Tokią mintį jis išsakė TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“.

„Krymas yra V. Putino karūnos brangakmenis. Ar galite įsivaizduoti, kaip jis atrodys, kai pradėsime atakuoti Rusijos bazes ir aerodromus, skandinti laivus ir sugriausime Krymo tiltą. Ir darysime tai tiksliai, kad gyvenimas neatrodytų kaip medus“, – svarstė O. Arestovyčius.

Pasak jo, tuomet Rusijoje prasidėtų sunki vidaus politinė krizė.

„Situacija turės arba paaštrėti, kas reikštų branduolinį ginklą, prieš kurį pasisako kinai, amerikiečiai, visas likęs pasaulis, dalis Rusijos elito. Arba deeskaluotis – šis beprotis jau griebiasi branduolinio mygtuko ir turi būti pašalintas. Artėjame prie vieno iš šių scenarijų. Pamatysime“, – akcentavo O. Arestovyčius.

„Parašiau atsistatydinimo pareiškimą. Norėčiau parodyti civilizuoto elgesio pavyzdį“, – feisbuke antradienį rašė jis pasidalydamas parašyto atsistatydinimo dokumento nuotrauka.

O. Arestovyčius: padariau rimtą klaidą

„Kalbėdamas eteryje aš padariau rimtą klaidą. Nesvarbu, kaip žiūrovai tai išgirdo, vis tiek būsiu sau griežtas dėl informacijos, kurią perdaviau. Nuoširdžiai atsiprašau nukentėjusiųjų ir jų artimųjų Dnipro gyventojų ir visų, kuriuos įžeidė mano klaidinga versija apie tai, kodėl rusų karių raketa pataikė į gyvenamąjį namą. Ukrainai tai neatnešė nei pasekmių dėl reputacijos, nei teisinių pasekmių. Bet tie žmonės, kurie specialiai vysto šią temą, turi labai konkrečius tikslus. Maskva ją plečia, kad susilpnintų Ukrainos informacinę įtaką“, – socialiniame tinkle teigė O. Arestovyčius.

Oleksijaus Arestovyčiaus feisbuko nuotr.

Pasak jo, Ukrainos opozicija tokiu būdu esą atakuoja valdžią, pelnydama politinius taškus, nes galvoja apie būsimus rinkimus.

„Dirbti priešinant ukrainiečius lemiamais istorijos momentais yra sėkmingiausia Kremliaus strategija, kurią jis sėkmingai naudojo pastaruosius 400 metų, o gal ir daugiau. Mūsų opozicijos darbas skaldyti ukrainiečius. Ukrainiečių neapykanta ukrainiečiams, nepriklausomai nuo pavardžių, dėl politinės įtakos kariaujančioje šalyje, kai vyksta sunkiausios kovos mūšio lauke, yra kelias į pralaimėjimą kare“, – akcentavo jis.

Pasisakymas sukėlė audrą

Liaudies deputatai taip pat renka parašus, reikalaudami atleisti laisvai samdomą Ukrainos prezidento patarėją O. Arestovyčių, rašo UNIAN.

Kaip  pranešė liaudies deputatas Oleksijus Gončarenka, Ukrainos saugumo tarnybos vadovui jau išsiųstas parlamento kreipimasis.

„O. Arestovyčiui laikas atsistatydinti! Mes kartu su kitais deputatais renkame parašus, reikalaudami atleisti skandalingąjį patarėją, nes O Arestovyčiaus prasimanymai apie namo Dnipre sunaikinimą, kuris esą įvyko dėl Ukrainos karių kaltės, atitinka išdavystės kriterijus“, – sakė O. Gončarenka.

Sausio 14 d. Rusijos karių raketa smogė į daugiaaukštį namą Dnipro mieste, kuriame gyveno daugiau nei 1100 žmonių. Sprogimas visiškai sunaikino vieną iš pastato sekcijų.

Tą pačią dieną Ukrainos prezidento patarėjas O. Arestovyčius teigė, kad į namą pataikiusi raketa buvo numušta priešlėktuvinės gynybos. Vėliau oro pajėgos paneigė šį teiginį ir pažymėjo, kad Ukraina negali numušti tokio tipo raketų.

Sausio 16 d. patvirtinta, kad per apšaudymą žuvo 40 žmonių, tarp jų – trys vaikai. Dar 75 žmonės buvo sužeisti, tarp jų – keturiolika vaikų. Daugiaaukščiame name visiškai sugriauti 72 butai, 236 – apgadinti. Taip pat apgadinti 25 automobiliai.

Sausio 16 d. Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad atpažino Rusijos karius, dalyvavusius vykdant raketos ataką.

„Jei mes laimėsime karą, tai bus visai kita situacija, dabar klausimas dėl NATO truputėlį... Rusijai tai didžiulė raudona linija, Ukraina (NATO), tai galėtų lemti branduolinio ginklo panaudojimą kare, bet kai mes laimėsime karą, o mes planuojame laimėti karą kitą vasarą, man tai atrodo realu“, – į klausimą, ar tikisi kvietimo jungtis prie NATO per viršūnių susitikimą Vilniuje, atsakė O. Arestovyčius.

Jis taip pat teigė, kad NATO reikia Ukrainos labiau nei pačiai Ukrainai NATO, nes Aljansui kelia daug įtampų situacija dėl Rusijos, o Ukraina būtų stiprus rytinis flangas.

Tik duokite mums ginklų ir mes jus apginsime nuo Rusijos.

„Mes esame priešakinė linija NATO, mes giname savo gyvybes, NATO vertybes, NATO tautas. Tik duokite mums ginklų ir mes jus apginsime nuo Rusijos“, – kalbėjo O. Arestovyčius.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę sakė, kad kitais metais Lietuvoje rengiant NATO viršūnių susitikimą Ukraina tikisi sulaukti kvietimo prisijungti prie Aljanso, jis tvirtino tai aptaręs su Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu.

Planuojama, kad NATO šalių vadovų susitikimas Vilniuje įvyks 2023 metų birželio mėnesį.

„Lūžis bus pasiektas, kai mes perimsime Chersoną. (...) Tikimės, kad per mėnesį ar du mes perimsime Chersoną ir tam tikri įdomūs veiksmai prasidės Ukrainos Rytuose“, – Lietuvos žiniasklaidai Vilniuje ketvirtadienį kalbėjo O. Arestovyčius.

Pasak jo, ketvirtadienio ryte Ukrainos pajėgos vykdė dvi kontraatakas, vieną – Chersono, kitą – Charkivo srityse.

„Negalime įvardinti miestų pavadinimų dėl informacijos saugumo, bet jūs galite tai perskaityti „Telegram“ kanaluose“, – pridūrė jis.

Anot jo, per dieną ukrainiečių pajėgoms pavyko atsikovoti apie 50 kilometrų teritorijos, paimti daug karinės įrangos, belaisvių.

Visi naratyvai dings, propaganda dings, Rusija pradės byrėti po to, kai perimsime Chersoną ar kitą didesnę teritoriją.

„Mes atsiimsime Krymą, atsiimsime visas okupuotas teritorijas, atsiimsime Donbasą. Mes turime 95 proc. palaikymą iš Vyriausybės, visuomenės, kariuomenės, kad šis karas būtų baigtas karine pergale prieš Rusijos kariuomenę“, – tvirtino O. Arestovyčius.

Pasak O. Arestovyčiaus, Rusijos propaganda yra paremta „tik puolimu“, bet nėra pasirengusi naratyvų savo piliečiams pralaimėjimų atveju.

„Propaganda ir naratyvai yra sukurti tik puolimui, žemių ir žmonių grobimui. Jei jie bus sustabdyti ar patirs pralaimėjimų, jie pralaimės: visi naratyvai dings, propaganda dings, Rusija pradės byrėti po to, kai perimsime Chersoną ar kitą didesnę teritoriją“, – kalbėjo Ukrainos Prezidentūros atstovas.

Anot jo, Rusijai sunkiai sekasi telkti puolimo pajėgas, jiems nepavyksta užtikrinti mobilizacijos, reikiamų resursų.

Kalbėdamas apie Vakarų nuogąstavimus dėl energetikos krizės, jis pabrėžė, kad tai tėra „informacinio karo dalis“.

„Bet netgi jei bus šalta žiema, kuri atneš kai kurių rūpesčių, tai tebus viena žiema nutraukti visai energetinei priklausomybei nuo Rusijos (...). Manau, Europa turėtų sukaupti kantrybės vienai žiemai, kad nutrauktų priklausomybę nuo Kremliaus. Tai – puiki galimybė, nes jei ne, Kremlius vėl ir vėl bandys tai išnaudoti“, – sakė O. Arestovyčius.

Jis tvirtino nematantis energetinės grėsmės Vakarams, tuo metu Ukrainai, anot jo, tokia grėsmė kyla, jei Rusija artėjant žiemai smogs infrastruktūrai, kuri aprūpina ukrainiečius šildymu.

„Tačiau aš netikiu šiuo scenarijumi netgi Ukrainai, juo labiau, Europai“, – pabrėžė O. Arestovyčius.

Anot jo, Rusija tiek prieš daugiau nei 500 metų vykusio Oršos mūšio išvakarėse, taip pat ir šiuo metu „mąsto geopolitiškai“. Tai, anot jo, įrodo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba dieną prieš invaziją į Ukrainą.

„Jis mąsto istoriškai ir geopolitiškai. Ir pagrindinis šios karinės kampanijos sumanymas, mano nuomone, buvo perimti visą Rytų Europą. Nes rusai žino (...), kad turėdama Ukrainą Rusija yra didžioji imperija, be Ukrainos ji – niekas. Taigi, tikslas ir sumanymas buvo paimti Ukrainą, po to, užsitikrinus resursus, pulti Rytų Europą: Baltijos valstybes, Lenkiją pirmiausiai“, – sakė O. Arestovyčius, dalyvaudamas Vilniuje surengtoje konferencijoje minint Oršos mūšio 508-ąsias metines.

LNK reportažas:

Jis taip pat priminė, kad Rusijai užpuolus Ukrainą „geriausi kariniai ekspertai“ prognozavo, jog šalis kris per tris paras.

„Šiandien jau kovojame 197 dienas, taigi, turime tam tikrų paslapčių, kaip tai padaryti. Ir aš jums jas noriu pristatyti“, – teigė patarėjas.

Pasak jo, V. Putinas mano jau perėmęs Baltarusiją, tačiau taip nėra.

„Žinome, kad baltarusiai užtikrina pasipriešinimą Putino ir Lukašenkos režimui, kaip ponia Cichanouskaja sakė. Taigi, mūsų pagrindinė užduotis yra laimėti prieš Putiną, tai mūsų bendra kova prieš Putino režimą. Tai – ne tik ukrainiečių užduotis sumušti Putiną, tai mūsų bendras reikalas“, – pabrėžė O. Arestovyčius.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Anot jo, dabartinę situaciją Ukrainoje iliustruoja Prancūzijos Imperatoriui Napoleonui Bonapartui priskiriama citata, kad pergalei reikia „sėkmės ir kvailų priešų“.

„Rusai yra tikrai kvaili. Jie pradėjo karą devyniomis kryptimis, kas yra absoliučiai kvaila kariniu požiūriu, kadangi norint prieš ką nors laimėti, tu turi sukoncentruoti pajėgas viena ar dviejomis pagrindinėmis kryptimis. O jie bandė užimti visus mūsų miestus nuo pietų iki rytų ir šiaurės“, – sakė O. Arestotyvčius.

Mūsų pagrindinė užduotis yra laimėti prieš Putiną, tai mūsų bendra kova prieš Putino režimą. Tai – ne tik ukrainiečių užduotis sumušti Putiną, tai mūsų bendras reikalas.

Pasak jo, šią klaidą Rusija padarė, nes prarado suvokimą, kaip mąsto ukrainiečiai, nors ir buvo surinkę visą reikiamą informaciją apie šalį.

„Jie žino viską, bet jie mūsų nesupranta. Jie turėjo suprasti du dalykus prieš pradėdami karą prieš mus: ukrainiečiai yra žmonės, sukėlę dvi revoliucijas: 2004-aisiais ir 20014-aisiais. Jei mes sukilome prieš savo pačių Vyriausybę du kartus, ką mes padarysime rusams, kurie ateina mūsų pavergti?“ – kalbėjo V. Zelenskio administracijos atstovas.

Jo teigimu, jau iš Donecko oro uosto gynybos Rusija turėjo suprasti apie ukrainiečių kovinės dvasios stiprybę.

O. Arestovičius pabrėžė, jog pagrindinė mintis, palaikanti šią dvasią, yra ukrainiečių supratimas, kad jie yra laisvi.

„Mes supratome tai per karą, nors nesupratome to iki karui prasidedant“, – kalbėjo jis.

Dar vienas sėkmingo pasipriešinimo atsakymas, anot jo, yra sugebėjimas veikti savarankiškai. O. Arestovyčius priminė, kad Ukrainos kariuomenė išdalino teritorinės gynybos atstovams per 100 tūkst. automatinių ginklų, ir gynėjai ėmė priešintis Rusijos kariams „dar prieš gaudami karinius įsakymus“.

Rusai buvo tuo šokiruoti, nes kiekviename lange buvo žmonės, nukreipę į juos žvilgsnius, šaudantys į juos – jie to nesitikėjo.

Labiausiai, anot jo, Rusija buvo priblokšta dėl to, kad nesitikėjo, jog aktyviai priešintis gali ir rusakalbiai Ukrainos gyventojai Mariupolyje, Charkive, Chersone, Dnipre, Donecke, Luhanske.

„Rusai buvo tuo šokiruoti, nes kiekviename lange buvo žmonės, nukreipę į juos žvilgsnius, šaudantys į juos – jie to nesitikėjo“, – sakė O. Arestovyčius.

„Jie nesuprato, kaip rusakalbiai gali jiems atkakliausiai priešintis. Jie galvojo, kad rusų kalba reiškia rusiškąjį identitetą, jie manė, kad šis identitetas reiškia, kad mes pasitiksime juos su gėlėmis. Bet toli gražu taip nebuvo“, – tvirtino jis.

Patarėjas tai lygino su Oršos mūšiu prieš pusę tūkstantmečio, kuomet kalba taip pat nelėmė esminių skirtumų tarp gyventojų ir jie sugebėjo susivienyti pasipriešinant grėsmei.

„Prieš 500 metų žmonės pasirinko europinę kultūrą, europines vertybes. Kaip ir prieš 500 metų, mes sutelkėme savo pastangas pasipriešinti Maskvai. Situacija dabar – ta pati. Bijau, kad situacija išliks tokia pati ir ateinančius 50 metų, Nes rusai niekada nesikeičia“, – kalbėjo A. Orestovyčius.

Jis tikisi, kad V. Putino režimas kris ir „Rusija bus išlaisvinta“.

„Mes išlaisvinsime Rusiją, pirmiausia. Nes, mano nuomone, didžiausios Putino režimo aukos yra Rusijos žmonės, taip pat Baltarusijos žmonės“, – tvirtino A. Orestovyčius.

Ukraina iš Vakarų tikisi artilerijos, lėktuvų, raketų

Ukraina iš Vakarų tikisi artilerijos, lėktuvų, taip pat iš oro paleidžiamų raketų, ginkluotės reikėtų bent dvigubai tiek, kiek jos šiuo metu teikiama, sako Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas O. Arestovičius.

„Norint laimėti prieš Rusiją, yra tik viena sąlyga: dukart tiek ginklų, kiek jūs mums duodate. To pakaktų tiek mums, tiek jums – mes laimėsime šį karą“, – Vilniuje ketvirtadienį sakė O. Arestovyčius, dalyvaudamas konferencijoje minint Oršos mūšio 508-ąsias metines.

Jis sako, kad lyginant artilerijos pajėgumus, Rusijos ginkluotė mažiausiai triskart lenkia Ukrainos, todėl tikisi greitų Vakarų valstybių sprendimų jau ketvirtadienį Vokietijoje vykstančiame karinę paramą Ukrainai teikiančių šalių gynybos ministrų ir kariuomenių atstovų susitikime.

Norint laimėti prieš Rusiją, yra tik viena sąlyga: dukart tiek ginklų, kiek jūs mums duodate. To pakaktų tiek mums, tiek jums – mes laimėsime šį karą.

„Tikiuosi, kad Ramšteine šiandien bus priimti sprendimai dėl maždaug tokio, dukart padidinto ginklų kiekio, kurio mums reikia. Tai galėtų būti oro gynybos sistemos, galėtų būti lėktuvai. Mums reikia lėktuvų. Mes turime sėkmingos patirties naudodami priešradarines raketas „Harm“, paleidžiamas iš mūsų lėktuvų“, – kalbėjo Ukrainos prezidento administracijos atstovas.

Vėliau spaudos konferencijoje jis pabrėžė, kad Ukrainos ir Rusijos pajėgų proporcijos skiriasi maždaug „20–25 kartus“ ir be Vakarų tolesnės nuolatinės pagalbos šaliai nebus galimybės atsilaikyti.

„Jei rusai nepadarys kokių nors kvailų klaidų, mums teks pasiduoti. Bet apie šias klaidas aš galėsiu pasakyti tik po karo“, – žurnalistams sakė jis.

Anot jo, būtent šiuo metu labiausiai reikia „oro gynybos pajėgų“, taip pat ilgojo nuotolio raketų kompleksų, kaip amerikiečių sistemos „Himars“, taip pat ilgojo nuotolio 155 mm kalibro artilerijos sistemų, kaip „Excalibur“.

„Mums labai reikia tankų ir šarvuočių, nes pagrindinė mūsų kontrpuolimo, kurį pradedame vykdyti, bazė, yra sunkusis mechanizuotas padalinys. Jei mes norime išlaisvinti mūsų žemę, tam reikia daugybės mechanizuotų elementų, kurie būtų visiškai aprūpinti ginklais“, – kalbėjo A. Arestovyčius.

Anot jo, padvigubinus artilerijos tiekimą, Ukrainai pavyktų pasiekti persilaužimą konflikte.

„Jei vakarai padidins artilerijos sistemų tiekimą dukart, mes laimėsime, pakaks pajėgų. Po to tai galėtų būti lėktuvai, raketos, dronai ar kažkas tokio. Bet svarbiausia – šis karas daug kartų parodė, kad ginkluotųjų pajėgų bazė yra sunkieji mechanizuoti vienetai“, – kalbėjo jis.

L. Balandžio / BNS nuotr.

O. Arestovyčius taip pat pabrėžė, kad Ukrainai šiuo metu būtina ne tik mesti karius į tiesioginį konfliktą, kur dalyvauja apie 300 tūkst. karių, bet ir užtikrinti sienos su Rusija saugumą, o tam taip pat reikia „labai daug ginklų“.

Vokietiją ketvirtadienį prasidedančiame tradiciniame vadinamųjų valstybių donorių susitikime bus aptariama Rusijos karo Ukrainoje eiga bei įvardyti naujausi ginkluotės poreikiai Ukrainos kariuomenei.

Susitikime išvakarėse ministras paskelbė, kad Lietuva Ukrainai perdavė rezerve turėtų 105 mm kalibro haubicų.

Vadinamasis Ramšteino formato susitikimas rengiamas JAV gynybos sekretoriaus Lloydo J. Austino (Loido Ostino) kvietimu.

Ukrainos gynybos kontaktinė grupė JAV iniciatyva sukurta balandį. Pastarasis šios NATO ir Aljanso šalių partnerių atstovus jungiančios grupės posėdis vyko liepą.

O. Arestovyčius: atrodo, kad Lietuva Ukrainai atiduoda du trečdalius savo karinio biudžeto

Ukrainos prezidento administracijos patarėjas O. Arestovyčius sako, kad Lietuvos karinė ir politinė parama Ukrainai yra neįkainojama, ir kartais atrodo, kad šalis atiduoda „du trečdalius savo karinio biudžeto“.

„Jei lietuviai neremtų, aš jau būčiau negyvas. Lietuvos prezidentas, Lietuvos krašto apsaugos ministras buvo pirmieji užsienio lyderiai, atvykę į Kyjivą, kovo viduryje, kai jį buvo apsupusios Rusų pajėgos. Tai buvo didžiulė politinė, informacinė, dvasinė parama“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį kalbėjo jis.

Jei lietuviai neremtų, aš jau būčiau negyvas. Lietuvos prezidentas, Lietuvos krašto apsaugos ministras buvo pirmieji užsienio lyderiai, atvykę į Kyjivą, kovo viduryje, kai jį buvo apsupusios Rusų pajėgos.

„Kalbant apie šarvuotas transporto priemones, Vakarai kartu suteikė mums 130 priemonių, o 50 jų davė ši mažytė Lietuva. Taigi prisidėjimas yra neįtikėtinas. Kartais atrodo, kad Lietuva atiduoda dvi trečiąsias savo gynybos biudžeto“, – tvirtino O. Arestovyčius.

Pasak jo, Lietuvos suteikta karinė, politinė, ekonominė parama „išgelbėjo tūkstančius gyvybių“.

„Tai yra egzistencinė parama ir palaikymas, ačiū už ją“, – kalbėjo jis.

Lietuva Ukrainai yra perdavusi M113 šarvuočių, 105 mm haubicų, trumpojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų, prieštankinių ginklų, kitos ginkluotės.

Lūžis kare bus pasiektas ukrainiečiams susigrąžinus Chersoną

Lūžis Ukrainos kare su Rusija bus pasiektas ukrainiečiams susigrąžinus Chersoną, sako O. Arestovyčius.

„Lūžis bus pasiektas, kai mes perimsime Chersoną. (...) Tikimės, kad per mėnesį ar du mes perimsime Chersoną ir tam tikri įdomūs veiksmai prasidės Ukrainos Rytuose“, – Lietuvos žiniasklaidai Vilniuje ketvirtadienį kalbėjo O. Arestovyčius.

Pasak jo, ketvirtadienio ryte Ukrainos pajėgos vykdė dvi kontraatakas, vieną – Chersono, kitą – Charkivo srityse.

Jie pralaimės: visi naratyvai dings, propaganda dings, Rusija pradės byrėti po to, kai perimsime Chersoną.

„Negalime įvardinti miestų pavadinimų dėl informacijos saugumo, bet jūs galite tai perskaityti „Telegram“ kanaluose“, – pridūrė jis.

Anot jo, per dieną ukrainiečių pajėgoms pavyko atsikovoti apie 50 kilometrų teritorijos, paimti daug karinės įrangos, belaisvių.

„Mes atsiimsime Krymą, atsiimsime visas okupuotas teritorijas, atsiimsime Donbasą. Mes turime 95 proc. palaikymą iš Vyriausybės, visuomenės, kariuomenės, kad šis karas būtų baigtas karine pergale prieš Rusijos kariuomenę“, – tvirtino O. Arestovyčius.

Pasak O. Arestovyčiaus, Rusijos propaganda yra paremta „tik puolimu“, bet nėra pasirengusi naratyvų savo piliečiams pralaimėjimų atveju.

„Propaganda ir naratyvai yra sukurti tik puolimui, žemių ir žmonių grobimui. Jei jie bus sustabdyti ar patirs pralaimėjimų, jie pralaimės: visi naratyvai dings, propaganda dings, Rusija pradės byrėti po to, kai perimsime Chersoną ar kitą didesnę teritoriją“, – kalbėjo Ukrainos Prezidentūros atstovas.

Anot jo, Rusijai sunkiai sekasi telkti puolimo pajėgas, jiems nepavyksta užtikrinti mobilizacijos, reikiamų resursų.

Kalbėdamas apie Vakarų nuogąstavimus dėl energetikos krizės, jis pabrėžė, kad tai tėra „informacinio karo dalis“.

„Bet netgi jei bus šalta žiema, kuri atneš kai kurių rūpesčių, tai tebus viena žiema nutraukti visai energetinei priklausomybei nuo Rusijos (...). Manau, Europa turėtų sukaupti kantrybės vienai žiemai, kad nutrauktų priklausomybę nuo Kremliaus. Tai – puiki galimybė, nes jei ne, Kremlius vėl ir vėl bandys tai išnaudoti“, – sakė O. Arestovyčius.

Jis tvirtino nematantis energetinės grėsmės Vakarams, tuo metu Ukrainai, anot jo, tokia grėsmė kyla, jei Rusija artėjant žiemai smogs infrastruktūrai, kuri aprūpina ukrainiečius šildymu.

„Tačiau aš netikiu šiuo scenarijumi netgi Ukrainai, juo labiau, Europai“, – pabrėžė O. Arestovyčius.

„Šiandien Lietuvoje turime ypatingą svečią – visiems puikiai žinomą Олексій Арестович – Ukrainos prezidento visuomeninį patarėją, kuris atvyko kartu švęsti gausesnių maskvėnų pajėgų sutriuškinimą Oršos mūšyje“, – savo „Facebook“ profilyje paskelbė kariuomenė.

Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas O. Arestovyčius ketvirtadienį Vilniuje taip pat skaitys pranešimą sukakties minėjimui skirtoje tarptautinėje konferencijoje, ryte jis dalyvaus ir EBIT Vadovų konferencijoje.

O. Arestovyčius yra vienas iš dažniausiai viešai informaciją apie Rusijos karą prieš Ukrainą teikiančių V. Zelenskio administracijos atstovų, jo įrašai ir interviu socialiniuose tinkluose sulaukia šimtų tūkstančių peržiūrų.

Oršos mūšis vyko 1514 metų rugsėjo 8 dieną tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenių netoli Oršos (dabartinė Baltarusija).

LDK kariuomenė, vadovaujama etmono Konstantino Ostrogiškio, sumušė Ivano Čeliadnino vadovaujamą Maskvos kariuomenę.

Pasak istorikų, Oršos mūšyje sumušus maskvėnų pajėgas LDK stojo savotiškas atokvėpio ir ramybės laikotarpis, kada buvo sukurtas pirmasis Lietuvos statutas, iškilo Valdovų rūmai, pradėtos spausdinti knygos, o šalyje prigijo renesanso ir reformacijos idėjos.

„Šiandien apie 18 val. <...> Rusijos oro pajėgų lėktuvai Su-30 dukart surengė smūgius fosforo bombomis Gyvačių saloje“, – sakoma kariškių pranešime.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad atsitraukimas iš Gyvačių salos, esančios netoli Ukrainos pietinio Odesos uostamiesčio, yra „geros valios ženklas“, turintis pademonstruoti, kad Maskva netrukdo Jungtinių Tautų pastangoms organizuoti apsaugotą grūdų eksportą Juodąja jūra iš Ukrainos.

Ukrainiečių kariuomenė penktadienį savo ruožtu kaltino Rusiją „negerbiant net ir savo pareiškimų“.

Prie pranešimo pridėtame vaizdo įraše matyti lėktuvas, mažiausiai dukart numetantis bombas ant salos ir iškylančios baltų dūmų juostos.

Šaudmenys su fosforo užtaisais, sprogdami paskleidžiantys tirštų baltų dūmų debesis, yra padegamieji ginklai, kuriuos naudoti prieš civilius draudžia tarptautinė konvencija. Visgi šie ginklai gali būti naudojami prieš karinius taikinius.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje Ukraina ne kartą kaltino Maskvos pajėgas naudojus šiuos ginklus, taip pat prieš civiles teritorijas. Rusija tokius kaltinimus visuomet atmesdavo.

Ukraina teigia, kad Rusija buvo priversta atsitraukti iš Gyvačių salos dėl Kyjivo pajėgų reguliariai rengiamų raketų ir artilerijos smūgių.

Nuo pat invazijos pradžios Gyvačių sala tapo Ukrainos pasipriešinimo simboliu, kai vienas Rusijos karo laivas per radiją pareikalavo ukrainiečių įgulos šioje saloje pasiduoti, o šie reikalavimą narsiai atmetė, papildę savo atsakymą sodriais žodeliais.

V. Zelenskis: Odesos puolimas yra tikslingas Rusijos teroras

Naktinėje tradicinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Odesos puolimas yra tikslingas Rusijos teroras.

„Odesos srityje vyksta griuvėsių ardymas po Rusijos raketų atakos Serhijivkoje. Trys raketos pataikė į paprastą gyvenamąjį namą, devynių aukštų pastatą, kuriame niekas neslėpė nei ginklų, nei karinės technikos. Tai buvo paprastas namas, jame gyveno civiliai žmonės. Taip pat buvo sugriautas ir poilsio centras. Pabrėžiu: tai tyčinis, kryptingas rusų teroras, o ne kažkokios  atsitiktinės raketos smūgis. Žuvo keturi žmonės iš vienos šeimos. Kol kas žuvusiųjų sąraše yra 21 žmogus, o sužeistųjų apie 40. Žuvusiųjų daugėja“, – kalbėjo V.Zelenskis.

O. Arestovyčius: Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogs Krymo tiltui, jei kils tokia būtinybė

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasirengusios smogti Krymo tiltui, jeigu kils tokia būtinybė, bet tam reikia pasirinkti momentą, kada objekto sunaikinimas padarys didžiausią žalą Rusijai.

Kaip praneša UNIAN, tai pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas Oleksijus Arestovyčius.

Pasak jo, Krymo tilto ataka tikrai įmanoma. Bet kol kas sunku kalbėti apie konkrečius Ukrainos karinės vadovybės planus.

„Sentimentų niekas nejaučia. Jei reikės – smogsime Krymo tiltui tinkamu momentu, reikiamu laiku. Ne problema“, - sakė O. Arestovyčius.

Jis pridūrė, kad šiuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos neturi ginkluotės, kuri galėtų smogti perkėlai į Rusijos aneksuotą Krymą.

„Bet ateis laikas, ir... Pamatysime. Šiame kare jau seniai nėra jokių apribojimų“, - konstatavo patarėjas.

UNIAN primena, jog anksčiau buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Ihoras Romanenka pareiškė, kad Ukraina gal ir negali sugriauti viso tilto, bet teoriškai reikiamu momentu galima smogti smūgį, kai juo permetama kariuomenė.

Neseniai pasirodė pranešimų, kad Ukrainos žvalgyba gavo išsamią Krymo tilto techninę dokumentaciją.

JAV skirs dar 820 mln. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai

Pentagonas penktadienį paskelbė skirsiantis Ukrainai dar 820 mln. dolerių (786 mln. eurų) vertės ginkluotės ir šaudmenų, tęsiantis įnirtingoms Kyjivo ir Rusijos pajėgų kautynėms rytų ir pietų frontuose.

Į jau 14-ąjį pagalbos ginkluote Ukrainos kariuomenei paketą įtrauktos dvi oro erdvės gynybos sistemos, daugiau raketų praeitą mėnesį Kyjivo gautoms tiksliai nutaikomoms salvinės raketų ugnies sistemoms, iki 150 tūkst. 155 mm kalibro artilerijos sviedinių, taip pat keturi papildomi priešbateriniai radarai.

Trumpo ir vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemos NASAMS yra sukurtos JAV bendrovės „Raytheon“ ir Norvegijos „Kongsberg Defence & Aerospace“.

Šios sistemos, kurių raketų paleidimo įrenginiai yra valdomi per atstumą, turi padėti Ukrainos pajėgoms apsiginti nuo pilotuojamų ir bepiločių orlaivių, taip pat sparnuotųjų raketų.

„Jungtinės Valstijos toliau dirba su sąjungininkais ir partneriais, kad užtikrintų Ukrainai pajėgumus, atitinkančius besivystančius reikalavimus mūšio lauke“, – sakoma Gynybos departamento atstovo spaudai Toddo Breasseale'o (Todo Bresilo) pranešime.

Pentagonas „pripažįsta Norvegijos bendradarbiavimą, siekiant įgalinti Jungtines Valstijas atlikti modernių oro gynybos sistemų istorinį perdavimą , padėsiantį Ukrainai apsiginti nuo Rusijos brutalių oro atakų“, pridūrė atstovas.

Paskelbus apie naujus planus perduoti Ukrainai ginkluotės iš JAV kariuomenės atsargų, karinės pagalbos, Vašingtono suteiktos Kyjivui nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną, bendra suma išaugo iki 6,9 mlrd. dolerių (6,62 mlrd. eurų).

Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 344 vaikai

Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 344 vaikai, o dar daugiau kaip 640 buvo sužeisti. Tai šeštadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.

Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (340), Charkivo (185) ir Kyjivo (116) srityse.

Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.

Be to, nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 2 102 mokyklos, iš jų 215 visiškai sugriautos.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 35 870 okupantų rusų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki liepos 2 d. jau neteko apie 35 870 kareivių. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 582 tankų, 3 737 šarvuotųjų kovos mašinų, 800 artilerijos sistemų, 246 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 105 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 217 lėktuvų, 186 sraigtasparnių, 653 dronų, 144 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 2 614 automobilių, 61 specialiosios technikos vieneto.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Rusijos pajėgos toliau atakuoja Ukrainos rytinį Lysyčansko miestą

Rusijos pajėgos toliau atakuoja Ukrainos rytinį Lysyčansko miestą ir jo apylinkes, mėgindamos užimti paskutinė Kyjivo pajėgų tvirtovę Luhansko srityje, šeštadienį pranešė vietos administracijos vadovas.

Ukrainos kariai pastarosiomis savaitėmis deda pastangas apginti Lysyčanską, kad jo neužimtų Rusijos pajėgos, kaip prieš savaitę nutiko kaimyniniams Sjevjerodonecko mieste. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad pastarosiomis dienomis jos pajėgos užėmė Lysyčansko pakraštyje esančią naftos perdirbimo įmonę, bet Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus penktadienį sakė, kad kautynės dėl šio objekto tęsiasi.

„Pastarąją dieną okupantai naudojo visų jiems prieinamų rūšių ginklu“, – sakoma per platformą „Telegram“ šeštadienį paskelbtoje S. Haidajaus žinutėje.

Rytinės Luhansko ir Donecko sritys sudaro Donbaso regioną, kurį Rusija siekia užimti, ankstesniais mėnesiais atitraukusi savo pajėgas iš Ukrainos šiaurės ir šiaurės rytų, įskaitant sostinės Kyjivo prieigas.

Nuo 2014 metų dalį Luhansko ir Donecko sričių teritorijų kontroliuoja prorusiški separatistai. Maskva abiejų sričių visas teritorijas laiko separatistų įkurtų „liaudies respublikų“ dalimi.

Sirijos vyriausybė trečiadienį taip pat paskelbė pripažįstanti šių abiejų darinių „nepriklausomybę ir suverenitetą“ bei sieksianti užmegzti diplomatinius santykius su separatistais.

Didelio Donecko srities miesto Slovjansko, tebekontroliuojamo Ukrainos pajėgų, meras Vadymas Liachas per „Facebook“ pranešė, kad Rusijos pajėgoms vėlai penktadienį panaudojus kasetinius šaudmenis žuvo keturi žmonės. Pareigūnas pridūrė, kad miesto rajonuose, kuriems buvo smogta per šią ataką, nebuvo jokių potencialių karinių taikinių.

Tyrėjai taip pat tęsė darbą anksti penktadienį Rusijos pajėgų surengtos raketų atakos netoli Ukrainos pietinio Odesos uostamiesčio, nusinešusios 21 žmogaus gyvybę, vietose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad viena iš trijų priešlaivinių raketų, paleistų iš Rusijos strateginių bombonešių, smogė daugiabučiui Serhijivkos miestelyje. Šios atakos aukomis taip pat tapo keturi žmonės vienoje poilsio stovykloje, į kurią pataikė raketa.

„Pabrėžiu: tai yra sąmoningas, tiesioginis Rusijos teroras, o ne kokia nors klaida ar atsitiktinis raketos smūgis“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija šeštadienį nurodė, kad iš lėktuvų paleidžiamos priešlaivinės raketos yra nepakankamai tiksliai nutaikomos, kad būtų naudojamos prieš taikinius sausumoje. Ministerijos nuomone, Rusija tokias raketas tikriausiai naudoja todėl, nes jai likę mažai tiksliau veikiančių ginklų.

Kremlius savo ruožtu vėl tvirtino, kad Rusijos kariuomenė atakuoja tik degalų saugyklas ir karinius objektus, o ne gyvenamąsias teritorijas. Tačiau rusų raketos pastaruoju metu taip pat smogė gyvenamajam namui Kyjive ir prekybos centre vidurio Ukrainos mieste Kremenčuke.

Šeštadienį Kremenčuko meras Vitalijus Maleckis sakė, kad atakos prekybos centre aukų padaugėjo iki 21 ir kad dar vienas žmogus yra dingęs.

Ukrainos valdžia pastarąją raketų ataką Odesos srityje laiko Maskvos kerštu už raketų ir artilerijos smūgius, privertusius Rusijos pajėgas atsitraukti iš strategiškai ir simboliškai svarbios Gyvačių salos Juodojoje jūroje netoli šio uostamiesčio.

Maskva teigė, kad atsitraukimas iš Gyvačių salos yra „geros valios ženklas“, siekiant padėti atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą laivais.

Ukrainos separatistai teigia visiškai apsupę Lysyčanską

Rusijos remiami Ukrainos separatistai šeštadienį teigė „visiškai“ apsupę Lysyčansko miestą rytinėje Luhansko srityje, bet Kyjivo pajėgos šį pareiškimą paneigė.

„Šiandien Luhansko liaudies milicija ir Rusijos pajėgos užėmė paskutines strategiškai svarbia aukštumas, ir tai leidžia mums patvirtinti, kad Lysyčanskas visiškai apsuptas“, – Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS citavo separatistų pajėgų atstovą Andrejų Maročką.

Tuo metu Ukrainos nacionalinės gvardijos atstovas Ruslanas Muzyčukas sakė, kad Lysyčansko apylinkėse vyksta įnirtingos kautynės, bet miestas tebėra kontroliuojamas ukrainiečių pajėgų.

„Šalia miesto iš tikrųjų vyksta įnirtingos kautynės, bet, laimei, miestas neapsuptas ir yra kontroliuojamas Ukrainos pajėgų“, – kariškis sakė vienai televizijai.

Jei šis miestas būtų užimtas, Rusijos pajėgos galėtų toliau plėsti puolimą rytiniame Donbaso regione, į kurį Maskva susitelkė nesugebėjusi užimti Kyjivo tuojau po savo karinės invazijos Ukrainoje pradžios vasario pabaigoje.

Praeitą savaitę Rusija užėmė Sjevjerodonecko miestą, esantį kitapus Donecko upės nuo Lysyčansko.

Italijos policija nepraleido haubicų, gabentų į Ukrainą

Neapolio policija nepraleido ir grąžino į Persano di Salerno karinę bazę tris vilkikus, kurie gabeno savaeigius artilerijos pabūklus „Panzerhaubitze 2000“. Jie turėjo būti pristatyti į Vokietiją, o iš ten – perduoti Ukrainai.

Tai pranešė Italijos laikraštis „Il Mattino“.

Leidinio žiniomis, haubicos Neapolyje buvo sustabdytos todėl, kad privatus vežėjas rangovas neturėjo reikiamų dokumentų vilkikams ir puspriekabėms.

Be to, vienas vairuotojas neturėjo pažymėjimo, leidžiančio vairuoti specialiąją techniką.

„Trys mašinos iš penkių buvo grąžintos atgal į bazę. Du kiti vilkikai tęsė kelionę į Boloniją, iš kur per Vokietiją važiuos į Ukrainą“, - sakoma pranešime.

Portalas „rbc.ua“ primena, kad Vokietija ir Nyderlandai išsiuntė Ukrainai pirmąsias 12 haubicų „Panzerhaubitze 2000“.

A. Lukašenka apkaltino Ukrainą paleidus raketų į Baltarusiją

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį pareiškė, kad jo šalies kariuomenė numušė raketas, paleistas iš Ukrainos teritorijos.

Šis pareiškimas nuskambėjo didėjant nuogąstavimams, kad Minskas gali įsitraukti į Rusijos konfliktą su Ukraina.

„Mus provokuoja, – A. Lukašenkos žodžius citavo naujienų agentūra BelTA. – Turiu jums pasakyti, kad maždaug prieš tris dienas, galbūt kiek daugiau, mėginta smogti kariniams objektams Baltarusijoje iš Ukrainos. Ačiū Dievui, mūsų oro erdvės gynybos kompleksai „Pancir“ sugebėjo perimti visas raketas, paleistas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų.“

Ukraina praeitą savaitę pranešė, kad viena iš Baltarusijos paleista raketa smogė pasienio regione jos teritorijoje.

A. Lukašenka šeštadienį neigė, kad jo šalis siekia įsitraukti į konfliktą.

„Kaip sakiau prieš daugiau kaip metus, mes neketiname kariauti Ukrainoje“, – sakė jis, kalbėdamas per Nepriklausomybės dienos minėjimą.

Baltarusija, ilgametė Kremliaus sąjungininkė, teikė paramą Rusijos karinei invazijai į Ukrainą nuo pat jos pradžios vasario 24 dieną, veikdama kaip Maskvos pajėgų užnugario bazė.

Mėgindamos užimti Kyjivą, Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą per sieną su Baltarusija, bet ši operacija galiausiai žlugo.

A. Lukašenka yra smarkiai priklausomas nuo Rusijos karinės ir ekonominės pagalbos. Be to, Kremlius padėjo stabilizuoti A. Lukašenkos padėtį, kai Baltarusiją apėmė didžiulių protestų banga po 2020 metų rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai geležiniu kumščiu vadovaujantis lyderis. Baltarusijos opozicija ir Vakarų šalys šiuo rinkimus laiko suklastotais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praeitą savaitę paskelbė, kad Maskva „ateinančiais mėnesiais“ perduos Baltarusijai balistinių raketų „Iskander M“, galinčių nešti branduolines kovines galvutes.

A Lukašenka šeštadienį taip pat apkaltino Vakarų šalis rengiant „provokacijas“ Ukrainoje ir kitur, siekiant eskaluoti padėtį, ir kad į tai yra įtrauktos Baltarusijos kaimynės Lenkija ir Lietuva. Anot jo, tokios provokacijos yra civilių žudynės Kyjivo priemiestyje Bučoje, dėl kurių Ukraina kaltina Rusijos pajėgas, taip pat Ukrainos grūdų eksporto trikdymas ir prekių tranzito per Lietuvą į Kaliningrado sritį „blokada“.

„Amerikiečiai įsakė visų pirma lenkams ir lietuviams stengtis aštrinti padėti, kad ir čia, kaip Ukrainoje, sukurstytų naują karą, – teigė autoritarinis  lyderis. – Mes laikomės – suprantame šias provokacijas ir laikomės. Geriau prasta taika, negu geras karas.“

„Ir mes jokiu būdu nieko nebauginame, – tęsė jis. – Nenorime pramušinėti jokių „Suvalkų koridorių“. Mes to nenorime. Nereikia mūsų šantažuoti. Jūs mūsų nelieskite – ir mes jūsų neliesime.“