nukentėjusioji nepateikia draudimo bendrovei visų duomenų ir medicininių dokumentų, reikalingų žalos dydžiui nustatyti.

Patirtą žalą dėl nelaimingo atsitikimo darbe nukentėjusiai darbuotojai, kaip ir minėta anksčiau, padengs draudimo bendrovė, kai tik gaus reikiamus dokumentus bei informaciją iš nukentėjusiosios.

Kadangi minėtų dokumentų pateikimas draudimo bendrovei išimtinai priklauso nuo nukentėjusiosios valios, daryti įtaką ar paspartinti šio proceso įmonė negali.

Apgailestaujame, tačiau pateikti išsamesnės informacijos neturime galimybės, nes tokios informacijos suteikimas būtų susijęs su asmens duomenų atskleidimu."

Darbuotojo skundo nesulaukė

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) yra informuota apie R.Bakanienę ištikusią nelaimę, tačiau moters patirtų traumų aplinkybių inspekcija netyrė.

Nukentėjusiosios sužeidimai, pirminiu vertinimu, traktuoti kaip lengvi, todėl darbdaviui pakako suburti specialią komisiją. Visa informacija, kurią VDI turi apie nelaimę, ir yra minėtos komisijos pateiktos išvados.

VDI patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė "Kauno dienai" teigė, kad dėl nelaimės negauta atskiro kreipimosi iš R.Bakanienės, todėl inspektoriai patys šio atvejo tirti ir nesiėmė.

"Per dvi savaites VDI turi būti pateiktas šios komisijos surašytas įvykio tyrimo aktas. Jeigu negauname darbuotojo skundo dėl šio akto, VDI savo tyrimo dėl įvykio aplinkybių neatlieka. Visas aplinkybes, kaip ten viskas vyko, ir kas kaltas dėl nelaimės, turėjo išsiaiškinti komisija. Ar darbdavys buvo neužtikrinęs saugumo reikalavimų, ar tai buvo darbuotojo kažkokia kaltė", – aiškino J.Kažukauskaitė-Sarnickienė ir patvirtino, kad tokį aktą "Scapa Baltic" inspekcijai pateikė laiku.

Šiame dokumente nurodytos nelaimės priežastys, tiksliau, pažeisti instrukcijų punktai: "ant padėklų kroviniai turi būti sudedami tvarkingai, patikimai, juos surišant, kad keliami ir pervežami, jie neiširtų ir neišbyrėtų", "darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam", nepakankama vidinė kontrolė.

R.Bakanienė patvirtino, kad VDI dar nepateikusi papildomų vėliau paaiškėjusių duomenų apie nelaimės padarinius, bet teigė būtinai tai darys, kai surinks visus duomenis, tarnybų išvadas apie savo sveikatos būklę, darbingumo lygį.

VDI turimais duomenimis, pernai R.Bakanienės nelaimė buvo vienintelis lengvas nelaimingas atsitikimas "Scapa Baltic" bendrovėje. Užpernai tokių atvejų – šeši, o 2018 m. neužfiksuota jokių sužalojimų. Per minimus trejus metus sunkių ir mirtinų atvejų bendrovėje nebuvo.

Komentaras

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus patarėja Milda Levandraitytė

Apdraustieji asmenys, įvykus draudžiamajam įvykiui – susirgus profesine liga ar patyrus traumą, turi teisę į išmokas iš "Sodros", jeigu jie mokėjo arba už juos buvo mokamos "Sodros" įmokos.

Aprašytu atveju moteris patyrė traumą darbe. Valstybiniu socialiniu draudimu apdrausti asmenys, už kuriuos darbdavys mokėjo nelaimingų atsitikimų darbe tarifą nuo darbo užmokesčio, įvykus draudžiamajam įvykiui turi teisę į išmokas, mokamas iš "Sodros" biudžeto. Gali gauti didesnę ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuri siekia 77,58 proc. darbo užmokesčio, atskaičiavus mokesčius. Netekus iki 30 proc. darbingumo, gali gauti vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją ir periodinę netekto darbingumo kompensaciją. Pastaroji apskaičiuojama pagal formulę ir priklauso nuo asmens darbo užmokesčio, šalies vidutinio darbo užmokesčio bei nustatytų netekto darbingumo procentų.

Jeigu ligos išmoka mokama pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas, valstybinio socialinio draudimo stažo reikalavimo nėra, tai reiškia, kad net pirmą dieną įsidarbinęs ir traumą darbe patyręs asmuo turėtų gauti išmokas.

Dėl asmens ligos, traumos buityje ar kito draudžiamojo įvykio išmokos mokamos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas. Skirtumas tik tas, kad asmuo turi būti apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu ir turėti ne trumpesnį kaip trijų mėnesių valstybinio socialinio draudimo stažą per metus, arba šešių mėnesių per dvejus metus. Pagal šį įstatymą asmuo gali gauti profesinės reabilitacijos išmoką, kuri skiriama, jei asmuo dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje ir iki profesinės reabilitacijos programos pradžios turi sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.

Šiuo atveju, jei gydymas baigtas, reikėtų kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) dėl darbingumo lygio nustatymo. Gydantis gydytojas siuntimą į NDNT dėl negalios nustatymo rengia tuomet, kai yra baigtas asmens gydymas, nustatyta aiški, medicininiais tyrimais patvirtinta diagnozė ir išnaudotos visos medicininės reabilitacijos ir specialiosios pagalbos priemonės. Įvertinus asmens medicininius, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens profesinės reabilitacijos ir jo įsidarbinimo galimybėms kriterijus, asmeniui bus nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis.

Be to, jeigu asmuo dėl patirtos traumos darbe nebegali dirbti ankstesnio darbo, tačiau nori sugrįžti į darbo rinką, jis, gavęs NDNT išvadą dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, gali pasinaudoti galimybe dalyvauti Užimtumo tarnybos (UT) siūlomoje profesinės reabilitacijos programoje. Šios programos metu taikomos socialinės, psichologinės, reabilitacijos ir kitos priemonės, kurios padėtų atkurti asmens darbingumą ir pajėgumą bei įgyti naujų profesinių kompetencijų persikvalifikuojant.

UT gali subsidijuoti negalią turinčio asmens įdarbinimą, tuomet darbdaviui, įdarbinusiam neįgalų asmenį, yra taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu.

Netekus darbo ir siekiant visai neprarasti pajamų, siūloma kreiptis į UT. Užsiregistravus UT, galima paprasčiau ieškoti kito darbo, o reikiamą socialinio draudimo stažą sukaupę bedarbiai gali gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką.

UT registruoti ir bedarbio statusą turintys asmenys, nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, darbo netekę ne anksčiau kaip 3 mėn. iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo, gali pretenduoti į darbo paieškos išmoką. UT registruoti bedarbiai yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu, todėl nemokamai gali naudotis gydymo paslaugomis sveikatos priežiūros įstaigose.

Su finansiniais sunkumais susidūręs asmuo visada gali kreiptis į savo savivaldybę piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų. 2021 m. teisę į socialinę pašalpą įgyja asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos asmeniui neviršija 140,8 euro.

Komentaras

Justas Jankauskas, advokatas ir advokatų profesines bendrijos "Jankauskas ir partneriai" partneris

Šios situacijos problemtika – Konstitucijoje nurodytų darbuotojo socialinių teisių neužtikrinimas. Visų pirma nukentėjusiajai nebuvo užtikrinta teisė į saugias, nekenksmingas darbo sąlygas, dėl to ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Tačiau ne ką mažiau nuvilia vėlesnis institucijų požiūris. Žmogus, kuris visą gyvenimą dirba samdomą darbą, moka mokesčius, yra siuntinėjamas tarp institucijų, nesulaukdamas jokios realios pagalbos. Socialinės apsaugos užtikrinimas dažnai deklaruojamas kaip prioritetinis valstybės siekis, tačiau realybėje matome kardinaliai kitokią situaciją – pagalbos reikalaujančiam žmogui neužtikrinamos sąlygos visiškai išsigydyti darbe patirtas traumas, o šių aplinkybių kontekste darbdavys, pasinaudodamas įstatymo išlygomis, darbe patyrusį traumas asmenį dar sugeba ir atleisti.

Formaliai šioje situacijoje viešąsias paslaugas teikiančios valstybės institucijos savo darbą kaip ir atliko, tačiau apnuogino sisteminę ilgametę problemą – dėl akivaizdaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumo nelaimingą atsitikimą išgyvenęs asmuo su savo problemomis lieka teisinių dokumentų paraštėse, negavęs nei tinkamų paslaugų, nei apsaugos, dėl to pasmerkiamas ilgiems ir brangiai kainuojantiems teisiniams procesams.

LAT galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė už sukčiavimą prekiaujant klastotomis prekėmis bei nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą nuteistų asmenų skundus.

Du šios grupės nariai taip pat nuteisti už didelės vertės turto pasisavinimą, vienas asmuo – ir už didelės vertės turto iššvaistymą.

Turtinę žalą jie turės atlyginti dviem Lietuvos ir vienam Lenkijos juridiniam asmeniui. 

„Prokurorams pavyko įrodyti, jog prekiaudami klastotais gaminiais organizuotos grupės nariai ne tik pažeidė ekonomikos bei verslo tvarką, bet ir padarė sunkius nusikaltimus – sukčiavo bei įgyvendino sudėtingas pinigų plovimo schemas“, – pranešime sako ikiteisminiam tyrimui vadovavusi ir valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi Generalinės prokuratūros prokurorė Jolita Kančauskienė.

Baudžiamosios bylos duomenimis, organizuotoje grupėje veikę asmenys 2006 – 2007 metais Lietuvos ir Lenkijos įmonėms pardavė didelius kiekius klastotų prekių: svetimais prekių ženklais pažymėtų šampūno bei vandens minkštiklio automatinėms skalbimo mašinoms.

Penkias stambias prekių pardavimo operacijas jie įvykdė nuslėpę nuo perkančių įmonių, kad prekės yra klastotos.

Į šią nusikalstamą veiklą buvo įtraukti septyni juridiniai asmenys, veikę kaip priedangos įmonės, keturios jų teismo nuosprendžiu likviduotos. Sandoriai tarp priedangos įmonių sudarytos ir siekiant legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas lėšas.

„Ikiteisminio tyrimo metu buvo išsamiai ištirta kelių Vilniaus ir Kauno įmonių, dalyvavusių šiuose nusikaltimuose, veikla. Nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, dokumentų klastojimo faktai, pinigų plovimo schemos, imituojant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius, o taip pat – įžūlūs piniginių lėšų pasisavinimo ir iššvaistymo faktai“, – teigia prokurorė.

Organizuotos grupės veikla sustabdyta 2007 metais, kai policijos pareigūnai mėgintus parduoti produktus sulaikė. Į rinką nepateko daugiau kaip 90 tūkst. buteliukų šampūno ir 40 tūkst. dėžučių vandens minkštiklio.

„Nusikalstamos veikos mastai buvo įspūdingi, todėl siekta išsamiai ištirti visus organizuotos grupės padarytus nusikaltimus. Renkant ir fiksuojant įrodymus surinkta ir teismui perduota daugiau kaip 60 tomų bylos medžiagos“, – sakė J. Kančauskienė.

Baudžiamoji byla teismui perduota 2011 metais. Vilniaus apygardos teismas 2016 metų gegužės 18 dieną visus aštuonis organizuotos grupės narius pripažino kaltais ir skyrė jiems laisvės atėmimo bausmes nuo vienų metų aštuonių mėnesių iki trijų metų aštuonių mėnesių.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai balandžio 15 dieną paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį. Nesutikdami ir su šiuo sprendimu, nuteistieji ir jų gynėjai Lietuvos Aukščiausiajam teismui pateikė kasacinius skundus.

Pasak prokurorės, procesas šioje byloje užtruko ne tik dėl kaltinimų apimties, bet ir dėl pačių kaltinamųjų vengimo dalyvauti teismo posėdžiuose.

„Kaltinamieji teikė pašymus atlikti papildomus klastotų prekių ekspertinius tyrimus, kurie dėl prekių ženklų tyrimų specifikos negalėjo būti atlikti Lietuvos ekspertinėse įstaigose. Papildomi prekių tyrimai buvo atliekami pasitelkus Lenkijoje, Prancūzijoje bei Didžiojoje Britanijoje esančių oficialių prekių gamintojų atstovus. Tiek pirminių, tiek papildomai atliktų tyrimų rezultatai patvirtino, kad visi ištirti gaminiai buvo žinomų prekių ženklų produktų klastotės“, – sakė ji.

Teismas nustatė, kad nuteistieji turės atlyginti ir daiktinių įrodymų saugojimo išlaidas, kurias patyrė Lietuvos valstybė – beveik 27 tūkst. eurų.

Šiam sprendimui pritardama LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad nuteistieji viso proceso metu prašė papildomai ištirti šampūno ir vandens minkštiklio pakuotes bei turinį.

Atsižvelgiant į jų prašymus bei siekiant užtikrinti nuteistųjų galimybę įgyvendinti savo procesines teises, nauja ekspertizė buvo paskirta ir atlikta bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl prekės buvo laikomos policijos sandėliuose ir saugomos valstybės lėšomis.

„Šį mėnesį bus išsiųsti paskutiniai atsiliepimai Stokholmo arbitrui, tad byla netrukus žengs jau į nagrinėjimo posėdyje stadiją. Galiu pasidžiaugti, kad pirminė ginčo stadija praėjo sklandžiai, surinkti duomenys yra labai svarūs ir, mano nuomone, tikrai nenuginčijami argumentai, ginant mūsų, vilniečių, poziciją. Galiu tik pasikartoti, kad esu įsitikinęs, kad miestą valdant buvusiam merui, miesto šilumos ūkis buvo valdomas siekiant naudos ne miestui, o tik keliems suinteresuotiems, šiuo atveju kelioms bendrovėms ir jų savininkams. Tai – „Veolia“ ir jos partneriai“, – pranešime cituojamas Vilniaus miesto vicemeras V. Benkunskas.

Anot „Vilniaus šilumos tinklų“ vadovo Gerimanto Bakano, Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus šilumos tinklų bendrai parengtas ieškinys Stokholmo arbitrui, yra labai svarbus žingsnis, išlaisvinant sostinės šilumos ūkį iš korupcijos gniaužtų.

Kaip teigiama savivaldybės pranešime, pirmieji arbitražo posėdžiai planuojami jau kitų metų viduryje, o pati byla gali būti išnagrinėta jau 2021 m. Toks ginčo finansavimo modelis buvo pasirinktas neatsitiktinai.

Į Stokholmo arbitražą Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Vilniaus šilumos tinklais pateikė priešieškinį su 12 reikalavimų dar pernai vasarį.

Kasacinius skundus teikė buvęs įmonės vadovas Benas Renatas Baltusis, jį dviem savaitėms pakeitusi Ona Regina Vaskelienė ir bendrovės steigėjos – savivaldybė bei „Vilniaus viešasis transportas“. Juos dar pernai lapkritį Lietuvos apeliacinis teismas įpareigojo atlyginti buvusiai savivaldybės taksi bendrovei „Vilnius veža“ 499 tūkst. eurų žalos bei 5 proc. metų palūkanas.

Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad ankstesni teismai ištyrė ir įvertino „ne visas faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos nustatant įstaigos nemokumo momentą“, todėl jas turi papildomai ištirti ir nuspręsti, kada įmonė tapo nemoki ir kada atsirado pareiga įstaigos vadovui ar dalininkams kreiptis dėl bankroto.

„(...) klausimas dėl viešosios įstaigos nemokumo momento nustatymo negali būti išnagrinėtas kasacinio teismo. Todėl teisėjų kolegija naikina apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui“, – nurodė teisėjų kolegija.

Teismas taip pat pripažino, kad įmonės dalininkės – savivaldybė ir „Vilniaus viešasis transportas“ privalėjo patys domėtis įstaigos veikla, mokumu ir nepaisant to, kad įstaigos vadovai laiku nepateikė metinių finansinių ataskaitų, nes galėjo informaciją apie „Vilnius veža“ finansus gauti alternatyviais būdais. Teismas nurodė, kad įmonei esant nemokiai dėl bankroto pirmiausia privalėjo kreiptis įmonės vadovas, o šiam to nepadarius – dalininkai.

Savivaldybė BNS nurodė, jog remiantis teismo išaiškinimu toliau bus bandoma „paneigti solidarią savivaldybės ir „Vilniaus viešasis transportas“ atsakomybę“.

„Sieksime, kad žala būtų priteista tik iš įstaigos vadovo“, – teigiama atsakyme BNS.

Apeliacinis teismas pernai lapkritį paliko galioti žemesnės instancijos nutartį, pagal kurią didžiausią susidariusių nuostolių dalį – 482,2 tūkst. eurų – turėjo sumokėti B. R. Baltusis solidariai kartu su savivaldybe (valdė 51 iš 100 „Vilnius veža“ dalių) ir „Vilniaus viešasis transportas“ (49 dalys). Antstolis buvo areštavęs B. R. Baltusio turto už 170 tūkst. eurų.

„Vilnius veža“ iš buvusių įmonės vadovų ir savininkų siekė atgauti beveik 626 tūkst. eurų.

Bankroto byla „Vilnius veža“ iškelta 2015 metų rugsėjį, 2016 metų balandį patvirtinti 590 tūkst. eurų kreditorių reikalavimai.

B. R. Baltusis „Vilnius veža“ vadovavo nuo 2013 metų kovo pabaigos iki 2015 metų liepos pradžios, jį dviems savaitėms buvo pakeitusi O. R. Vaskelienė.

Draudimo bendrovės „Ergo“ Žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas patvirtina, kad atlyginti nuostolius teoriškai įmanoma, tik svarbiausia turėti įrodymų.

Atidūs turėtų būti ir pėstieji

Lietingą dieną keliaujate į svarbų susitikimą. Rankoje – išmanusis telefonas. Priartėjate prie pėsčiųjų perėjos, bet nespėjate žengti žingsnio, o jus nuo galvos iki kojų aptaško pravažiuojantis automobilis. Drabužiai permirkę ir purvini, o telefonas, gavęs per daug drėgmės, nustoja veikti.

Vairavimo mokytojo ir eismo eksperto Artūro Pakėno teigimu, dėl tokių situacijų pirmiausia kalti vairuotojai, kuriems trūksta atsakomybės ir gebėjimo valdyti emocijas.

Tai gali būti pro šalį ėjusių liudininkų parodymai, galbūt dar kažkas. Geriausias įrodymas – filmuota medžiaga.

„Lietuvoje yra kelios manijos. Viena – mobilieji įrenginiai vairuojant. Kita – greičio manija. Pasakysi vairuotojui, kad važiuotų lėčiau, o jis sakys, kad negali lėčiau, kad skuba. Nors iš tikrųjų jis niekur neskuba – tiesiog nervus tvarkyti reikia. Lygiai tas pats su balomis. Aptaškys džinsus, gal nieko. Bet jei baloje buvo kažkokio tepalo, benzino – drabužis nepataisomai sugadintas. Galų gale tai – materialiniai nuostoliai“, – kalba A. Pakėnas.

Tačiau šiuo metu kelių eismo taisyklės už tokius nuostolius atsakomybės nenumato. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio nuomone, baudos šiuo atveju problemos neišspręstų, juo labiau kad baudų ir taip turime gana daug.

Nors žmogų aptaškiusio vairuotojo šiuo metu didelėmis baudomis išgąsdinti nepavyks, už tyčinius veiksmus siekiant aptaškyti pėsčiąjį pažeidėjus įmanoma nubausti.

„Reikėtų žiūrėti, kokius veiksmus atliko vairuotojas ir netgi pėsčiasis. Juk labai dažnai tai būna netyčinis veiksmas, nes vairuojant koncentruojamasi į kelią ir pastebėti kiekvienos kliūties, balos vairuotojas nelabai gali, todėl už tai nubausti būtų sudėtinga“, – pastebi R. Matonis.

Kitas atvejis, pabrėžia jis, kai gatvėse pilna vandens, o vairuotojas specialiai taško aplinkinius. Tada tikrai galima ieškoti straipsnių, pagal kuriuos būtų galima patraukti vairuotoją atsakomybėn.

„Žmogui reikėtų užsirašyti vairuotojo automobilio valstybinį numerį ir pranešti policijai. Policija tą atvejį nagrinėtų. Be to, jei pėsčiasis pats mato didelę balą ir prie jos stovi, jis turėtų suprasti, kad pravažiuojantis automobilis gali aptaškyti, todėl turėtų pasitraukti nuo važiuojamosios dalies“, –  kalba R. Matonis.

Ką gali draudimas

Automobilis aptaškė, telefonas sugedo, drabužiai sugadinti. Ar realu, kad draudimas galėtų atlyginti tokius nuostolius? Draudimo bendrovės „Ergo“ Žalų administravimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico teigimu, tokių atvejų jo praktikoje nėra buvę, bet teoriškai tai įmanoma, tik svarbiausia turėti įrodymų.

Toks įvykis, sako A. Pilčicas, iš tiesų būtų traktuojamas kaip įprasta kelių eismo žala, todėl pėsčiasis turėtų su žalą padariusiu asmeniu užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Bet, kadangi tokiais atvejais dažniausiai vairuotojas net nepastebi, kad padarė žalos, arba aptaškytas pėsčiasis nespėja pamatyti automobilio, reikėtų kreiptis į policiją. Tik, žinoma, reikia įrodymų.

„Tai gali būti pro šalį ėjusių liudininkų parodymai, galbūt dar kažkas. Geriausias įrodymas – filmuota medžiaga. Juk ir gatvėse, ir aikštelėse, ypač prie didelių viešos paskirties pastatų, teritorijos yra filmuojamos. Jei policijos pareigūnai nustatytų automobilį, jie išrašytų pažymą ir tada prasidėtų žalos administravimo procedūra. Žmonės net nepagalvoja, kad galėtų kreiptis į policiją ir bandyti surasti pro šalį važiavusį automobilį, kad būtų atlyginta patirta žala“, – teigia draudimo bendrovės atstovas.