Paskutinę gegužės dieną vykusiame pirmajame šiųmetinio festivalio koncerte vietoje tradicinio Kauno miesto mero sveikinimo šį kartą išgirdome naujai išrinkto prezidento Gitano Nausėdos žodžius. Oras, pastaraisiais metais buvęs kiek vėsus, bet saulėtas, šiemet irgi tradicijų nesilaikė – suskambus pirmiesiems akordams, pabiro lietaus lašai. Tačiau oro juk neužsakysi, tad šiek tiek įtakos jis turėjo galbūt tik susirinkusiems žmonėms, bet nepakeitė iškilmingos koncerto atmosferos.

Pirmojo festivalio koncerto pavadinimą "Odė džiaugsmui" inspiravo ne tik Friedricho Schillerio kūrinys tokiu pačiu pavadinimu, muzikinį pavidalą įgavęs Ludviko van Beethoveno Simfonijoje nr. 9 d-moll, bet ir proga švęsti – Kauno valstybinio muzikinio choro 50-asis jubiliejus. Atliekant ES himną chorui talkino Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Petro Bingelio ir keturi solistai – sopranas Vida Miknevičiūtė, mecosopranas Jovita Vaškevičiūtė, tenoras Kristian Benedikt ir bosas Liudas Norvaišas.

Pažaislio muzikos festivalis šiemet prasidėjo iškilmingai, tačiau  gana santūriai, akademiškai ir kokybiškai.

Pradedamojo Pažaislio festivalio koncerto programos formatas buvo, viena vertus, gana šabloniškas – be IV L. van Beethoveno Simfonijos nr. 9 d-moll dalies skambėjo žymūs fragmentai iš romantinių operų. Kita vertus, skambėję kūriniai buvo gražūs, publikai žinomi, be to, atlikti puikiai, tad šventei labai tinkami. Klausytojai buvo pamaloninti keletu labai gerai žinomų operų "perlų" – tai "Nessun Dorma" iš Giacomo Puccinio "Turandot", atlikta Kristian Benedikt ir Choras iš George'o Bizet operos "Carmen". Visa kita – kiek mažiau populiaru, kas labiausiai ir pradžiugino: skambėjo Camille Saint-Saënso operos "Samsonas ir Dalila" ištraukos, keletas numerių iš Giuseppe Verdi, Gaetano Donizetti, Umberto Giordano operų. Žinoma, norint surengti neįpareigojančią šventę, tikriausiai net nelabai verta ieškoti originalių, mažiau žinomų opusų, tačiau vis tik smagu, kad netenka kasmet girdėti to paties. Šį kartą nebuvo ir labai žinomų solistų pavardžių, nors tiek operų arijos, tiek duetai, tiek L. van Beethoveno Simfonija nr. 9 buvo atlikti puikiai. Tad Pažaislio muzikos festivalis šiemet prasidėjo iškilmingai, tačiau  gana santūriai, akademiškai ir kokybiškai.

Regis, panašus šiemet bus ir visas Pažaislio muzikos festivalis, kurio leitmotyvu tarsi ir tapo akademiškumas. Lyginant su pastarųjų metų kontekstu nusimato gana nedaug koncertų, turinčių aliuzijų į populiariąją muziką – publika daugiausiai galės mėgautis kamerine, atliekama įvairių sudėčių ansamblių. Net ir tenoras Edgaras Montvidas, Kauno valstybinėje filharmonijoje minėsiantis kūrybinės veiklos 20-metį, dainuos ne su orkestru, o pritariant fortepijonui, kuriuo skambins Simonas Lepperis iš Didžiosios Britanijos. Nepamirštos ir šiemet minimos didžiosios muzikinės sukaktys – ansamblis "RAMuzika Ensemble" koncertu "Prieš saulę rožė jau sušvito..." minės Vilniuje du savo gyvenimo dešimtmečius praleidusio lenkų kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos 200-ąsias gimimo metines, Kauno styginių kvartetas "Lietuviškos muzikos lobynuose" prisimins Lietuvos muzikos patriarchą Juozą Naujalį ir modernios lietuviškos muzikos pionierių Eduardą Balsį, o kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus 75 metų jubiliejaus proga bus rodoma jo opera "Prūsai". Turės ko paklausyti ir egzotiškesnės muzikos gerbėjai – Pažaislio muzikos festivalyje koncertuos tradicinės romų muzikos ansamblis "Karavan Familia" ir Miroslavas Petkovas kartu su Bodurovo trio, žadantys folkloro motyvus džiaze, o festivalį pabaigs "The Queen Symphony".

Pažaislio muzikos festivalis laikosi savo tradicijų, tačiau šiemet kiek labiau koncentruojasi į akademinę muziką. Galbūt tokį sprendimą diktuoja ir pats kontekstas – kultūrinių renginių gausoje klasikos posūkiai į populiariąją muziką jau nieko nebestebina, atvirkščiai – norisi atsigręžti į tai, kas tikra ir gryna. Tiesa, šiemet gerokai plečiasi festivalio geografija – jau senokai ramiais vasaros vakarais pasiklausyti muzikos kauniečiai traukia ne tik į Pažaislio vienuolyną ar Kauno valstybinę filharmoniją, bet ir Birštoną, Babtyno-Žemaitkiemio dvarą ar Pociūnų oro uostą, bet pasiekti Molėtus, Gelgaudiškį ar net Palangą bus kiek kebliau. Tad kyla mažytis klausimas: ar tikrai Pažaislio muzikos festivalis ateityje išliks vasariškojo Kauno vizitine kortele? Vis tik norėtųsi, kad ne tik ši "Odė džiaugsmui", bet ir visi kiti vasariški muzikiniai džiaugsmai būtų labiau pasiekiami kauniečiams.

„Pradedamąjį festivalio koncertą pavadinome „Odė džiaugsmui“, tai yra Beethoveno IX simfonijos finalas pagal Frydricho Šilerio tekstą. Šis kūrinys kviečia – būkime broliais, susijunkime milijonai ir siekime, kad pasaulis būtų gražus. O kas dar, jei ne muzika, gali padaryti pasaulį gražesni? Skleiskime džiaugsmą, švęskime džiaugsmą kartu su Pažaislio muzikos festivaliu“ – kvietė Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Petras Bingelis.

Kartu su jubiliejų pasitinkančiu Kauno valstybiniu choru Pažaislio muzikos festivalio pradedamajame koncerte klausytojai išgirdo Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą, šį pavasarį garsiojoje Niujorko „Metropolitan Opera“ scenoje oficialiai debiutavusį tenorą Vaidą Vyšniauską (Kristian Benedikt), po ilgos pertraukos į gimtąjį miestą dainuoti sugrįžusią Vidą Miknevičiūtę, mecosopraną Jovitą Vaškevičiūtę bei bosą Liudą Norvaišą. O šioms gausioms atlikėjų pajėgoms dirigavo maestro P. Bingelis.

Į Pažaislio vienuolyno kiemą susirinkusią publiką pasveikino ir naujai išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. „Aš manau, kad kultūra yra tas bendras vardiklis, kuris pakylėja mūsų dvasią ir yra tai, ką žmonija, ką mes paliekame po savęs ir tas niekada neišdils. Štai kodėl malonu matyti, kad mūsų žmonės mielai lankosi kultūros renginiuose, klausosi tikrai vertingų muzikinių kūrinių ir aš tikiuosi, kad jų bus vis daugiau ir daugiau. O „Odė džiaugsmui“ tegul tampa džiaugsmu Lietuva, jos pasiekimais. Aš manau, kad Lietuva yra labai teisingame kelyje ir reikia tik dar trupučio pastangų, dar šiek tiek daugiau kultūros ir pagarbos vienas kitam, ir mes nuversime kalnus“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Beethoveno IX simfonijos finalas šiam koncertui buvo pasirinktas ne atsitiktinai, šis kūrinys yra oficialus Europos Sąjungos himnas, o kaip tik šiais metais minime 15 metų sukaktį nuo didžiausios ES plėtros, kada ir Lietuva tapo šios sąjungos nare. 24-ojo Pažaislio muzikos festivalio devizas – pažink! Todėl visą vasarą klausytojus kviesime pažinti įvairių Europos Sąjungos šalių muziką ir kultūras. Šių metų festivalio programoje pirmą kartą nuskambės visų 28 ES šalių muzika“, – pasakojo festivalio direktorė Giedrė Mikaitienė.

Džiaugsmą švęsti pasiryžęs Pažaislio muzikos festivalis šią vasarą klausytojus pakvies į 41 koncertą, iš kurių net 11 bus nemokami. O artimiausias susitikimas – jau birželio 7-osios vakarą Kauno filharmonijos salėje, čia išskirtinį projektą publikai pristatys pianistas iš Lenkijos Wojciechas Waleczekas, kuris atliks visų Europos Sąjungos šalių kompozitorių kūrinius vieno koncerto metu.

Pirmą kartą ant Gedimino pilies kalno sausio 1-ąją, minint Lietuvos vėliavos dieną,  su Lietuvos himnu ceremonijoje skambėjo ir Europos Sąjungos himnas - Liudvigo van Bethoveno ,,Odė džiaugsmui”.

„Ką tik pasitikome eurą ir džiaugiamės būdami Europos žmonėmis. Šiandien pirmąkart vėliavos pakėlimo ceremonijoje skamba ir Europos Sąjungos himnas. Tikiuosi, kad metus pradėdami su idealistine „Odės džiaugsmui“ vizija, kuri aukština laisvės, taikos ir solidarumo idealus, pradedame taikius metus ir karo tema šiemet nebebus madinga ir populiari,“ – sako Vilniaus savivaldybės tarybos sekretorius Miroslavas Monkevičius.

Nuo praėjusių metų spalio mėnesio, sostinės mero Artūro Zuoko siūlymu, buvo nustatyta, kad visuose Vilniaus miesto Savivaldybės ir jai pavaldžių įmonių ir įstaigų oficialiuose renginiuose būtų atliekamas ne tik Lietuvos Respublikos himnas, bet ir Europos Sąjungos himnas. Vilnius tapo pirmuoju miestu ES, kurio renginiuose bei šventėse skamba abu himnai.

Vokietija penktadienį pradėjo iškilmių maratoną, minėdama istorinės Berlyno sienos griūties 25-ąsias metines, per kurio kulminaciją roko žvaigždės ir veteranai laisvės aktyvistai prisidės prie milijonų švenčiančių žmonių.

Kanclerė Angela Merkel, užaugusi komunistinėje Rytų Vokietijoje, vadovaus tris dienas vyksiantiems renginiams, per kuriuos bus prisimenami žmonės, žuvę mėgindami ištrūkti iš represinio režimo. Didžiausios iškilmės vyks sekmadienį, žymėdamos įvykius 1989 metų lapkričio 9-ąją, kai buvo džiaugsmingai pralaužtas Šaltojo karo laikų Europos padalijimas.

„Manau, niekada neįmanoma užmiršti, kaip jauteisi tą dieną – bent jau aš niekada to neužmiršiu, – 60-metė A.Merkel neseniai sakė viename internete neseniai paskelbtame garso įraše. – Turėjau laukti 35 metus to laisvės jausmo. Jis pakeitė mano gyvenimą.“

Iškilmėse, kurių šūkis – „Narsa dėl laisvės“, bus prisimenama taiki revoliucija, galiausiai privertusi komunistinę valdžią atidaryti sieną po 28 metų, kai Rytų Vokietijos žmonės buvo tapę kaliniais savo šalyje.

Praėjus beveik metams po tų įvykių, Vokietija buvo vėl suvienyta 1990-ųjų spalio 3 dieną.

Disidentas dainininkas Wolfas Biermannas (Volfas Byrmanas), deportuotas iš Rytų Vokietijos 1976 metais, atliko savo protesto dainą „Ermutigung“ („Padrąsinimas“) Bundestage, žemuosiuose parlamento rūmuose, pagerbdamas kovotojus prieš režimą.

Jis pasinaudojo galimybe įgelti ultrakairiajai partijai „Linke“ („Kairė“), kilusią iš Rytų Vokietijos valdančiosios partijos ir kritikavusią M.Biermanno pakvietimą į parlamento posėdį.

„Jūsų bausmė – klausytis manęs čia. Mėgaukitės“, – jis šūktelėjo murmantiems „Linke“ deputatams, vadindamas juos „nevykusiais likučiais to, kas, laimei, buvo įveikta“.

Lyginant su ankstesniais Berlyno sienos griūties metinių minėjimais, šiemet prie iškilmių organizavimo labiau prisidėjo paprasti aktyvistai, o Berlynas pabrėžė tarptautinės menų sostinės įvaizdį.

Ceremonijos prasidės atidarius ambicingą instaliaciją, kurioje 8 tūkst. švytinčių baltų balionų žymės 15 kilometrų ilgio ruožą, kur anksčiau stovėjo 155 kilometrų ilgio Berlyno siena.

Švytintys rutuliai, kurie iš viršaus atrodys kaip perlų karoliukų virtinė, sekmadienio vakarą bus paleisti kilti į dangų, skambant jaudinamai Beethoveno (Bethoveno) „Odės džiaugsmui“ melodijai.

Paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis, kurio inicijuotas persitvarkymas ir viešumo reformos padėjo nutiesti kelią į Berlyno sienos griūtį, vėliau pasveikins minią prie buvusios sienos perėjos „Checkpoint Charlie“.

83 metų M.Gorbačiovas, gerbiamas dėl savo sprendimo susilaikyti nuo kruvinų represijų prieš protestuotojus 1989 metais, šeštadienį kartu su buvusiu Vokietijos užsienio reikalų ministru Hansu-Dietrichu Genscheriu (Hansu Dytrichu Genšeriu) dalyvaus debatuose dėl tų audringų dienų palikimo ir atsinaujinusios įtampos tarp Rusijos bei Vakarų šalių.

Skambės klasikinė ir techno muzika 

Tą vakarą A.Merkel dalyvaus atminimo koncerte istoriniame Berlyno ansamblio teatre, kuriame kadaise dirbo dramaturgas Bertoltas Brechtas, priešais buvusius „Ašarų rūmus“, kur rytų vokiečiai atsisveikindavo su lankytojais, grįžtančiais į Vakarų Vokietiją.

Sekmadienį ji atidarys didelę parodą Bernauerio gatvėje, per kurią kadaise ėjo Berlyno siena. Toje vietoje 1961 metais buvo stebimi širdį veriantys vaizdai, kai per vieną naktį įrengta siena atskyrė šeimų narius ir kaimynus.

Po ceremonijos elegantiškojoje Žandarmenmarkto aikštėje ne mažiau kaip 2 mln. žmonių turėtų susirinkti į „piliečių šventę“ prie Brandenburgo vartų, Vokietijos vienybės simbolio.

Ten M.Gorbačiovas ir buvęs Lenkijos prezidentas bei laisvės šauklys Lechas Walesa (Lechas Valensa), kuriam dabar 71 metai, prisidės prie 74 metų Vokietijos valstybės vadovo Joachimo Gaucko (Joachimo Gauko) – buvusio Rytų Vokietijos pastoriaus ir žmogaus teisių aktyvisto. Tame renginyje taip pat dalyvaus 66 metų buvęs Vengrijos premjeras Miklosas Nemethas (Miklošas Nemetas).

Per iškilmes dalyvių laukia įvairios pramogos: pradedant Berlyno valstybinio orkestro koncertu, diriguojant Danieliui Barenboimui, baigiant fejerverkų šou ir buvusios Rytų Vokietijos roko grupės „Silly“ bei techno muzikos atlikėjo Paulio Kalkbrennerio (Paulio Kalkbrenerio) vakariniais pasirodymais po atviru dangumi.

Britas dainininkas ir dainų kūrėjas Peteris Gabrielis (Piteris Geibrielis) atliks Berlyno sienos griūties himną „Heroes“, kurį atlikėjas Davidas Bowie (Deividas Bouvis) įrašė gyvendamas tuomečiame Vakarų Berlyne.

Nors prognozuojama, kad dėl šilto rudens orų renginiuose dalyvaus daug žmonių, daugelio planus gali sutrikdyti nacionalinis traukinių vairuotojų streikas.

Rytų Vokietijos valdžia pradėjo statyti Berlyno sieną, kurią vadino „antifašistinės apsaugos įtvirtinimais“, 1961 metų rugpjūtį, kad sustabdytų masinį gyventojų bėgimą į Vakarus.

1989 metų lapkričio 9-ąją Rytų Vokietijos pasieniečiai, nebegalėdami sutramdyti didžiulės žmonių minios, atidarė vartus į Vakarų Berlyną, leisdami nevaržomai kirsti neapkenčiamą užtvarą pirmąkart po to, kai ji buvo pastatyta.

Mažiausiai 389 žmonės žuvo mėgindami pabėgti iš komunistinės Rytų Vokietijos, rodo oficiali statistika, nors aukoms atstovaujančios organizacijos teigia, kad tas skaičius daug didesnis.