Avarijos uosto vartuose
Tik dabar Lietuva tvirtina 2007 m. gegužės 18 d. Nairobyje Kenijoje priimtą Tarptautinę konvenciją dėl laivų nuolaužų šalinimo. Ji Lietuvai svarbi, nes numato tvarką, kaip nuskendus laivams turi būti pašalintos jų nuolaužos iš teritorinių vandenų.
Klaipėdos uostas kurį laiką buvo laikomas vienu iš nesaugių regiono uostų, nes prie jo vartų buvo nuskendę keli laivai.
Įsimintiniausia 1981 m. tanklaivio „Globe Asimi“ avarija prie Klaipėdos uosto vartų. Iš uosto pučiant 30 m per sekundę vėjui vilkiko tempiamas tanklaivis „Globe Asimi“ kliudė uosto vartus ir lūžo per pusę. Iš triumų į jūrą išsiliejo per 16 tūkst. tonų mazuto.
Panaši avarija įvyko ir 1986 m., kai per audrą išplaukdamas iš uosto Vokietijos laivas „Rudolf Breitscheid“ kliudė uosto vartus. Jis taip pat lūžo per pusę ir nuskendo. Jo nuolaužos daug metų buvo matomos prie Šiaurinio uosto molo.
Jau Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 2006 m. rekonstruojant uosto vartus, „Rudolf Breitscheid“ ir „Globe Asimi“ liekanos buvo iškeltos.
Praeitis: daug metų prie Klaipėdos uosto Šiaurinio molo buvo matomos nuskendusio laivo „Globe Asimi“ liekanos. / V. Matučio nuotr.
Pagerėjęs įplaukos saugumas
Galima teigti, kad visos tos skaudžios avarijos uosto vartuose ir jų padarinių likvidavimas vyko dar tuomet, kai jokios Nairobio konvencijos dėl laivų nuolaužų šalinimo dar nebuvo.
Realiai ši konvencija pradėjo veikti nuo 2015 m., kai ją ratifikavo 10 pasaulio šalių.
Šiuo metu šią konvenciją yra ratifikavusios 67 šalys, iš jų 14 – ES šalių. Tarp šią konvenciją ratifikavusių šalių yra Estija, bet nėra Latvijos.
Galima pamanyti, kad ir Lietuvai nėra itin svarbu skubiai ratifikuoti Nairobio konvenciją. Po XXI amžiaus pradžios Klaipėdos uosto vartų rekonstrukcijos, o ypač rekonstrukcijos, kuri baigta šiemet, kai pakeista plaukimo į uostą vedlinė, tikimybė, jog vartuose gali įvykti avarija, yra sumažėjusi iki minimumo.
Tačiau laivyba yra tokia sritis, kur kartais avarija gali įvykti ir pačioje netikėčiausioje vietoje. Galima prisiminti, kaip maždaug prieš 10 metų prie Pietinio molo ramiu oru ant seklumos buvo užplaukęs laivas. Jis nelūžo, laivą palyginti greitai pavyko nutempti.
2017 m. gruodį prieš pat Kalėdas per audrą ties Melnrage į krantą buvo išmestas laivas „Ocean Crown“ su 20 žmonių įgula.
Kasmet Lietuvos teisingumo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimo tarnyba tiria įvairius atvejus jūrų laivuose Klaipėdos uoste ir Lietuvos teritoriniuose vandenyse. 2020 ir 2021 m. buvo po 4 tyrimus, 2022 ir 2023 m. – po vieną, o šiemet laivų incidentų dar neužfiksuota.
Užkerta kelią piktnaudžiavimui
Nairobio tarptautinė konvencija dėl laivų nuolaužų šalinimo reglamentuotų, kaip teisingai turėtų būti šalinamos laivų nuolaužos tiek Klaipėdos uoste, tiek Lietuvos teritoriniuose vandenyse.
Ji taip pat numato, kaip ir kam turi būti teikiama informacija apie jūroje nuskendusio laivo buvimo vietą.
Konvencijoje apibrėžta ir nuskendusio laivo savininko atsakomybė už nuskendusio laivo nuolaužų pašalinimą. Galima prisiminti, kad Lietuvoje šio amžiaus pradžioje buvo atvejis, kai laivą išmetė į krantą. Jo savininkas, kad laivo nereikėtų tvarkyti, suspėjo jį už vieną litą parduoti kažkokiam Lietuvos juridiniam asmeniui. Jis ilgai to laivo netvarkė, jis buvo tapęs galvos skausmu Lietuvos tarnyboms. Tokių ilgai paplūdimyje „sėdėjusių“ laivų ties Lietuvos krantais buvo ir sovietmečiu. Smiltynėje net 26 metus prastovėjo į kranto smėlį įsirausęs 1969 m. per audrą išmestas laivas „Hans Bernstein“.
Konvencija garantuotų, kad į Lietuvos pakrantę išmesti laivai, siekiant jų atsikratyti, vietiniams nebūtų parduodami už vieną eurą, kaip yra buvę.
Svarbi Nairobio tarptautinės konvencijos dėl laivų nuolaužų šalinimo nuostata yra ir suteikiama garantija, kad jei valstybė savo lėšomis pašalins nuskendusio laivo nuolaužas, draudėjas privalės jai sumokėti patirtas išlaidas. Visi jūrų laivai, kurių bendroji talpa yra didesnė nei 300 tonų, privalo turėti privalomo laivo draudimo dokumentus ar finansinio garanto liudijimą.
Išimtys karo ir paveldo laivams
Kaip pastebi teisininkai, Nairobio tarptautinė konvencija dėl laivų nuolaužų šalinimo netaikoma karo laivams. Tai siejama su karo laivų paslapčių išsaugojimu. Karo laivai tampa jų valstybės turtu nepriklausomai nuo jų vietos ar laiko, kuris praėjo nuskendus laivui. Netgi Antrojo pasaulinio karo metais nuskendę laivai negali būti iškeliami kitos valstybės teritorijoje be tos valstybės, kuriai jie priklausė, sutikimo.
Pavyzdys yra Japonija, kuri Antrojo pasaulinio karo metais neteko maždaug trijų tūkstančių karo laivų. Juose gali būti daugiau kaip 2 mln. karių ir civilių žmonių palaikų.
Nairobio tarptautinė konvencija dėl laivų nuolaužų šalinimo netaikoma ir tiems laivams, kur aplinkinės šalys susitarė, kad laivų nuolaužų nešalins saugant laivuose esančių nuskendusių žmonių atminimą. Tokia vieta yra 1994 m. Baltijos jūroje nuskendęs jūrų keltas „Estonia“. Šio laivo žūties vieta pagal Estijos ir Švedijos valstybių susitarimą yra paskelbta laivo ir žmonių žūties atminimo vieta ir saugoma kaip povandeninis paveldo objektas.
Savotišką statusą turi ir povandeninis kultūros paveldas – laivai, kurie po vandeniu yra išbuvę 100 ir daugiau metų. Tokie objektai yra saugomi juodųjų povandeninio paveldo medžiotojų. Jiems nėra taikoma Nairobio tarptautinė konvencija dėl laivų nuolaužų šalinimo. Tokie laivai gali būti iškeliami valstybių susitarimu, naudojant naujausias technologijas, kad iškeltas laivas būtų konservuojamas, pristatomas kaip eksponatas ar žinių šaltinis ateities kartoms.
