Kaip rašoma trečiadienį išplatintame pranešime, 2021 metais sudaryta sutartimi „Skinest Baltija“ įsipareigojo vykdyti krovininių lokomotyvų dyzelinių variklių ir jų sistemų atsarginių dalių tiekimą, taip pat – tiekti kokybiškas detales ir jas pristatyti laiku.

„LTG Cargo“ teigimu, per sutarties vykdymo metus bendrovei buvo pateikta daugiau kaip šimtas pretenzijų dėl netinkamai teiktų paslaugų.

„Nuolatinis techninio parko priežiūrai būtinų detalių tiekimo vėlavimas bei brokuotų prekių pristatymas vertė dešimtis kartų atidėti būtinus lokomotyvų remontus, perplanuoti darbuotojų darbus ar derinti jų viršvalandžius“, – pranešime cituojama „LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė.

„Nebegalime pasitikėti nuolat įsipareigojimų tinkamai nevykdančiu tiekėju, todėl priėmėme sprendimą imtis kraštutinių priemonių – nutraukti sutartį bei įtraukti „Skinest Baltija“ į nepatikimų tiekėjų sąrašą“, – akcentavo ji.

Nurodoma, kad šiuo metu „Skinest Baltija“ daugiau kaip šimtą dienų vėluoja pristatyti prekes, jai yra priskaičiuota daugiau kaip 30 tūkst. eurų delspinigių. 

„LTG Cargo“ praėjusių metų viduryje su tiekėju buvo sudariusi taikos sutartį. Visgi, net ir po taikos sutarties sudarymo, „Skinest Baltija“ ir toliau vėlavo tiekti arba teikė kokybės reikalavimų neatitinkančias prekes, rašoma pranešime.

Anot jo, svarbios aplinkybės, leidžiančios nutraukti sutartį, galėtų būti susijusios su sveikatos ar būsto problemomis.

„Pritariame KT sprendimui, jog turi būti sudarytos sąlygos pasitraukti iš pensijų kaupimo dėl ypatingų aplinkybių. Ministerija po sprendimo atnaujins savo jau parengtus siūlymus papildydama juos aplinkybėmis, kurioms esant žmonės galės sutartį nutraukti anksčiau“, – BNS perduotame komentare sakė M. Navickienė.

Pasak jos, dėl konkrečių aplinkybių artimiausiu metu ministrė kvies pasitarti socialinius partnerius – pensijų fondų dalyvių, darbuotojų ir darbdavių, taip pat Lietuvos banko (LB) atstovus, o siūlomi sprendimai galėtų būti svarstomi jau Seimo pavasario sesijoje.

„Jeigu kovo mėnesį pavyksta mums šitas susitikimas produktyviai, aš neatmesčiau, kad pavasario sesijoje mes jau galėtume turėti ministerijos siūlymus diskutuojamus parlamente“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė M. Navickienė.

Pasak ministrės, užsienyje taikomos svarbios aplinkybės, leidžiančios nutraukti pensijų kaupimo sutartį, dažniausiai  susijusios su sveikatos arba būsto problemomis – tokie variantai, anot jos, galėtų būti svarstomi ir Lietuvoje.

„Yra šalių, kurios leidžia pasinaudoti sukaupta lėšų suma gydant tam tikras ligas arba esant sudėtingoms sveikatos aplinkybėms. Taip pat – arba pasiimti, arba pasiskolinti (sukauptas lėšas – BNS) sprendžiant šeimai arba asmeniui iškilusias būsto problemas“, – teigė M. Navickienė.

„Abu variantai galėtų būti svarstomi, tačiau neatmesčiau, kad Lietuva galėtų ieškoti individualių mūsų šaliai tinkančių ir mūsų gyventojų poreikius atliepiančių sprendimų“, – pridūrė ministrė.

Yra šalių, kurios leidžia pasinaudoti sukaupta lėšų suma gydant tam tikras ligas arba esant sudėtingoms sveikatos aplinkybėms.

 

Ji pateikė pavyzdį – Lenkijoje sprendžiant būsto problemas pensijų kaupimo dalyviai gali pasiskolinti sukauptas lėšas, kurias reikia grąžinti likus penkeriems metams iki pensijos. 

„Neatmesčiau, kad galima svarstyti ir skolinimosi, ir išsiėmimo variantą, bet norėčiau, kad tai būtų ne vieno politiko siūlymas, bet platesnis sutarimas“, – teigė ministrė.

M. Navickienė nedetalizavo, kokią lėšų dalį žmonės iš pensijų fondų galėtų pasiimti nutraukę sutartį, tačiau neatmetė, kad galėtų būti išmokėtos ir visos sukauptos lėšos.

„Neatmesčiau galimybės, kad galėtų būti ir visa suma panaudojama, jeigu yra tam tikros aplinkybės, dėl kurių žmogui reikėtų anksčiau pasiimti sukauptą sumą. Bet kol kas aš nenorėčiau eiti į konkrečius scenarijus dėl sumų dydžių“, –  teigė M. Navickienė.

Pernai rudenį Seimas priėmė svarstyti pataisas, kuriomis siūloma leisti tiek pensinio, tiek darbingo amžiaus gyventojams, jau sukaupusiems pensijai daugiau nei 10 807 eurus, šios sumos neviršijančias lėšas pasiimti vienkartine išmoka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šį pakeitimą siūlė svarstyti tik po KT išaiškinimo. M. Navickienė ketvirtadienį teigė, kad ministerijos pozicija šiuo klausimu nesikeičia. 

KT ketvirtadienį paskelbė, kad Pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai. Tokia priežastimi teismas nurodo iš esmės pasikeitusias žmogaus gyvenimo aplinkybes, dėl kurių jo kaupimas pensijai tampa itin apsunkintas.

Anot KT, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, taip pat ir atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių.

„Sutarties galiojimo laikotarpiu „Hoptrans projects“ teikė tarpininkavimo paslaugas – sudarė galimybę bendrovei „TransContainer“ atsiskaityti su „Lietuvos geležinkelių“ bendrove už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra“, – antradienį panešė bendrovė.

„TransContainer“ krovinius tranzitu per Lietuvą veža antrinė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) bendrovė „LTG Cargo“.

Pasak „Hoptrans“, kitos jos grupės bendrovės sutarčių su „TransContainer“ neturėjo.

Europa Sąjunga ir Lietuva kol kas nėra pritaikiusios sankcijų „TransContainer“.