Ukrainos „Pilietinių laisvių centro“ atstovė Oleksandra Matvijčuk 46 valstybių Europos Tarybos, svarbiausios žemyno žmogaus teisių organizacijos, sesijoje sakė, kad nuo 2022 metų vasario 24 dienos invazijos Ukraina užfiksavo apie 31 000 galimų karo nusikaltimų atvejų.

Tačiau dėl didelio darbo krūvio teisinė sistema nesugebėjo tinkamai išnagrinėti daugumos iš jų, sakė O. Matvijčuk.

„Karas pavertė žmones skaičiais. Karo nusikaltimų mastas tampa toks didelis, kad tapo neįmanoma atpažinti visų istorijų“, – sakė ji, pabrėždama, kad ir toliau labai svarbu kiekvienam žmogui suteikti teisingumo jausmą.

Žmogaus teisių advokatė teigė, kad kaltinimai rusams dėl karo nusikaltimų susiję su civilių gyventojų prievartavimu, kankinimais ir žudymu, prievartiniais trėmimais, vaikų grobimais, bažnyčių, mokyklų ir ligoninių naikinimu.

„Dirbu su žmonėmis, išgyvenusiais pragarą, – tęsė O. Matvijčuk, – ir esu įsitikinusi, kad, be savo gyvenimo, sugriautų šeimų, sugriautos ateities vizijos, šie žmonės trokšta atkurti pasitikėjimą, kad teisingumas egzistuoja, nors ir pavėluotai.“

Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras pranešė, kad, sausio 23 dienos duomenimis, kare žuvo 7 068 civiliai gyventojai.

Nors Ukrainos pareigūnai ragino atsiųsti modernių tankų ir pažangios ginkluotės savo šalies gynybai stiprinti, O. Matvijčuk nori, kad panašios pastangos būtų dedamos ir teisiniams pajėgumams stiprinti.

„Turime į nacionalinio tyrimo ir nacionalinio teisingumo lygmenį įskiepyti tarptautinius elementus“, – sakė ji.

Ji paragino Europos Tarybą padėti sukurti sistemą, pagal kurią būtų galima pasitelkti daugiau tarptautinių tyrėjų ir teisėjų, kurie padėtų Ukrainai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.

Spalio mėnesį O. Matvijčiuk organizacija „Pilietinių laisvių centras“ kartu su Rusijos žmogaus teisių gynimo grupe „Memorial“ ir Baltarusijos teisių gynimo grupės „Viasna“ vadovu Alesiu Beliackiu buvo paskelbta viena iš 2022 metų Nobelio taikos premijos laureatų.

Sakydama aistringą kalbą ketvirtadienį Europos Tarybos salėje ji taip pat drebančiu balsu apgailestavo, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas susitelkia ties keliomis atrinktomis bylomis ir neturi jurisdikcijos nagrinėti agresijos nusikaltimo, už kurį daugelis tarptautinės bendruomenės narių nori patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir kitus aukščiausius Kremliaus pareigūnus.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos vykdomoji komisija paragino įsteigti teismą, kuris vykdytų baudžiamąjį persekiojimą už agresijos nusikaltimą, o O. Matvijčuk paragino Europos Tarybą taip pat imtis vadovaujančio vaidmens šioje srityje.

Pasak jos, kažkas turi įvykti greitai, nes ji, kaip teisės ekspertė, turi tik vieną atsakymą į sunkią savo tautos padėtį: „Aprūpinkite Ukrainą modernia ginkluote, nes dabar įstatymas neveikia.“

Šių metų Nobelio taikos premiją pasidalijo įkalintas Baltarusijos teisių gynėjas Alesis Bialiackis, Rusijos žmogaus teisių organizacija „Memorial“ ir Ukrainos „Pilietinių laisvių centras“, apdovanoti už jų kovą už „žmogaus teises, demokratiją ir taikų sambūvį“ autoritarizmo akivaizdoje.

Gautas prestižiškiausias pasaulyje už pastangas siekti taikos skiriamas apdovanojimas nė kiek nesusilpnino šiųmetinių laureatų pasiryžimo laikytis savo tvirtos pozicijos ir tęsti kovą.

„Ukrainos žmonės labiau nei bet kas kitas pasaulyje nori taikos. Tačiau taikos negalima pasiekti užpultai šaliai sudedant ginklus, – sakė „Pilietinių laisvių centro“ vadovė Oleksandra Matvijčuk. – Tai būtų ne taika, o okupacija.“

2007 metais įkurtas centras dokumentuoja Rusijos pajėgų Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus, įskaitant gyvenamųjų pastatų, bažnyčių, mokyklų ir ligoninių apšaudymą, evakuacijos koridorių bombardavimą, priverstinį žmonių perkėlimą ir kankinimą.

O. Matvijčuk atmetė raginimus siekti politinio kompromiso, kuris Rusijai leistų išlaikyti kai kurias iš neteisėtai aneksuotų Ukrainos teritorijų. Anot jos, „kovoti už taiką nereiškia pasiduoti agresoriaus spaudimui, tai reiškia ginti žmones nuo jo žiaurumo“.

Prieš kelias valandas iki premijos įteikimo ceremonijos naujienų agentūrai AFP duotame interviu O. Matvijčuk sakė, kad savo padėkos už apdovanojimą kalbą jai teko rašyti prie žvakių šviesos, nes Rusija bombarduoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Nuo Rusijos invazijos pradžios praėjus jau daugiau kaip devyniems mėnesiams, „Pilietinių laisvių centras“ jau patvirtino dokumentais daugiau kaip 27 tūkst. įtariamų karo nusikaltimų atvejų ir tai, pasak jos, „tėra ledkalnio viršūnė“.

Karas žmones paverčia skaičiais. Turime visoms karo nusikaltimų aukoms grąžinti jų vardus.

„Karas žmones paverčia skaičiais. Turime visoms karo nusikaltimų aukoms grąžinti jų vardus“, – neslėpdama susijaudinimo sakė ji savo kalboje.

V. Putino „imperinės ambicijos“

Oslo rotušėje, kur buvo surengta premijos įteikimo ceremonija, O. Matvijčuk dar kartą paragino įsteigti tarptautinį tribunolą, kuris teistų V. Putiną, jo sąjungininką, Baltarusijos autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką ir „kitus karo nusikaltėlius“.

„Turime įrodyti, kad įstatymo viršenybė iš tiesų veikia, o teisingumas iš tiesų egzistuoja, net jei to tenka palaukti.“

Tuo tarpu Nobelio taikos premijos laureatas iš Rusijos, žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ vadovas Janas Račinskis pasmerkė iš buvusios Sovietų Sąjungos paveldėtas Rusijos „imperines ambicijas, kurios šiandien tebeklesti“.

Savo kalboje jis sakė, kad „liūdna šiandieninė pilietinės visuomenės Rusijoje būklė yra tiesioginė šios neišspręstos praeities pasekmė“.

V. Putinas ir jo „ideologiniai tarnai“ uzurpavo antifašistinę kovą ir ją naudoja „siekdami savo politinių interesų“, pareiškė jis.

Dabar „pasipriešinimas Rusijai yra vadinamas fašizmu“ ir yra tapęs „ideologiniu beprotiško ir nusikalstamo agresijos karo prieš Ukrainą pateisinimu“, sakė J. Račinskis.

1989 metais įkurta „Memorial“ jau ne vieną dešimtmetį stengiasi atskleisti sovietų diktatoriaus Josifo Stalino totalitarinio režimo įvykdytus nusikaltimus ir išsaugoti jų aukų atminimą. Organizacija taip pat dokumentuoja žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje.

„Politinių kalinių Rusijoje šiandien yra daugiau negu visoje Sovietų Sąjungoje „perestroikos“ laikotarpio pradžioje 9-ajame dešimtmetyje“, – pabrėžė J. Račinskis.

„Tarptautinis diktatorius“

Trečiasis šių metų Nobelio taikos premijos laureatas – Alesis Bialiackis, vienas teisių gynimo grupės „Viasna“ įkūrėjų, – nuo 2021 metų liepos yra suimtas ir laukia teismo.

Jis buvo įkalintas po 2020 metais vykusių masinių demonstracijų prieš režimą, kurios kilo po to, kai autoritarinis prezidentas A. Lukašenka pasiskelbė laimėjęs rinkimus, kuriuos tarptautinė bendruomenė laiko suklastotais. Jam gresia iki 12 metų laisvės atėmimas dėl kaltinimų kontrabanda.

A. Bialiackiui nebuvo leista perduoti padėkos už apdovanojimą kalbos.

Apdovanojimą jo vardu atsiėmė jo žmona Natalia Pinčuk, kuri savo kalboje pasidalijo savo vyro anksčiau išsakytomis mintimis, įskaitant raginimą kovoti prieš „tarptautinį diktatorių“.

Rusija nori Ukrainoje sukurti „priklausomą diktatūrą“, yra sakęs A. Bialackis, kurį citavo N. Pinčuk.

„Tokią, kaip šiandieninė Baltarusija, kurioje negirdėti engiamų žmonių balso“, – sakė A. Bialackis, paminėjęs „Rusijos karines bazes, milžinišką ekonominę priklausomybę, kultūrinę ir kalbinę rusifikaciją“.

„Mano tėvynėje visa Baltarusija yra kalėjime“, – sakė A. Bialiackis, tapęs ketvirtuoju asmeniu Nobelio premijų 121 metų istorijoje, kuris pelnė apdovanojimą būdamas įkalintas ar sulaikytas.

„Gėris ir tiesa privalo gebėti apsiginti“, – yra sakęs jis.

Nors karą Ukrainoje pasmerkė visi laureatai, būta tam tikrų reikšmingų skirtumų.

O. Matvijčuk konkrečiai paskelbė, kad „[visi] Rusijos žmonės bus atsakingi už šį gėdingą savo istorijos puslapį ir savo siekį jėga atkurti buvusią imperiją“.

Tuo tarpu J. Račinskis Rusijos agresiją prieš kaimyninę valstybę pavadino „milžiniška našta“, bet griežtai atmetė „nacionalinės kaltės“ sampratą.

„Neverta kalbėti apie jokią „nacionalinę“ ar bet kokią kitą kolektyvinę kaltę – kolektyvinės kaltės samprata nesuderinama su pamatiniais žmogaus teisių principais, – sakė jis. – Bendras mūsų judėjimo dalyvių darbas pagrįstas visiškai kitokiu ideologiniu pagrindu – pilietinės atsakomybės už praeitį ir už dabartį supratimu.“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „mano, kad gali daryti, ką nori. Ilgalaikės taikos mūsų regione nebus, kol nepasieksime teisingumo“, sakė žurnalistams Oleksandra Matvijčuk, atvykusi į Oslo oro uostą.

„Žmogaus teisės ir taika yra neatsiejamai susijusios. Valstybė, kuri sistemingai pažeidinėja žmogaus teises, tai daro ne tik prieš savo piliečius, bet ir prieš visą regioną, visą pasaulį. Rusija yra puikus to pavyzdys“, – sakė ji Norvegijos naujienų agentūrai NTB.

Šių metų Nobelio taikos premiją pasidalijo įkalintas Baltarusijos teisių gynėjas Alesis Bialiackis, Rusijos grupė „Memorial“ ir Ukrainos „Pilietinių laisvių centras“.

Norvegijos Nobelio komitetas teigė, kad laureatai „dėjo išskirtines pastangas dokumentuoti karo nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimą valdžia. Kartu jie įrodo pilietinės visuomenės reikšmę taikai ir demokratijai“.

Šis apdovanojimas buvo vertinamas kaip griežtas priekaištas autoritariniam V. Putino valdymui.

„Šį apdovanojimą gavome per 2014-aisiais prasidėjusį karą, kuris virto kruvinu ir žiauriu konfliktu“, – sakė O. Matvijčuk ir pridūrė, kad gauti Nobelio taikos premiją „reiškia didžiulę atsakomybę“.

Norvegijos Nobelio komitetas pranešė, kad Nobelio premiją už savo vyrą atsiims A. Bialiackio žmona Natalia Pinčuk. A. Bialiackis, įkūręs nevyriausybinę žmogaus teisių organizaciją „Viasna“, buvo sulaikytas po 2020-ųjų protestų prieš autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos perrinkimą. Jis tebėra kalėjime be teismo ir jam gresia iki 12 metų laisvės atėmimo, jei bus pripažintas kaltu dėl kaltinimų „kontrabanda“.

Taikos premija šeštadienį įteikiama Norvegijos sostinėje, o kiti Nobelio apdovanojimai, atsižvelgiant į premijos steigėjo Alfredo Nobelio pageidavimą, įteikiami tuo pačiu metu Stokholme. Apdovanojimai visada įteikiami gruodžio 10 dieną, per A. Nobelio mirties 1896-aisiais metines.

Kiekvieną apdovanojimą sudaro diplomas, aukso medalis ir 10 mln. kronų (apie 918 tūkst. eurų).

Toks pareiškimas yra gana neįprastas žingsnis šio apdovanojimo laureatui.

„Kai manęs kas nors klausia, kaip sustabdyti šiuos jau ilgai vykdomus nusikaltimus okupuotose teritorijose, galiu atsakyti tik: „Suteikite Ukrainai ginklų šioms teritorijoms išvaduoti“, – naujienų agentūrai AFP Stokholme pirmadienį sakė ukrainietė Oleksandra Matvijčuk, žmogaus teisių srities teisininkė, vadovaujanti Kyjive įsikūrusiam „Pilietinių laisvių centrui“.

„Man tai keista situacija ir aiškus ženklas, kad kažkas negerai su visa tarptautine sistema, kai žmogaus teisių srities teisininkas prašo oro gynybos sistemų“, – pareiškė ji.

Tačiau, pasak jos, „turime užkirsti kelią naujai žalai ypatingos svarbos civilinei infrastruktūrai“.

„Mums reikia oro gynybos sistemų. Mums reikia ir kitų karinių priemonių, kurios mums padėtų apsaugoti mūsų dangų“, – pridūrė organizacijos direktorė.

O. Matvijčuk teigė, kad tarptautinė teisė – jos įprastas ginklas ginant žmogaus teises – nebėra veiksminga.

„Dabar neturiu jokios teisinės priemonės, galinčios sustabdyti Rusijos žiaurumus, nes Rusija viešai ignoruoja tarptautinę teisę ir visus tarptautinių organizacijų sprendimus“, – sakė 39 metų moteris.

Ukrainai taip pat reikia skubios humanitarinės pagalbos, kad šalis galėtų „ištverti šią labai sunkią žiemą“, teigė ji ir pridūrė, kad savo namuose Kyjive ką tik praleido daugiau nei tris paras be elektros ir šildymo.

„Pilietinių laisvių centrui“, kartu su Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistu Alesiu Bialiackiu ir Rusijos žmogaus teisių organizacija „Memorial“, Nobelio taikos premija buvo paskirta už jų „išskirtines pastangas fiksuojant karo nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimą valdžia“.

„Kam?“

O. Matvijčuk teigė, kad 2007 metais įkurta organizacija dabar siekia „ambicingo tikslo užfiksuoti kiekvieną karo nusikaltimą“, įvykdytą Ukrainos teritorijoje.

„Dabar turime duomenų bazę, kurioje yra daugiau kaip 24 tūkst. karo nusikaltimų epizodų“, – sakė ji.

„Mes fiksuojame žmonių skausmą, o tai labai sunku“, – aiškino teisių gynėja.

Ji taip pat apgailestavo dėl to, ką pavadino „atsakomybės spraga“, nes nacionalinė teisinė sistema perkrauta, o Tarptautinis baudžiamasis teismas tiria tik „atrinktas bylas“.

„Klausimas, kurį sau užduodu, yra toks: „Kam mes fiksuojame visus šiuos karo nusikaltimus?“, – sakė O. Matvijčuk.

„Kas suteiks teisingumo galimybę šimtams tūkstančių karo nusikaltimų aukų?“ – klausė ji ir pabrėžė, kad šis jos klausimas nėra retorinis.

O. Matvijčuk teigimu, „karas pavertė žmones skaičiais“, o žiaurumų mastas tapo nebepakeliamas.

„Turime grąžinti žmonėms jų vardus ir tai gali padaryti tik teisingumas“, – sakė ji.

Taikos premija bus įteikta per iškilmingą ceremoniją Osle gruodžio 10 dieną – 1896 metais šią dieną mirė premijos steigėjas, švedų išradėjas ir filantropas Alfredas Nobelis.

Ši organizacija penktadienį tapo pirmuoju Nobelio taikos premijos laureatu iš Ukrainos. Šį apdovanojimą ji pasidalys su baltarusių žmogaus teisių gynėju Alesiumi Bialiackiu ir Rusijos žmogaus teisių organizacijai „Memorial“, penktadienį pranešė Norvegijos Nobelio komitetas.

Norvegijos Nobelio komiteto pranešimas „Pilietinių laisvių centre“ sukėlė nuostabą ir džiaugsmą.

„Kai išgirdome šią naujieną, buvome priblokšti“, – naujienų agentūrai AFP sakė organizacijos komunikacijos vadovė Ana Trušova.

2007 metais įsteigtai grupei vadovauja teisių gynėja Oleksandra Matvijčuk, teisininkė, kuriai šeštadienį sukanka 38-eri.

„Tai visų pirma apdovanojimas Oleksandrai, kuri telkia aplink save neįtikėtinus žmones ir atlieka didžiulį darbą žmogaus teisių srityje“, – AFP sakė organizacijos valdybos narė Alisa Malycka.

O. Matvijčuk, kuri, išgirdo šią žinią, kai važiavo iš Lenkijos į Ukrainą, socialinio tinklo „Facebook“ žinutėje teigė, kad ją nudžiugino Nobelio komiteto sprendimas.

„Pilietinių laisvių centro“ vadovė sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka turėtų stoti prieš „tarptautinį tribunolą“.

Kad „šimtai tūkstančių karo nusikaltimų aukų turėtų galimybę sulaukti teisingumo... būtina įsteigti tarptautinį tribunolą ir patraukti V. Putiną, A. Lukašenką ir kitus karo nusikaltėlius atsakomybėn“, feisbuke rašė O. Matvijčuk.

Po 2014 metų „Pilietinių laisvių centras“ išgarsėjo rengdamas informavimo kampanijas apie Ukrainos politinius kalinius ir kalinius Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse, įskaitant 2014-aisiais Rusijos aneksuotą Krymo pusiasalį ir rytinį Donbaso regioną, taip pat pačioje Rusijoje.

Dokumentuoja karo nusikaltimus

Garsiausia organizacijos kampanija buvo kino kūrėjui Olehui Sencovui. Jis 2015 metais Rusijoje buvo nuteistas kalėti 20 metų už teroro akto rengimą Maskvos aneksuotame Kryme. Iš kalėjimo jis buvo paleistas 2019 metais per apsikeitimą kaliniais.

Ukrainos nacionalinės kovos su korupcija agentūros vadovo pavaduotojas Oleksandras Starodubcevas AFP sakė, kad pradėti tarptautinę kampaniją „SaveSentsov“ buvo O. Matvijčuk idėja.

O. Matvijčuk „yra labai stipri ir pasitiki tuo, ką daro“, sakė O. Starodubcevas, kuris prieš penkerius metus mokėsi su ja Amerikos Stanfordo universitete.

„Jos gyvenimas skirtas jos misijai. Kai mes studijavome Jungtinėse Valstijose, ji ir naktimis buvo užsiėmusi žmogaus teisių projektais“, – prisiminė jis.

Jos „Facebook“ puslapyje paskelbtas šūkis, regis, patvirtina jo žodžius: „Pesimizmas yra prabanga, kurios negalite sau leisti. Kai tave palieka jėgos, išryškėja tavo charakteris.“

„Pilietinių laisvių centras“ taip pat stebi priverstinius teisių gynėjų, žurnalistų ir vietos tarybų pareigūnų dingimus.

Nuo vasario mėnesio, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, centras taip pat nustatinėja ir dokumentuoja Rusijos karo nusikaltimus prieš Ukrainos civilius gyventojus.

Pasikliaudama savanorių pagalba, „Pilietinių laisvių centras“ siuntė grupes į įtariamų nusikaltimų vietas. Ji taip pat siekia palengvinti „dešimčių tūkstančių“ tėvynainių, kurie buvo prievarta išvežti iš karo zonos į Rusiją, grįžimą į Ukrainą.

„Jau užregistravome daugiau kaip 20 000 nusikaltimų“, – AFP sakė A. Trušova.

Pasak Norvegijos Nobelio komiteto, šių metų taikos premijos laureatai – „Pilietinių laisvių centras“, A. Bialiackis ir „Memorial“ – „atstovauja savo šalių pilietinei visuomenei“.

Tačiau apdovanojimas nesulaukė visuotinio pritarimo Ukrainoje, į kurią vasarį rusų pajėgos įsiveržė iš Rusijos ir Baltarusijos teritorijos.

„Labai blogas sumanymas (...), bet labai būdingas Vakarams“, – socialiniame tinkle „Facebook“ komentavo angliško naujienų portalo „Kyiv Independent“ vyriausioji redaktorė Olha Rudenko.

„Dar turime daug dirbti, kad būtume laikomi atskiru reiškiniu, o ne tik regiono su Rusija ir Baltarusija dalimi“, – sakė ji.