„Onkologinių ligonių paruošimas odontologiniam gydymui skiriasi nuo sveikų žmonių gydymo, nes turi būti radikaliai eliminuojami visi infekcijos židiniai. (...) Ne visiems tie vaizdai, išsižiojus žmogui po onkologinio gydymo, yra priimtini, kartais jie šokiruoja. Ne paslaptis, kad kai kurie gydytojai odontologai nenori tokių pacientų gydyti, nes bijo ar nežino kaip“, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė Nacionalinio vėžio instituto Galvos, kaklo ir odos navikų skyriaus gydytoja odontologė Auristida Gerliakienė.

„Tai ta baimė turi būti nugalėta“, – pridūrė gydytoja.

Kaip atkreipia dėmesį Nacionalinio vėžio instituto direktorius Valdas Pečeliūnas, institutas įsipareigoja ruošti metodinę medžiagą odontologams.

„Nacionalinis vėžio institutas įsipareigoja ruošti metodikas, kurias vėliau, per konferencijas, galima būtų ištransliuoti medikų bendruomenei. Taip pat įsipareigojame sukurti galimybę stažuotis gydytojams odontologams, kur jie galėtų susipažinti su dažniausiomis vėžio gydymo komplikacijomis, susijusiomis su burnos ertme“, – sakė V. Pečeliūnas.

„Dvi konferencijos jau įvyko, kita konferencija, skirta su burnos problemomis susijusiam gydymui, turėtų vykti jau šį rudenį“, – pridūrė gydytojas.

Savo ruožtu Odontologų rūmų tarybos pirmininkė Vilma Brukienė atkreipia dėmesį, kad į mokymus, kaip gydyti burnos vėžio paveiktus pacientus, bus kviečiami tiek pavieniai specialistai, tiek odontologijos klinikos.

Dvi konferencijos jau įvyko, kita konferencija, skirta su burnos problemomis susijusiam gydymui, turėtų vykti jau šį rudenį.

„Odontologų rūmai vienija daugiau nei 8,5 tūkst. narių, tarp jų – ir odontologinės įmonės. Tai kviesime prisijungti kuo daugiau įmonių odontologų ir galbūt surasime finansinių lėšų, kad mūsų nariams šios stažuotės nekainuotų“, – sakė V. Brukienė.

Pasak organizacijų atstovų, specialistų paruošimas vyks specialiame kompetencijų centre, kuriame bus vykdomas gydytojų odontologų profesinis tobulinimas. Taip pat Nacionalinis vėžio institutas teiks metodinę pagalbą ir, prireikus, ekspertines konsultacijas, organizuos pacientams vadinamąjį „žalią koridorių“ dėl burnos vėžio diagnostikos ir gydymo.

Kaip skelbia Odontologų rūmai, Lietuvoje kasmet diagnozuojama 18 tūkst. vėžio atvejų, iš jų – daugiau kaip 300 burnos vėžio atvejų. Dauguma atvejų diagnozuojami jau ligai pažengus. Visgi, kaip atkreipia dėmesį specialistai, Nacionalinės burnos ligų profilaktikos ir burnos vėžio profilaktikos programos vis dar neišvydo dienos šviesos, o vėžiu sergantiems pacientams vis dar sudėtinga patekti pas gydytoją odontologą.

Už naują Odontologų rūmų įstatymo redakciją balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo septyni, 16 susilaikė.

Po Vyriausybės patobulinimo, Odontologų rūmai spręs dėl licencijų suteikimo odontologams ir burnos priežiūros specialistams, o asmens sveikatos priežiūros įstaigoms licencijas teikti odontologijos paslaugas ir toliau išduos Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

Be to, nustatyta, kad narystė Odontologų rūmuose bus privaloma. Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad kiekvienas asmuo, kuris verčiasi odontologo ar burnos priežiūros specialisto praktika, yra rūmų narys nuo jo įrašymo į rūmų narių sąrašą.

Asmuo, praradęs licenciją, netektų ir narystės Odontologų rūmuose.

Jeigu prezidentas Gitanas Nausėda pasirašys, pataisos įsigalios 2025 metų sausio 1 dieną.

2019 metų gruodį Seimas nusprendė, kad nuo 2020 metų gegužės odontologų sektoriaus licencijavimą perima Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Šią pertvarką iniciavęs tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad odontologų licencijavimas iškrenta iš visos sistemos, juos vienintelius licencijuoja nevyriausybinė organizacija, kurioje narystė yra privaloma.

Pasikeitus politinei valdžiai 2021 metų pradžioje grupė Seimo narių registravo naujos redakcijos Odontologijos rūmų įstatymo projektą, pagal kurį odontologų licencijavimas būtų grąžintas rūmams.

Tuomet Seimo Sveikatos reikalų komitetui pasidomėjus situacija šiame sektoriuje, Akreditavimo tarnyba, perėmusi odontologų veiklos licencijavimą, sakė aptikusi, kad ši funkcija vykdyta neatsakingai ir labai formaliai.

Jos teigimu, rūmai iš esmės nevykdė odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijuojamos veiklos priežiūros.

Tarnyba tada identifikavo per 100 neveikiančių, tačiau licencijas turinčių įstaigų, taip pat eilę įstaigų, neteisėtai teikusių licencijuojamas paslaugas, sustabdė 70 odontologijos įstaigų licencijų, nevykdžiusių veiklos ir neteikusių paslaugų. Dėl nesumokėtų įmokų į sąskaitą žalai atlyginti dar sustabdytos 217 ir panaikintos 35 odontologijos įstaigų licencijos.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai aktyvių odontologijos praktikos licencijų buvo 4,6 tūkst., burnos priežiūros praktikos licencijų – 4,8 tūkstančio. Odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugas teikė daugiau kaip 2,5 tūkst. įstaigų.

Šią savaitę parlamentarai po svarstymo pritarė atitinkamam įstatymo projektui, už jį balsavo 48 parlamentarai, susilaikė 11 politikų. Dar liko vienas balsavimas, kad nauja Odontologų rūmų įstatymo redakcija būtų priimta.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas pareiškė, kad svarstant šį klausimą jis patyrė suinteresuotų asmenų mobingą.

„Nuo kada nepriklausomoje Lietuvoje mes bijome autonomijos? Žinau, kad praeityje buvo padaryta klaidų, galime turėti priekaištų dėl vieno asmens neatsakingų veiksmų, bet šiandien tai yra labai pasikeitusi organizacija“, – per Seimo posėdį kalbėjo konservatorius Linas Slušnys.

„Šiandien Odontologų rūmus matau, kaip savotišką kelrodį, kaip galima priimti kartais skaudžius, bet reikalingus organizacijai sprendimus, kaip demonstruojančius gebėjimą keistis. Jie daug nuveikė taisydami savo klaidas“, – teigė jis.

Pasak Seimo nario, jokie klausymai, diskusijos ir įvairiausi pasisakymai šiuo klausimu niekaip neįrodė, jog Odontologų rūmai nėra verti gyventi savarankiškai.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pabrėžė profesinės savivaldos svarbą.

„Praėjusioje kadencijoje praėjusi vyriausybė Odontologų rūmų funkcijas apkarpė, atidavė tas funkcijas vykdyti valdžios institucijai, pati ministerija perėmė, ir mes manome, kad nėra gera kryptis, kai viską valdžia padarys ir geroji valdžia viskuo pasirūpins, nors tai kvalifikuotai ir solidžiai galėtų atlikti profesinės savivaldos“, – sakė jis.

„Turime daugiau pasitikėti profesinėmis savivaldomis įvairiose sferose ir mažiau funkcijų prisiimti valdžiai“, – pridūrė politikas.

Tuo metu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas neslėpė turįs abejonių dėl licencijavimo grąžinimo Odontologų rūmams.

Seimo narys tvirtino, kad svarstant šį projektą susidūręs su ekspertų baime pareikšti nuomonę viešai, politikų vengimu išgirsti kitokią poziciją, o jis pats patyręs mobingą.

„Šio įstatymo svarstymo metu komitete patyriau daug mobingo iš tam tikrų asmenų: buvo rašomi skundai, po to, kai sudalyvauju kokioje nors laidoje ir išsakau savo nuomonę, skundai Etikos komisijai. Esu dėkingas Etikos komisijai, kad jokiais atvejais nerado jokių priekaištų dėl mano veiklos“, – iš Seimo tribūnos pasakojo parlamentaras.

Konkrečių asmenų, kurie jį skundė, konservatorius nenurodė.

„Tikrai nemanau, kad buvusi Vyriausybė ir parlamentas visai be argumentų panaikino ir grąžino licencijavimo tvarką Akreditavimo tarnybai“, – teigė jis.

„Kalbėjau su buvusia komiteto pirmininke, rūmų garbės prezidente Dangute Mikutiene, kuri buvo azartiška perduodant tas funkcijas, bet po to išsakė labai daug abejonių, kad, jos manymu, nepasitvirtino (licencijavimo perdavimas rūmams – BNS), galbūt dėl tuometinės rūmų valdžios šitas sprendimas“, – sakė A. Matulas.

Jis apgailestavo, kad turintieji kitokią nuomonę atsisakė savo argumentus išdėstyti viešai, o Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nerado laiko susitikti su ekspertais.

„Nusivyliau, kad niekas nenori išgirsti tos kitos nuomonės“, – sakė Sveikatos reikalų komiteto vadovas.

Jis tvirtino negalįs sutikti su siūlymu, kad grąžinus licencijavimą narystė Odontologų rūmuose būtų privaloma. Anot A. Matulo, toks dalykas sunkiai įsivaizduojamas demokratinėje šalyje.

Odontologų rūmų įstatymo pataisos į Seimo salę grįžo po dvejų metų pertraukos. Projektui po pateikimo buvo pritarta 2021 metų lapkritį.

Po Vyriausybės patobulinimo projektu siūloma, kad Odontologų rūmai spręstų dėl licencijų suteikimo šios srities specialistams, o asmens sveikatos priežiūros įstaigoms licencijas teikti odontologijos paslaugas ir toliau išduotų Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

Taip pat projekte numatyta, kad narystė Odontologų rūmuose būtų privaloma.

Pataisos įsigaliotų 2025 metų sausio 1 dieną.

2019 metų gruodį Seimas nusprendė, kad nuo 2020 metų gegužės odontologų sektoriaus licencijavimą perima Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Šią pertvarką iniciavęs tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad odontologų licencijavimas iškrenta iš visos sistemos, juos vienintelius licencijuoja nevyriausybinė organizacija, kurioje narystė yra privaloma.

Pasikeitus politinei valdžiai 2021 metų pradžioje grupė Seimo narių, tarp jų ir parlamento pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, registravo naujos redakcijos Odontologijos rūmų įstatymo projektą, pagal kurį odontologų licencijavimas būtų grąžintas rūmams.

Tuomet Seimo Sveikatos reikalų komitetui pasidomėjus situacija šiame sektoriuje, Akreditavimo tarnyba, perėmusi odontologų veiklos licencijavimą, sakė aptikusi, kad ši funkcija vykdyta neatsakingai ir labai formaliai.

Jos teigimu, rūmai iš esmės nevykdė odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijuojamos veiklos priežiūros.

Tarnyba tada identifikavo per 100 neveikiančių, tačiau licencijas turinčių įstaigų, taip pat eilę įstaigų, neteisėtai teikusių licencijuojamas paslaugas, sustabdė 70 odontologijos įstaigų licencijų, nevykdžiusių veiklos ir neteikusių paslaugų. Dėl nesumokėtų įmokų į sąskaitą žalai atlyginti dar sustabdytos 217 ir panaikintos 35 odontologijos įstaigų licencijos.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai aktyvių odontologijos praktikos licencijų buvo 4,6 tūkst., burnos priežiūros praktikos licencijų – 4,8 tūkstančio. Odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugas teikė daugiau kaip 2,5 tūkst. įstaigų.

„Galime pasidžiaugti, kad Sveikatos reikalų komitetas jau paleido iš savo gniaužtų šitą projektą ir dabar projektas turi grįžti svarstymui į Seimo salę“, – Eltai po posėdžio komentavo „laisvietė“ Morgana Danielė.

Anot M. Danielės, šiuo projektu odontologų bendruomenei grąžinamos savireguliacijos funkcijos, tokios kaip licencijų gydytojams išdavimas ir atėmimas.

„Grąžinamos tos funkcijos, kurios buvo „valstiečių“ atimtos. Odontologų rūmai be šių funkcijų, kaip ir minėta posėdyje, yra asociacija, kurioje gali būti, gali nebūti. Tokie dalykai kaip licencijavimas ir yra kokybės kontrolę užtikrinantis dalykas“, – kalbėjo politikė.

„Per licencijavimą ateina daugybė su savivalda susijusių pliusų – paslaugų kokybė, kvalifikacijos kėlimas, drausmė, kai svarstomi skundai, nusižengimai. Tai yra svarbios funkcijos – jų sugrąžinimas ir sustiprina rūmus ir juos padaro rūmais, o ne tiesiog asociacija. Ir, aišku, privaloma narystė, kuri reiškia, kad ta bendruomenė yra kažkam atskaitinga“, – aiškino M. Danielė.

Trečiadienį vykusiame posėdyje nepritarta komiteto pirmininko Antano Matulo siūlymui narystę Odontologų rūmuose padaryti neprivalomą. Konservatoriaus Lino Slušnio teigimu, neprivaloma narystė būtų sukėlusi sumaištį, nes tokiu atveju pacientai nežinotų, į kurią atsakingą instituciją – Odontologų rūmus ar Akreditavimo tarnybą – turėtų kreiptis dėl nekokybiškai gydytojo odontologo suteiktos paslaugos.

„Tampa neaiški viena dalis – jeigu mes narystę padarome neprivalomą, tai reikštų, kad vieni gydytojai kaip ir priklausytų Akreditavo tarnybai, o kiti Odontologų rūmams. Tai tada klausimas – o kaip žmogui kreiptis? Žiūrėkite, kas atsitiktų – pacientas parašo skundą Akreditavimo tarnybai, kad jam nepatiko paslaugos, o gydytojas priklauso Odontologų rūmams, tai pacientui ir sako: „o mes čia prie ko?“ Ir atvirkščiai“, – Eltai aiškino L. Slušnys.

Komitete taip pat sutarta, kad Odontologų rūmų įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2025 metų pradžios.

A. Matulas sureagavo į viešus kaltinimus dėl projekto vilkinimo

Pastaruoju metu tiek politikai, tiek odontologų bendruomenės atstovai ėmė svarstyti, ar Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas specialiai nevilkina Odontologų rūmų įstatymo projekto. „Laisvietė“ Ieva Pakarklytė priminė, kad projektui po pateikimo Seime pritarta dar 2021-aisiais. Ji teigė komiteto posėdžių metu pastebėjusi „dirbtinai tempiamą laiką“ tam, jog odontologų savarankiškumą įteisinantis įstatymas nebūtų spėjamas apsvarstyti.

Odontologų rūmų atstovai taip pat yra kreipęsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją bei parlamento vadovę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl delsimo priimti įstatymą.

Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas užsiminė ir apie galimą A. Matulo viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Komitetui priėmus sprendimą, A. Matulas sureagavo į viešojoje erdvėje keltas abejones. Pasak jo, tokios diskusijos yra absurdiškos.

„Rūmų vadovė ir instituto vadovė yra tas pats žmogus ir čia jūs nematote jokių interesų konfliktų, bet matote mano kažkokius menamus absurdus, nors Etikos komisija tris kartu pasakė – „ne, jokio pažeidimo iš tavo pusės nėra“, – po klausimo svarstymo komiteto posėdyje kalbėjo A. Matulas.

ELTA primena, kad nuo 2020 metų licencijas gydytojams odontologams išduoda Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

Vienoje didžiausių valstybinių odontologijos klinikų eilėje pas dantų gydytoją gali tekti palaukti mėnesį ar net kelis.

„Pradėjus registraciją, burnos chirurgų konsultacijų laikai užsipildo per dieną mėnesiui į priekį“, – teigė Žalgirio klinikos direktorius Linas Zaleckas.

Taip yra todėl, kad nėra norinčiųjų dirbti valstybinėje poliklinikoje.

„Šiuo metu mes turime tris dirbančius ortodontus, kurie sudaro vieną etatą“, – komentavo L. Zaleckas.

Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsitikinusi, kad darbuotojų trūkumas – tik pavienių poliklinikų problema.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Visos šalies plotmėje mes tikrai neįžvelgiame gydytojų odontologų trūkumo. Ir tie priėmimo į studijas skaičiai, panašu, kad yra adekvatūs“, – informavo sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Specialistų tikrai netrūksta privačiuose kabinetuose, tačiau ten kainos visai kitokios. Sugedusio danties taisymas čia kainuoja apie 100 eurų, o sudėtingesnės procedūros – dar brangesnės. Pavyzdžiui, protinio danties šalinimas gali kainuoti nuo 100 iki 500 eurų. Tiesa, Odontologų rūmai tvirtina, kad ir privačios klinikos kainą pakėlė minimaliai.

„Šiuo metu nestebiu, kad būtų kažkokie dideli kainų šuoliai, nes mes jautriai reaguojame į vartotoją, į mūsų pacientus. Ir iki lubų mes tų kainų kelti negalime“, – teigė Odontologų rūmų Vilniaus skyriaus vadovė Auristida Gerliakienė.

Anot ekonomisto, guostis, kad Lietuvoje brangu, bet užsienio dantų gydytojai brangesni, jau nebegalima.

Jeigu imtume pastaruosius 10 metų, pamatytume, kad Europos Sąjungoje kainos vidutiniškai yra išaugusios 13 proc., o Lietuvoje – 66 proc.

 

„Jeigu imtume pastaruosius 10 metų, pamatytume, kad Europos Sąjungoje (ES) kainos vidutiniškai yra išaugusios 13 proc., o Lietuvoje – 66 proc. Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje tas kainų augimas yra labai didelis“, – tvirtino ekonomistas Algirdas Bartkus.

Anot Odontologų rūmų, dėl infliacijos odontologijos paslaugos brango 5 proc., tačiau pacientų srauto tai nesumažino.

„Tikrai tai pacientų neatbaidė, jų nesumažėjo. Infliacija buvo apie 20 proc., tad kainų pakėlimas 5 proc., manau, buvo iš bėdos, ne daugiau“, – sakė A. Gerliakienė.

Ekonomistas mato kiek kitokius skaičius. Esą odontologijos paslaugos brango ne 5 proc., o kone 10 proc. Ir tas brangimas prasidėjo anksčiau nei šoktelėjo infliacija.

„Pas mus odontologų paklausa yra tikrai didesnė nei pasiūla. Kadangi visur yra didelės eilės, tai šis paslaugos teikėjas diktuoja savo sąlygas“, – aiškino A. Bartkus.

Statistikos departamento duomenimis, lyginant su praeitų metų sausiu, šiemet odontologijos paslaugos brango kiek daugiau nei 9 proc. 2022 m. – beveik 8 proc., o 20221 m. – kone 4,5 proc. Tiesa, brango tik privačios odontologijos paslaugos.

Atsirado naujų sąlygų

Įsigaliojus naujai higienos normai reikalaujama, kad medicininiai skalbiniai būtų skalbiami specializuotose skalbyklose arba ambulatorinio gydymo įstaigose tam skirtoje patalpoje. Pasak Odontologų rūmų, dėl tokio reikalavimo daugeliui odontologijos klinikų ir kabinetų kyla keblumų.

„Tai reiškia, kad skalbinius reikia atiduoti skalbimo paslaugų teikėjams, tačiau Klaipėdos mieste tokių įstaigų, kurios atitiktų higienos normą, paprasčiausiai nėra. Artimiausia vieta, kur gydymo įstaigos gali skalbti medicininius skalbinius, yra Kretingos rajone veiklą vykdanti įmonė. Tai  vienintelė tokia įstaiga regione, – rašoma Odontologų rūmų išplatintame pranešime spaudai. – Šios įstaigos monopolinis dominavimas rinkoje vis labiau panašėja į piktnaudžiavimą šia padėtimi. Panaikintas skalbinių priėmimo punktas Klaipėdoje, atsirado sutarties sudarymo mokestis, kuris šiuo metu siekia beveik 200 eurų, sutartyje vienašališkai primetamas mažiausias priimamų skalbti skalbinių kiekis – 20 kg, kuris mažose įmonėse retai surenkamas.“

Šios įstaigos monopolinis dominavimas rinkoje vis labiau panašėja į piktnaudžiavimą šia padėtimi.

Vadina pertekliniais

Odontologų rūmų atstovas spaudai Marius Salys įsigaliojusius reikalavimus dėl medicininių skalbinių skalbimo vadino pertekliniais. Jis užsiminė, kad, Odontologų rūmams kreipusis į ministeriją su prašymu spręsti susidariusią situaciją Klaipėdoje, gautas sveikatos apsaugos viceministrės Danguolės Jankauskienės raštiškas pastebėjimas, kad „asmens sveikatos priežiūros įstaigos gali rinktis įmones, skalbimo paslaugas teikiančias visoje Lietuvos teritorijoje, ne tik Klaipėdos apskrityje“.

„Tokių pasiūlymų įgyvendinimas ne tik padidintų administracinę ir piniginę naštą gydymo įstaigoms, bet ir keltų odontologijos paslaugų kainas Klaipėdos gyventojams. Odontologai, kuriems užkrautas perteklinis reikalavimas vežti skalbinius į, pavyzdžiui, Vilnių ar Kauną, o ne skalbti juos vietoje – Klaipėdoje, būtų priversti dėl išaugusių veiklos sąnaudų pakelti kainą ir galutiniam vartotojui – pacientui“, – rašoma Odontologų rūmų pranešime.

Skalbti visoje Lietuvoje?

Sveikatos apsaugos ministerijos pasiteiravome, kodėl buvo įvestas reikalavimas medicininius skalbinius skalbti atskiroje patalpoje ir kaip ministerija vertina tai, kad, atsiradus tokiam reikalavimui, mažos gydymo įstaigos skalbinius turi vežti į kitą miestą ir pan. Atsakydamas į šiuos klausimus, ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis tiesiog pacitavo šiuo metu galiojančią higienos normą, kur rašoma, kad medicininiai skalbiniai turi būti tvarkomi reikalavimus atitinkančiose skalbyklose arba ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose įrengtose atskirose skalbiniams skalbti skirtose patalpose.

„Minėti reikalavimai būtini siekiant užtikrinti gydymo įstaigų infekcijų kontrolės reikalavimus ir saugių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Infekcijų kontrolės reikalavimai turi būti užtikrinami kiekvienoje gydymo įstaigoje ir neturėtų skirtis priklausomai nuo įstaigos dydžio. Gydymo įstaigos gali rinktis įmones, teikiančias skalbimo paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje“, – D. Jankauskienės pasiūlymą pakartojo J. Gališanskis.

Praėjusią savaitę Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos rengtai išvadai, kad Odontologų rūmai galėtų spręsti dėl licencijų suteikimo šios srities specialistams, o asmens sveikatos priežiūros įstaigoms licencijas teikti odontologijos paslaugas ir toliau išduotų Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

„Toks reguliavimas siūlomas, nes visos šios tarnybos vykdomos funkcijos asmens sveikatos priežiūros srityje, jos tvarkomų registrų ir informacinių sistemų integravimas į bendrą sveikatos priežiūros sistemą padeda užtikrinti sisteminį ir visapusišką asmens sveikatos priežiūros funkcionavimą, paslaugų kokybę, pacientų saugą ir jų teisių užtikrinimą“, – teigiama išvadoje.

Joje nurodoma, kad Odontologų rūmų, kaip savivaldos organizacijos, veikla susijusi tik su fizinių asmenų – odontologų ir burnos priežiūros specialistų – interesų atstovavimu ir nėra susijusi su sveikatos priežiūros įstaigų veikla, todėl jiems negalima pavesti vykdyti įstaigų licencijavimo ir akreditavimo funkcijos.

Odontologų rūmų tarybos pirmininkė Vilma Brukienė sveikino Vyriausybės poziciją nors iš dalies rūmams grąžinti licencijavimo teisę.

„Džiugu, kad Vyriausybė išgirdo dalį mūsų argumentų ir pritarė, kad odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimas būtų grąžintas Odontologų rūmams. Tai numatyta ir Vyriausybės programoje, kuria siekiama stiprinti medikų savivaldą“, – BNS perduotame komentare sakė ji.

V. Brukienė vylėsi, kad į Vyriausybės poziciją atsižvelgs ir parlamentarai, balsuodami už įstatymo pataisų priėmimą.

„Šis sprendimas leistų ne tik tikslingiau prižiūrėti medikų darbą, bet ir pagerintų pacientų teisių apsaugą, sumažintų administracinę naštą specialistams, sumažintų finansinę naštą mokesčių mokėtojams“, – tvirtino ji.

Odontologų rūmų tarybos pirmininkė apgailestavo, kad įstaigų licencijavimą vis dėlto siūloma palikti Akreditavimo tarnybai.

„Europos odontologų taryba ne vieną kartą yra akcentavusi, kad profesinė savivalda yra pajėgi kokybiškiau prižiūrėti odontologinį sektorių nei valstybinės institucijos. Tokiam požiūriui pritaria ir Lietuvos odontologų bendruomenė. Tikimės, kad į tai ateityje bus atsižvelgta“, – sakė V. Brukienė.

Įstatymo projekte SAM taip pat pasigedo aiškiai reglamentuoto pagrindo, kada būtų atsisakoma įrašyti odontologą ar burnos priežiūros specialistą į rūmų narių sąrašą.

„Jei narystė rūmuose sąlygoja galimybę verstis atitinkama veikla, tai atsisakymas priimti į rūmų narius negali būti pagrįstas vien rūmų tarybos nuomone be įstatyminio pagrindo“, – nurodoma dokumente.

Anot jo, tokiu atveju narystė Odontologų rūmuose turėtų būti siejama tik su licencijos galiojimu, siekiant išvengti dvigubo licencijavimo ir nepagrįstos bei neproporcingos administracinės naštos.

Nepraėjus dvejiems metams, kai nutarta iš Odontologų rūmų atimti odontologų veiklos licencijavimą, pernai lapkritį Seimas pradėjo svarstyti įstatymų pataisas, kad ši funkcija būtų grąžinta šiai medikų savivaldos institucijai.

Tuomet projektą pateikusi konservatorė Jurgita Sejonienė teigė, kad odontologų licencijavimą iš Odontologų rūmų perdavus Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai nepavyko pasiekti keltų tikslų.

Anot jos, nei sumažėjo paslaugų kainos, nei gaunama mažiau skundų, tačiau panaikintos privalomos infekcijų kontrolės tobulinimosi valandos gydytojams odontologams. Seimo narė taip pat akcentavo, kad reikia stiprinti profesinę savivaldą.

Pagal Seime svarstomą projektą, Lietuvos odontologų rūmai licencijas išduotų ir odontologams bei burnos priežiūros specialistams, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms.

2019 metų gruodį tuometinio sveikatos apsaugos ministro „valstiečio“ Aurelijaus Verygos iniciatyva Seimas nusprendė, kad nuo 2020 metų gegužės odontologų sektoriaus licencijavimą perima Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

SAM duomenimis, šiuo metu aktyvių odontologijos praktikos licencijų yra 4658, burnos priežiūros praktikos licencijų – 4832. Odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugas teikia 2562 įstaigos.

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti grupės parlamentarų parengtą naujos redakcijos Odontologų rūmų įstatymo projektą, pagal kurį jiems siekiama grąžinti licencijavimą.

Už jį po pateikimo balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 12 parlamentarų, 35 susilaukė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai, o į posėdžių salę jis turėtų grįžti pavasario sesijoje,

Projektą pateikusi konservatorė Jurgita Sejonienė teigė, kad odontologų licencijavimą iš Odontologų rūmų perdavus Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai nepavyko pasiekti tuomet keltų tikslų.

Anot jos, nei sumažėjo paslaugų kainos, nei gaunama mažiau skundų, tačiau panaikintos privalomos infekcijų kontrolės tobulinimosi valandos gydytojams odontologams.

„Pakeitus licencijavimą, matomos esminės problemos sektoriuje ne tik odontologams, bet ir pacientams. Nebekontroliuojamas tobulinimasis, nes kontroliuojančiose institucijose nėra nė vieno odontologo. Todėl užskaitomas privalomos tobulinimosi valandos apie šlapimo takų infekcijas, rožės gydymą ir panašiai, kas, aišku, pačių odontologų visiškai netenkina“, – sakė J. Sejonienė.

Ji taip pat akcentavo, kad reikia stiprinti profesinę savivaldą.

„Šiuo metu Odontologų rūmai vienija 8132 narius. Tai yra absoliuti dauguma odontologijos srityje dirbančių specialistų, ir narystė yra neprivaloma. Tai rodo, kad Odontologų rūmai patiems specialistams yra labai svarbūs. Pažymėtina, kad rūmuose niekada nėra ir niekada nebuvo nario stojamojo mokesčio, nebuvo licencijuojamos veiklos sąlygų laikymo priežiūros mokesčio“, – tvirtino parlamentarė.

Pasak jos, dauguma šioje medicinos srityje dirbančių specialistų mano, kad licencijavimu turėtų užsiimti Odontologų rūmai.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas konservatorius Antanas Matulas sakė, kad valstybėje turi būti tęstinumas, negalima nuolat keisti neseniai įsigaliojusių tvarkų.

„Siekiame sugrąžinti tas funkcijas vien vadovaudamiesi šių specialistų apklausa. Tai gal „Linavai“ ar kitiems duokime atlikti techninę priežiūrą?“ – kalbėjo Seimo narys.

„Paskaitykite Akreditavimo tarnybos ataskaitą, kiek įmonių dirbo be licencijos, pasibaigus licencijai, ne pagal licenciją vykdė nenumatytą veiklą. Yra daugybė pažeidimų“, – tvirtino jis.

2019 metų gruodį tuometinio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos iniciatyva Seimas buvo nusprendęs, kad nuo 2020 metų gegužės odontologų licencijavimą perima Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

Po perėmimo tarnybos direktorė Nora Ribokienė šių metų sausį per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį teigė, jog akreditavimo funkciją Odontologų rūmai vykdė neatsakingai ir labai formaliai. Anot jos, rūmai nevykdė įstaigų licencijuojamos veiklos ir kokybės priežiūros, aptikta apie 100 įstaigų, kurios veiklos nevykdė penkerius metus ir ilgiau, tačiau jų licencijų galiojimas nebuvo nei panaikintas, nei sustabdytas.

Praėjusiais metais Akreditavimo tarnyba sustabdė 70 įstaigų, kurios nevykdė veiklos ir neteikė paslaugų, licencijas, sustabdyta 217 ir panaikintos 35 įstaigų licencijos, kurios nesumokėjo įmokų į Ligonių kasų administruojamą sąskaitą žalai atlyginti.

Licencijų išdavimas Odontologų rūmams buvo perduotas 2004 metais, grąžinti šią funkciją valstybei mėginta nuo 2015 metų, tačiau Odontologų rūmams priešinantis tokiai iniciatyvai, pataisa priimta daugiau kaip po ketverių metų, o įsigaliojo ji nuo 2020 metų gegužės 1 dienos.

„Odontologų rūmai neturi daugiau informacijos, negu jos buvo paskelbta šiandien žiniasklaidoje, dėlto kažką komentuoti plačiau apie tyrimus negalime. Mūsų požiūris yra vienareikšmiškas – rūmai visada pasisakė už skaidrią veiklą ir rūmai visada dirbo bei dirba prevenciškai“, – BNS sakė rūmų tarybos pirmininkė.

„Bendraujame su Valstybine mokesčių inspekcija, Ligonių kasa. Štai, pavyzdžiui, VMI pas mus nuolat dalyvauja susitikimuose su bendruomene, įvairiuose renginiuose skaito paskaitas, mes konsultuojamės neaiškiais klausimais su VMI, jie konsultuojasi su mumis“, – pridūrė ji.

Organizacijos vadovė taip pat teigė, kad priemonių prieš neskaidrią veiklą vykdančius odontologus rūmai negali imtis, kadangi administravimą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai.

„Kadangi iš rūmų yra atimtos viešojo administravimo funkcijos kaip licencijavimas, tai mes esame praradę kažkokias poveikio, bausmės funkcijas, nes tai perduota Akreditavimo tarnybai, mes dirbame prevencinius darbus“, – teigė V. Brukienė.

FNTT trečiadienį pranešė atliekanti du ikiteisminius tyrimus, susijusius su odontologinių prekių naudojimu ir platinimu, taip pat kelių dešimčių odontologijos kabinetų veikla.

Mūsų požiūris yra vienareikšmiškas – rūmai visada pasisakė už skaidrią veiklą ir rūmai visada dirbo bei dirba prevenciškai.

„Dėl galimo neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo tiriama dviejų įmonių, užsiimančių didmenine dantų implantų ir jų priedų prekyba, veikla. Viename iš tyrimų domimasi galimu dviejų asmenų neteisėtu praturtėjimu. Turimais duomenimis, viena iš įmonių galėjo nesumokėti per 370 tūkst. eurų mokesčių“, – informavo FNTT.

Jos teigimu, atliekant ikiteisminius tyrimus, kuriems vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra, pastarosiomis savaitėmis visoje Lietuvoje buvo atlikta 50 kratų.

FNTT tvirtina, jog turima medžiaga leidžia įtarti, kad visoje Lietuvoje veikia odontologinių prekių, daugiausia dantų implantų, pardavėjų ir platintojų tinklas, galimai slepiantis pajamas bei mokesčius valstybei.

Įtariama, kad didmenine prekyba užsiimančios įmonės iš Europos Sąjungos (ES) arba trečiųjų šalių importuoja dantų implantus bei jų priedus, produkciją parduoda Lietuvoje, naudodamos kruopščiai sukurtas mokesčių vengimo schemas.

Anot teisėsaugos, dalis pardavimo pajamų gali būti apskaitomos pagal apgaulingą likučių forminimo schemą – susitarus su odontologijos kabinetais, forminami fiktyvūs prekių grąžinimai pardavėjui, nors iš tiesų implantai ir medžiagos jau būna panaudoti, likučiai nesutampa su įrašais apskaitos dokumentuose.

Atlikus kratas odontologijos kabinetuose įtarta, kad didelė dalis odontologijos kabinetų neveda medicinos priemonių apskaitos žurnalų, kurie privalomi pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Manoma, kad tokiu būdu mėginama nuslėpti vykdytos veiklos mastą.

V. Brukienė sako, kad jos vadovaujama organizacija apie tokias schemas ir kitus įtarimus iki šiol nėra girdėjusi.

„Mes kaip asociacija kažkokių papildomų žinių negauname nei iš FNTT, nei iš kitų struktūrų, nei tuo labiau iš bendruomenės, jeigu kalbame apie schemas, kurios galėjo būti daromos. Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad eina kalba ir apie prekiaujančias įmones, tad negalima sakyti, kad visas tyrimas susijęs tik su odontologijos klinikomis“, – sakė Odontologų rūmų vadovė.

„Iš tikrųjų labai apmaudu, kadangi nesąžiningų žmonių pasitaiko kiekviename sektoriuje be išimčių ir metamas didelis šešėlis ant visos bendruomenės, kur yra gausu sąžiningai dirbančių žmonių“, – pridūrė ji.

FNTT pareigūnai taip pat tikrina vienos iš įmonių direktoriaus asmenines pajamas įtariant, kad įsigytas turtas ir asmens išlaidos viršija oficialias pajamas. Neaiškumų dėl išlaidų ir oficialių pajamų nesutapimo kilo ir dėl dar vieno asmens, kuris galimai platina dantų implantus bei dirba skyriaus vedėju vienoje iš klinikų. Tiriamas galimas neteisėtas šių asmenų praturtėjimas.

Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL (30 tūkst. eurų , griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą griežčiausia gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų.

FNTT teigimu, odontologijos sektoriuje naudojamos įtartinos mokesčių slėpimo schemos figūruoja ir kituose ikiteisminiuose tyrimuose, šis sektorius priskiriamas prie rizikingų sričių, kurioms FNTT pastaraisiais metais skiria daug dėmesio.

Susitikimas organizuojamas Sveikatos apsaugos ministerijai ir Vilniaus universitetui pradėjus tyrimą dėl galimo skiepijimo COVID-19 vakcina Žalgirio klinikoje, kai buvo paskiepyti sutarčių su klinika neturėję VU dėstytojai.

A. Dulkio atstovė spaudai Aistė Šuksta sako, kad susitikimas – bendro pobūdžio.

„Tai yra bendro tipo susitikimas. Ministras šiuo metu susitinka su daug organizacijų ir tai yra vienas iš einamųjų susitikimų“, – BNS sakė A. Šuksta, pridūrusi, kad Žalgirio klinikos atvejis susitikimo metu nebus aptartas.

Odontologų rūmų vadovė Vilma Brukienė teigė, kad susitikime bus aptartos odontologų problemos – burnos ligų profilaktikos programa, finansavimo netolygumai.

„Planuojame aptarti pačias didžiausias odontologijos sektoriaus problemas, kurias šiai dienai matome. Pavyzdžiui, burnos ligų profilaktika (...) kitų problemų taip pat matome – finansavimo netolygumus odontologiniame sektoriuje“, – BNS sakė V. Brukienė.

Ji taip pat teigė, kad bus išsakytos ir vakcinacijos problemos, kurios girdimos iš odontologų.

Anot V. Brukienės, susitikimas su ministru vyksta Odontologų rūmų iniciatyva.

„Prašėme susitikimo jau nuo pat naujosios valdžios atėjimo, todėl, kad ankstesnėje valdžioje nelabai buvo girdimas mūsų bendruomenės balsas, todėl dabar dedame viltis, kad pasikeitus valdžiai mes būsime išgirsti“, – teigė Odontologų rūmų vadovė.

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos dalininkai – SAM ir VU – trečiadienį neeiliniame susirinkime pavedė specialiai komisijai atlikti išsamų tyrimą dėl galimo skiepijimo COVID-19 vakcina pažeidimo šioje įstaigoje.

Tai pavesta padaryti iki vasario 18 dienos.

Specialią komisiją sudarys po tris SAM ir VU atstovus, komisijai vadovaus ministerijos atstovas, jį pavaduos universiteto atstovas.

SAM komisijos sudėties ir jai vadovaujančio tarnautojo SAM neatskleidė, motyvuodama konfidencialumu. Savo atstovų komisijoje taip pat neatskleidė ir VU.

SAM teigimu, komisijos sudėtis neatskleidžiama, siekiant užtikrinti nešališkumą, objektyvumą, taip pat norint „išvengti galimo visuomenės spaudimo tyrimą atliekantiems komisijos nariams“.

SAM praėjusią savaitę BNS teigė dar neparengusi savo išvadų dėl galimų skiepijimo nuo COVID-19 pažeidimų Žalgirio klinikoje.

Ministerija besiaiškinanti situaciją Žalgirio klinikoje pranešė pradėjusi sausio 8 dieną.

BNS tądien skelbė apie galimus pažeidimus Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, kai paskiepyti buvo keli darbo sutarčių su šia klinika neturintys VU Odontologijos instituto dėstytojai.

SAM tuo metu teigė, kad darbo sutarčių su Žalgirio klinika neturintys dėstytojai prioriteto tvarka negalėjo būti paskiepyti nuo COVID-19.

Žalgirio klinikos vadovė Vytautė Pečiulienė BNS tąkart sakė, kad dėstytojai paskiepyti, nes nuo vasario 1 dienos ateina dirbti su pacientais bei studentais – jie laikinai įdarbinami pagal įprastą tvarką, kadangi VU Odontologijos institutas yra įstaigos klinikinė bazė.

Direktorė taip pat patvirtino, kad tarp paskiepytųjų yra europarlamentaro Juozo Oleko dukra Laura Linkevičienė, kuri BNS teigė, kad dirba klinikoje.

Skiepo sulaukė ir jos vyras Tomas Linkevičius, kartu su ja dirbantis privačioje odontologijos klinikoje, taip pat kitapus Žalgirio klinikos privatų kabinetą turintis Vytenis Almonaitis ir šiuo metu pensijoje esanti buvusi Odontologijos instituto direktorė profesorė Irena Balčiūnienė.

Šie dėstytojai, anot V. Pečiulienės, nebūtų buvę paskiepyti, jeigu įstaiga nebūtų sulaukusi pakankamo kiekio vakcinos dozių.