„Čia vis tiek yra ne toks paprastas klausimas, ne toks trivialus klausimas, kadangi Konstitucinis Teismas įvardijo principą, bet jį turi įgyvendinti kažkokie detalūs sprendimai. Tai yra jau mūsų atsakomybė pasiūlyti apibrėžimą, kas yra tos svarbios aplinkybės, ir tą apbrėžimą tokį, kad jis nekeltų rizikos pačiai antrai pakopai“, – pirmadienį Paluknyje žurnalistams sakė I. Šimonytė.

„Puikiai suprantate, kad jeigu svarbiomis aplinkybėmis taps bet kokios aplinkybės, tokiu atveju bus problema dėl pačios antrosios pakopos tvarumo užtikrinimo“, – kalbėjo premjerė.

I. Šimonytė tikisi, kad dėl to bus apsispręsta iki rudens, dar šioje Seimo kadencijoje. Pasak premjerės, pasitraukimą iš pensijų kaupimo numatančias pataisas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) turėtų pateikti birželį.

Puikiai suprantate, kad jeigu svarbiomis aplinkybėmis taps bet kokios aplinkybės, tokiu atveju bus problema dėl pačios antrosios pakopos tvarumo užtikrinimo.

 

„Tada per vasarą komitetai Seime galbūt galės kažką dailinti arba tobulinti. Bet turint mintyje, kad prieš teikiant įstatymų projektą derinti viešai tam tikros minkštos konsultacijos vis tiek dėl simpatizavimo vienokiai ar kitokiai formuluotei ministerijos buvo padarytos, tai aš tikiuosi, kad visi suprasdami atsakomybę įvykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą, tikrai sugebėsime priimti dar šioje kadencijoje“, – sakė I. Šimonytė.

„Na, blogiausiu atveju galės priimti ir nauja kadencija, bet pateikimo tikėčiausi dar birželio mėnesį“, – pridūrė ji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pirmadienį sakė, kad ministerija siūlo leisti pasitraukti iš pensijų kaupimo anksčiau nei sukanka pensijos amžius tik negalios ar kritinės ligos atveju, paliekant galimybę žmogui pačiam apsispręsti, ar tai ypač apsunkins jo kaupimą pensijai.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį paragino politikus „neužsižaisti“ sprendžiant, kada antros pakopos pensijų kaupimo sutartys galėtų būti nutrauktos anksčiau laiko.

Konstituciniam Teismui kovo pradžioje paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiuo metu rengia jas numatančias pataisas.

Pasak ministerijos, pakeitimais taip pat bus siūloma nustatyti palankesnes įtraukimo į pensijų kaupimą sąlygas bei galimybes pasirinkti pensijų išmokos rūšį.

Norima diskutuoti ir išgryninti siūlymus, kokios aplinkybės turėtų būti laikomos svarbiomis priežastimis, ketvirtadienį pranešė ministerija.

Anot ministrės Monikos Navickienės, antrosios pakopos pensijų kaupime šiuo metu dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių, todėl svarbu išgirsti kuo daugiau nuomonių šiuo klausimu ir priimti gerai pasvertus sprendimus.

„Turime labai aiškias gaires, esame išstudijavę kitų šalių patirtį, apibrėžiant, kokiais atvejais kaupiantiesiems senatvei pensijų fonduose leidžiama išsiimti pinigus. Tačiau, suprasdami, kad tai palies kas antrą mūsų gyventoją, norime apie tai diskutuoti plačiau ir giliau“, – pranešime sakė M. Navickienė.  

Anot ministerijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai teigia, kad iš pensijų fondų dažniausiai leidžiama išsiimti ar pasiskolinti pinigų dėl sunkios ligos, negalios, iškilus grėsmei prarasti vienintelį būstą, jo įsigijimui ar renovacijai, taip pat trumpalaikiams darbuotojams užsieniečiams. 

Ministerijos interneto svetainėje apklausa vyks iki kovo 26 dienos. Vėliau rezultatai bus apibendrinti ir pristatyti visuomenei. Kovo 27 dieną vyks ekspertų ir suinteresuotų šalių diskusija.

KT praėjusią savaitę paskelbė, kad Pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai. Tokia priežastimi KT nurodo iš esmės pasikeitusias žmogaus gyvenimo aplinkybes, dėl kurių jo kaupimas pensijai tampa itin apsunkintas.

Įregistruotomis Pensijų kaupimo įstatymo pataisomis siūloma antros pakopos pensijos dalyviams suteikti galimybę gauti išmoką, jeigu jie patys ar jų šeimos nariai susirgtų sunkia liga, taip pat artimojo mirties atveju, nustačius neįgalumą ar netekus darbingumo, prireikus protezuoti dantis, taip pat ištikus stichinei nelaimei, netekus būsto, priklausančio nuosavybės teise, ir panašiais atvejais.

„Atėjo laikas ištaisyti akivaizdžią neteisybę. Siūlysime Seimo daugumai keisti požiūrį ir pagaliau leisti antros pakopos pensijų fondo dalyviams dalį ar visą sukauptą sumą gauti ir nesukakus senatvės pensijos amžiaus“, – sako įstatymo pataisas parengęs Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė Orinta Leiputė akcentuoja pasiūlyme įvardytus sveikatos sutrikimo atvejus, kai žmogus galėtų pasinaudoti fonduose sukauptais pinigais.

„Tokios ligos kaip pirmo tipo cukrinis diabetas, miokardo infarktas, insultas, išsėtinė sklerozė, vėžys ir kitos gali pasibaigti asmens mirtimi ar neįgalumu, todėl turi būti užtikrinamas savalaikis ir tinkamas gydymas. Reabilitacija neįgalumo atveju, dantų protezavimas, pagaliau artimojo mirtis dažnai pareikalauja didelių finansinių resursų.

Tokios ligos kaip pirmo tipo cukrinis diabetas, miokardo infarktas, insultas, išsėtinė sklerozė, vėžys ir kitos gali pasibaigti asmens mirtimi ar neįgalumu, todėl turi būti užtikrinamas savalaikis ir tinkamas gydymas.

 

Antros pakopos pensijų fonde sukauptos lėšos galėtų palengvinti sunkiai pakeliamą finansinę naštą, jeigu žmogus galėtų pasinaudoti sukauptomis lėšomis dar nesukakęs senatvės pensijos amžiaus“, – pažymi O. Leiputė.

Socialdemokratai primena, kad jau anksčiau siūlė Seimui leisti gyventojams nutraukti dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupimo fonduose ir, dar nesukakus pensinio amžiaus, pasiimti sukauptas lėšas vienkartine išmoka.

Siūloma, kad Pensijų kaupimo įstatymo pataisos įsigaliotų šių metų liepos 1 d.

ELTA jau skelbė, kad Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.

KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.

KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.

KT nagrinėti Pensijų kaupimo įstatymo atitikimą Konstitucijai pateikė 39 Seimo opozicijos nariai.

Jie abejojo įstatymo konstitucingumu, nes jame nėra numatyta jokia galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo pensijų fonduose. Taip pat jie kėlė klausimą ar pensijų fondo dalyvio galimybė iki 12 mėn. sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar pensijų kaupimo fondą, atitinka asmens teisę disponuoti savo nuosavybe.

„Svarbu, kaip Seimas traktuos turėdamas keisti įstatymą, – ar žmogus, nutraukęs sutartį, nebemoka įmokų ir jam išmokami pinigai, kurie buvo sukaupti iki sutarties nutraukimo, – čia esminis skirtumas ir abu yra svarbūs“, – BNS ketvirtadienį sakė R. Lazutka.

Jo teigimu, būtų svarbu leisti žmonėms patiems sustabdyti mokėjimus, nebūtinai atsiimti pinigus.

„Vien tik nemokėti irgi yra svarbu, nes būna, kad žmonėms pasikeitė situacija ir yra didelė našta kas mėnesį mokėti keliasdešimt eurų“, – sakė R. Lazutka.

Pirmas dalykas, kuris ateina į galvą, yra labai nelogiška, tiesiog kvaila buvo, kad žmogus tampa neįgaliu darbiniame amžiuje ir jam skiriama „Sodros“ neįgalumo pensija ir jis iš jos gyvena.

 

„Jei imtume maksimum variantą, kad nebemoka įmokų ir pasiima pinigus, tai tada irgi dar yra klausimas, ar visus pinigus, ar tik tuos, kuriuos pats žmogus įmokėjo, kurie priaugo, nes buvo grąža, ar ir valstybės subsidiją. Čia dar gali būti Seimo narių įvairios interpretacijos“, – aiškino ekonomistas.

Pasak  jo, klausimų kyla ir dėl, kaip bus interpretuojamos svarbios priežastys – jo nuomone, tai turėtų būti žmogaus sveikata, neįgalumas, ekonominės, šeiminės priežastys.

„Pirmas dalykas, kuris ateina į galvą, yra labai nelogiška, tiesiog kvaila buvo, kad žmogus tampa neįgaliu darbiniame amžiuje ir jam skiriama „Sodros“ neįgalumo pensija ir jis iš jos gyvena. Aišku, jis tada nedirba, įmokų nereikia mokėti į pensijų fondą, bet jam iš pensijų fondo pinigai nemokami – nei kokios nors periodinės išmokos, nei vienkartinės. Tiesiog turi laukti senatvės, kada jam išmokės iš pensijų fondo“, – sakė R. Lazutka.

Jo teigimu, svarbūs ir su sveikata susiję dalykai – žmogus gali sunkiai susirgti ir net nesant neįgalumo jo gydymas gali būti brangus, tuo metu ne visi vaistai kompensuojami.

„Toliau gali būti ekonominės, šeimyninės priežastys, jei šeimos situacija, gali būti susiję su tuo, kad vienas šeimos narys mirė, šeima gyveno iš dviejų algų, liko, tarkime, vieniša mama su vaikais, ir iš dviejų algų buvo lengva mokėti įmokas, o iš vienos gali būti sudėtinga. Sunku gali būti ir skyrybų atveju, nors nelabai tikiu, kad skyrybas įtrauktų“, – kalbėjo jis.

Mano versija būtų, kad žmonės galėtų bet kada sustabdyti, jie geriausiai žino savo sunkias priežastis.

 

Pasak R. Lazutkos, Seimas svarbias priežastis turėtų traktuoti „išplėstai“, nors tinkamiausias variantas, pasak jo, būtų, jei žmonės patys galėtų bet kada sustabdyti įmokų mokėjimą.

„Mano versija būtų, kad žmonės galėtų bet kada sustabdyti, jie geriausiai žino savo sunkias priežastis“, – teigė jis.

KT ketvirtadienį paskelbė, kad Pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai. Tokia priežastimi teismas nurodo iš esmės pasikeitusias žmogaus gyvenimo aplinkybes, dėl kurių jo kaupimas pensijai tampa itin apsunkintas.

Anot KT, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, taip pat ir atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių.