LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija kovo 28 dieną pakeitė ankstesnius teismų sprendimus, kuriais vilnietė buvo nuteista realia ketverių metų laisvės atėmimo bausme.

Naujai paskelbtu nuosprendžiu moteriai skirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams, paskiriant įpareigojimą – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Baudžiamasis kodeksas už nužudymą numato laisvės atėmimą nuo 7 iki 15 metų, o tam tikrais atvejais iki 20 metų ar net gyvos galvos. Toks nusikaltimas laikomas itin sunkiu. Tuo metu nužudymas labai susijaudinus priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų. Tas, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Kol moteris laukė galutinio LAT verdikto, ji atliko dalį ankstesniais teismų sprendimais jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės Panevėžio kalėjime, nes, įsiteisėjus tuometiniam nuosprendžiui, pernai vasarą buvo pristatyta į bausmės atlikimo vietą ir čia kalėjo iki šių metų vasario. Už grotų pavyzdingai besielgusiai moteriai buvo pritaikytas lygtinis paleidimas ir ji į laisvę buvo paleista, įpareigojus dėvėti apykoję.

„Svarbiausia buvo per šias dienas, kad jai nuimtų apykoję, kadangi paleista su apykoje, ji jai buvo uždėta, moteris praktiškai visą laiką turėjo būti namuose, išskyrus kelias valandas per dieną. Tai buvo dirbama, kad šis Aukščiausiojo Teismo sprendimas kuo greičiau pasiektų Probacijos tarnybą ir greičiau nuimtų apykoję. Penktadienį, prieš šventes, pavyko tą padaryti“, – Eltai sakė nuteistosios advokatas Karolis Barysas.

Pasak jo, Lietuvoje gal buvo keli atvejai, kai teismas nuteistųjų veiksmus kvalifikavo kaip nužudymą labai susijaudinus.

„Tai turbūt labiau teorinė Baudžiamojo kodekso norma, negu praktiškai pritaikoma. Yra buvę atvejų, kada pirmos instancijos teismas nuteisdavo už nužudymą labai susijaudinus, tačiau aukštesnės instancijos teismai tokį nuosprendį panaikindavo“, – pasakojo advokatas.

Pasak jo, Liudmilos L. byloje iškart buvo matyti, kad tai nekasdienė situacija. Moteris anksčiau niekada nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, iki išėjimo į pensiją dirbo.

„Moteris ilgus metus gyveno su smurtautoju, vieną dieną ji neatlaiko ir įvyksta tas nužudymas. Ir pasaulyje ta problema keliama. Ką dabar suformavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasitarnaus ir ateityje. Žmonės gyvena smurtavimo aplinkoje ir paskui įvykdo tokius nužudymus, tikrai nemažai tokių atvejų Lietuvoje. Valstybei, policijai buvo žinoma, kad yra toks smurtautojas, bet niekas nesiėmė jokių priemonių, sugyventinis buvo nuteistas, ikiteisminiai tyrimai, bet jam nebuvo uždrausta artintis, nieko to nebuvo. Valstybė nesiima veiksmų, kuriuos ji turėtų atlikti, o paskui kaltina baudžiamąja tvarka nusikaltimą padariusį žmogų“, – Eltai sakė advokatas.

Advokatas kasaciniame skunde LAT rašė, kad institucijos nevykdė savo pareigos apriboti Dmitrijaus B. buvimą su Liudmila M., įpareigojant jį gyventi skyrium ar nesiartinti prie moters, jai nebuvo teikiama socialinė ar psichologinė pagalba, kaip nustatyta dėl smurto artimoje aplinkoje reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Yra buvę atvejų, kada pirmos instancijos teismas nuteisdavo už nužudymą labai susijaudinus, tačiau aukštesnės instancijos teismai tokį nuosprendį panaikindavo.

„Jei tokia pagalba būtų buvusi suteikta, sunkių padarinių būtų buvę galima išvengti. Valstybės institucijoms neatlikus joms pagal įstatymą tenkančios pareigos, negalima bausti sunkioje padėtyje buvusios, nors ir labai sunkią nusikalstamą veiką padariusios nuteistosios griežta laisvės atėmimo bausme, kuria būtų pasiektas tik vienas – nubaudimo – tikslas“, – rašė advokatas.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas Lietuvoje įsigaliojo 2011 metais.

Vyras mirė nuo vienintelio dūrio į krūtinę

Baudžiamosios bylos duomenimis, Liudmila M. 2020 metų vasario 11 dieną savo bute Vilniuje per konfliktą su savo sugyventiniu Dmitrijumi B. sudavė šiam vieną smūgį peiliu į krūtinę. Vyras nuo šio vienintelio sužalojimo vyras mirė.

LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje akivaizdžiai nustatytas naudoto artimoje aplinkoje sisteminio smurto prieš Liudmilą M. faktas – tarp bendro gyvenimo saitais susijusių asmenų Dmitrijaus B. ir Liudmilos M. buvo susiklostę įtempti tarpusavio santykiai ir nuolatos vykdavo konfliktų, dėl jų buvo kviesti policijos pareigūnai.

Konfliktai, prasidėję net prieš penkerius metus, tęsėsi iki pat įvykio, nuo 2015 metų, sugyventiniams pradėjus gyventi kartu.

2015 metais policija buvo kviesta vieną kartą dėl smurto artimoje aplinkoje. Pranešime nurodyta, kad Dmitrijus B. naudojo fizinį smurtą prieš Liudmilą M., pagal šį įvykį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Paaiškėjo, kad moteriai buvo sulaužytas šonkaulis.

2017 metais buvo net trys pranešimai. Vienu atveju policiją kvietė Dmitrijus B. dėl to, kad Liudmila M. jo neįleido į namus. Kitu atveju pranešime nurodyta, kad Dmitrijus B. naudojo fizinį smurtą prieš Liudmilą M., pagal šį įvykį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis buvo užbaigtas baudžiamuoju įsakymu.

Trečiuoju atveju pranešime nurodyta, kad Dmitrijus B. naudojo fizinį smurtą prieš Liudmilą M., pagal šį įvykį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas vėliau buvo nutrauktas.

Nustatyta, kad 2018 metais buvo keturi pranešimai. Du kartus pranešėjas buvo Dmitrijus B., jis pranešė apie tai, kad Liudmila M. jo neįleidžia į namus. Du kartus pranešėja buvo Liudmila M.

Nustatyta, kad 2019 metais buvo vienas pranešimas. Pasak LAT, sisteminį smurtą prieš moterį patvirtina ir byloje esantys medicininiai dokumentai apie jos patirtus kūno sužalojimus, liudytojų parodymai.

Pasak LAT, anksčiau Liudmilos M. bylą nagrinėję teismai, tinkamai neįvertinę pirmiau minėtų aplinkybių, klaidingai interpretavo Dmitrijaus B. neteisėtą smurtinį veiksmą – sudavimą Liudmilai M. delnu – tik kaip įprastą ir negalėjusį moteriai sukelti smurtinių ir emocinių reakcijų.

Teisėjų kolegija, remdamasi jau suformuota teismų praktika, nurodė, kad kaltininko didelio susijaudinimo būsena apibrėžiama kaip situacija, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Tokią būseną gali sukelti dvejopo pobūdžio situacijos – kaltininkas staiga labai susijaudino (buvo fiziologinio afekto būsenos) dėl netikėto, nelaukto nukentėjusiojo vienkartinio poelgio arba tas poelgis buvo paskutinis iš ankstesnių nevienkartinių panašaus pobūdžio nukentėjusiojo poelgių (sisteminio smurto elementas).

Ekspertizės išvada ir ekspertų parodymais buvo nustatyta, kad Liudmilos M. būsena neatitiko fiziologinio afekto kriterijų, tačiau ji buvo išreikšto emocinio susijaudinimo būsenos.

LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad įvykio metu vilnietė buvo staiga labai susijaudinusi dėl prieš ją pavartoto smurto ir, atsakydama į dar vieną iš nuolatinių ankstesnių smurtinių poelgių, tuoj pat po gauto smūgio ranka į veidą staiga sudavė jam vieną smūgį turimu rankoje peiliu į krūtinę ir taip jį nužudė.

LAT yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Jis dėl durtinės žaizdos pilve vežamas į ligoninę mirė.

Įtariamoji neblaivi (2,51 prom.) 36 metų sugyventinė uždaryta į areštinę, pranešė Policijos departamentas.

Policija taip pat pranešė, kad šeštadienio rytą Rietavo rajone Girdvainių kaime savo namuose rastas 45 metų vyro lavonas pjautine žaizda rankoje.

Įvykis tiriamas.

Slėptuvę parodė pati

Po šio teismo posėdžio, kuris 56-erių V.Petrauskienės byloje buvo paskutinis, dauguma jo dalyvių buvo apsiašaroję, jau nebe žinia, ko labiau gailėdamiesi, – teisiamosios ar jos aukos.

Kaip jau rašyta, 41-erių S.A., su kuriuo V.Petrauskienė gyveno devynerius metus, lavonas buvo rastas šiųmetės birželio 14-osios vakare prie vieno prastos reputacijos Babtų Kauno gatvės bendrabučio.

Jo kūnas, įvyniotas į pledą ir paslėptas vos už 20 metrų nuo daugiabučio esančiuose tankiuose krūmuose, jau buvo kažkieno apgraužtas. Jis išgulėjo šioje slėptuvėje apie dešimt dienų, kol ją policijai parodė pati įtariamoji S.A. nužudymu.

Pareigūnai pradėjo S.A. paiešką, gavę jo sesers pareiškimą dėl brolio dingimo. Ji teigė, kad brolio sugyventinė į jos skambučius telefonu neatsiliepia. Kaimynams, kurie taip pat pasigedo S.A., V.Petrauskienė sakė, kad jis esą išvyko pasveikinti tėvo su šio diena. O jai praėjus, tačiau S.A. negrįžtant, esą negali jam paskambinti, nes jis pametęs savo mobiliojo ryšio telefoną, o jo tėvo numerio nežinanti.

Mįslė išnarpliota per dieną

Policija, pradėjusi S.A. paiešką, jo dingimo mįslę išnarpliojo tą pačią dieną. Įtarus, kad dingusiojo sugyventinė kažko nepasako, nepatingėta nuvažiuoti pas ją ir antrą kartą.

Atkaklūs pareigūnai netruko rasti V.Petrauskienės parodymuose prieštaravimų.

Galiausiai dingusiojo sugyventinė pareiškė: „Važiuojam – parodysiu, kur jis!“ Nusekus paskui ją prie daugiabučio, kuriame juodu su S.A. gyveno, gale esančių krūmų, iš šių kyšojo žmogaus kojos, paslėptos po nulaužytomis šakomis.

Parodžiusi, kur paslėpė lavoną, V.Petrauskienė prisipažino nužudžius sugyventinį, kilus pavydo scenai. Esą po to, kai S.A. neblaivus prisipažino, kad tądien, kai ji neįsileido jo su gėlėmis, atneštomis jos gimtadienio proga, jis buvo nuėjęs pas buvusią sugyventinę.

Nužudė netyčia?

Lemtingu tapęs neblaivių sugyventinių santykių aiškinimasis įvyko už kelių dienų po V.Petrauskienės gimtadienio. Kai jie, jau susitaikę, grįžo iš kito gimtadienio, kuriame buvo vaišinami stipriu alumi.

V.Petrauskienė teisme prisipažino, kad tą lemtingą naktį iš birželio 1-osios į 2-ąją jiedu su sugyventiniu ir, grįžę į namus, gėrė alų. O priėjus iki santykių aiškinimosi S.A. jai trenkęs į veidą, dėl ko ji supykusi ir stvėrusi nuo stalo peilį. Smogė juo skriaudikui spontaniškai, netaikydama į jokią konkrečią vietą. Ir tik vieną kartą.

Po sužalojimo sugyventinis nuėjo virtuvę. Ryte teisiamoji teigė radusį S.A. sėdintį ant grindų – šalia kriauklės. Jis buvo nebegyvas. Ekspertai konstatavo, kad S.A. mirė per keliolika minučių – nukraujavęs.

V.Petrauskienė teigė labai dėl to išsigandusi ir išbėgusi iš namų. Grįžo į juos tik vakare ir iš karto nuėjo miegoti. Kitą rytą išėjo į darbą ir, tik grįžusi iš jo, pradėjo galvoti, ką daryti su lavonu. Prieš vidurnaktį nusprendė jį, susuktą į storą pledą, išvilkti į kiemą. Šį šiurpų krovinį iš penktojo aukšto, kuriame - jos butas, V.Petrauskienė tikino nutempusi viena.

Tragedijos buvo galima išvengti?

Radus nužudytojo kūną, iš tikrųjų konstatuota tik viena durtinė-pjautinė žaizda velionio kirkšnyje.

Nužudytojo sesuo prašo priteisti iš V.Petrauskienės ne tik brolio laidotuvių išlaidas, bet ir 20 tūkst. eurų moralinį atlygį.

Tačiau teismui pateiktoje V.Petrauskienės charakteristikoje, pasirašytoje vietinės ūkininkės, kurios gėlininkystės ūkyje ji ne vienerius metus dirbo

šiltnamio darbininke, teigiama, kad nekonfliktiško charakterio V.Petrauskienė niekada nebuvo pasirodžiusi darbe girta, tačiau ateidavo sumušta ar be išrautų plaukų kuokštų.

Apie tai, kad niekur nedirbantis S.A., kurį V.Petrauskienė išlaikė, nuolat prieš ją smurtaudavo, teisme liudijo ir sugyventinių kaimynės, ne kartą kvietusios dėl to policiją. Kaip paaiškėjo po tragedijos, nė vienu atveju ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.

Tragedija įvyko, V.Petrauskienei pradėjus nebeįsileisti smurtautojo į savo namus. Tačiau šiam vis pavykdavo suminkštinti jos širdį.

Prokuroras tapo advokatu

Iki šiol reikalų su teisėsauga neturėjusią V.Petrauskienę prokuroras siūlo įkalinti tik devyneriems metams, nors už savo šeimos nario nužudymą, kuo yra kaltinama teisiamoji, gresia nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos.

Tačiau, anot prokuroro, teisiamoji ir S.A. jau buvo tapę sugyventiniais per prievartą. O lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažintas ir provokuojantis paties nužudytojo elgesys. Nors teisiamoji ir neveikė būtinosios ginties sąlygomis, ką patvirtina ir jos elgesys po S.A. sužalojimo. Be to, nors ji ir pripažino kaltę, bet po įvykio elgėsi pakankamai ciniškai.

Siūlė prokuroras iki 15 tūkst. eurų sumažinti ir moralinį atlygį S.A. seseriai – jau vien dėl to, kokios būklės jai buvo grąžinti brolio palaikai. Tačiau prokuroras teigė abejojantis teisiamosios galimybe kada nors atlyginti ir tokio dydžio žalą.

Gyvenimas jau nubaudė

V.Petrauskienę ginantis valstybės paskirtas advokatas taip pat buvo linkęs akcentuoti, kad būtina atsižvelgti į tai, jog teisiamoji ilgą laiką išlaikė nužudytąjį, o jis prieš ją ne vieną kartą smurtavo.

„Prašau skirti kaltinamajai bausmę, kaip galimą artimesnę minimaliai. Ir, atsižvelgiant į jos amžių bei turtinę padėtį, ženkliai sumažinti ir nukentėjusiosios ieškinį“, - prašė teismo V.Petrauskienės advokatas.

Pačios teisiamosios paskutinio žodžio, kurį ji buvo pasirašiusi iš anksto ir skaitė verkdama, esmė buvo, kad gyvenimas ją jau nubaudė du kartus – kai ji atėmė gyvybę sugyventiniui ir, kai ją suėmus, mirė jos pačios motina. „Pastaruoju metu aš ramiai jaučiausi tik darbe ir bijodavau grįžti į namus, nes

bijojau sugyventinio. O skausmą ir baimę laidojau alkoholyje“, - teisinosi V.Petrauskienė, maldaudama teismo malonės. Šis skelbs savo sprendimą dar prieš Kalėdas.

Moteris apie 1.30 val. Šalkauskio gatvėje esančiame bute peiliu sužalojo sugyventinį. 

1979 metais gimęs vyras dėl durtinės žaizdos šone buvo paguldytas į ligoninę, kur 4.05 val. mirė.

1979 metais gimusiai įtariamajai nustatytas 2,05 promilės neblaivumas. Ji uždaryta į areštinę.