„Įvykus kelioms deryboms tarp Kirgizijos Respublikos ir Tadžikistano Respublikos užsienio reikalų ministrų buvo pasiekti susitarimai dėl visiško ugnies nutraukimo nuo 20 val. (vietos, 17 val. Lietuvos) laiku) ir karinių pajėgų atitraukimo“, – sakoma Kirgizijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Abi kaimynės yra jau ne vieną dešimtmetį įsitraukusios į teritorinius ginčus, kurie neretai perauga į pavienius susirėmimus.

Tačiau ketvirtadienį prasiveržęs smurtas tarp abiejų kariuomenių buvo retas atvejis, sukėlęs nuogąstavimus, kad gali prasidėti platesnis konfliktas.

Prieš paskelbiant paliaubas, abi pusės patvirtino, kad jų pajėgos dalyvavo susirėmimuose, o Biškekas nurodė, kad jo kariai užėmė vieną pasienio postą.

Kirgizijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, jog 45 šalies piliečiai nukentėjo, o vienas žuvo. Vietos valdžia pranešė, kad iš kelių gyvenviečių pasienyje evakuota beveik 900 žmonių.

Tuo metu Tadžikistano saugumo komitetas pažymėjo, kad du žmonės buvo hospitalizuoti dėl šautinių žaizdų ir kad vienas iš jų yra sunkios būklės.

Kautynės įvyko pasirodžius pranešimams, kad įsiplieskė konfliktas dėl vienos vandens saugyklos abiejų valstybių, tapusių nepriklausomomis 1991 metais suirus Sovietų Sąjungai, pasienyje.

Daugiau nei trečdalis sienos yra ginčijama, o teritorija, supanti faktinį Tadžikistano Vorucho anklavą, kur ketvirtadienį kilo konfliktas, dažnai tampa įtampos židiniu dėl teritorinių pretenzijų ir vandens išteklių.

Kirgizijos nacionalinio saugumo komiteto pareiškime teigiama, kad šalies specialiosios pajėgos atkovojo pasienio postą iš Tadžikistano, tadžikų pajėgoms padegus vieną iš tokių kirgizų objektų.

Uzbekistanas – daugiausiai gyventojų regione turinti valstybė ir abiejų konfliktuojančių šalių kaimynas – anksčiau paragino „nedelsiant nutraukti karo veiksmus“ ir pasisiūlė padėti spręsti krizę.

Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova žurnalistams pareiškė, kad Maskva stebi konfliktą.