Nuo to laiko, kai kariškiai sulaikė Aung San Suu Kyi ir perėmė valdžią, šalyje vyksta neramumai,  o karinė chunta žiauriai malšina po perversmo prasidėjusius protestus.

Sugrįžimo prie demokratinio valdymo reikalaujantys protestuotojai taip pat reikalauja suteikti daugiau valdžios šalies mažumų grupėms, kurias šalies gyventojų daugumą sudarantys bamarai buvo nustūmę į paraštes.

Sąjungos asamblėją atstovaujantis komitetas (CRPH) – grupė parlamentarų daugiausia iš Aung San Suu Kyi Nacionalinės lygos už demokratiją (NLD), bandanti valdyti pogrindyje per šešėlinį parlamentą, – penktadienį paskelbė savo lyderius.

Prie vadinamosios Nacionalinės vienybės vyriausybės vairo stos Aung San Suu Kyi, užimsianti valstybės patarėjos postą, ir nušalintas prezidentas Winas Myintas (Vinas Mjintas), taip pat laikomas namų arešte ir sulaukęs virtinės chuntos jam pareikštų kaltinimų.

Prie jų prisidės viceprezidentas, kuris yra etninis kačinas, ir kajenų tautinei grupei priklausantis ministras pirmininkas, nurodė Min Ko Naingas, iškilus prodemokratinis lyderis CRPH paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

„Mes formuojame vyriausybę, turėsiančią didžiausią skaičių etninių mažumų grupių (atstovų)", – nurodė jis.

Į paskirtųjų ministrų sąrašą taip pat patenka činų, šanų, monų, kajahų ir palaungų etninių grupių nariai.

Politikai buvo atrinkti pagal 2020 metų rinkimų rezultatus, indėlį į protestų prieš perversmą judėjimą ir priklausymą etninių mažumų grupėms, įskaitant ginkluotas sukilėlių grupes šalies pasienio teritorijose, nurodė Min Ko Naingas.

Tuo metu karinė chunta paskelbė, kad visi, bendradarbiaujantys su CRPH, vykdo „valstybės išdavystę“, ir išdavė arešto orderius šimtams garsių aktyvistų ir politikų, dalis kurių dabar užima postus naujojoje „Nacionalinėje vienybės vyriausybėje“.

Oficialiai Mianmare gyvena daugiau nei 130 etninių mažumų grupių.

Tačiau šalies politinį likimą jau seniai savo rankose laikė bamarų dauguma – pirmiausia beveik penkis dešimtmečius trukusio karinės chuntos režimo metais, kai buvo vykdomas mažumų „bamarizavimas“, o vėliau atėjus Aung San Suu Kyi administracijai.

Po perversmo chuntai slopinant protestus žuvo daugiau nei 720 žmonių, skelbia padėtį stebinti vietos grupė.