TOK nurodė, kad jų dalyvavimas vasaros Olimpinėse žaidynėse bus su tam tikromis sąlygomis, ir viena jų – kad sportininkai įvykdys kvalifikacinius reikalavimus.

TOK reagavo į tarptautinių vasaros sporto šakų federacijų ir nacionalinių Olimpinių komitetų prašymą pagaliau priimti sprendimą šiuo klausimu, kuris kelia ginčų nuo 2022 metų vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Kaip ir anksčiau, grįžtant į tarptautines varžybas, keliama sąlyga, kad rusai ir baltarusiai Paryžiuje gali dalyvauti tik po neutralia vėliava. Komandoms dalyvauti neleidžiama.

Tai reiškia, kad sportininkams iš Rusijos ir Baltarusijos Paryžiaus olimpinėse žaidynėse nebus leidžiama atlikti savo šalies himno, o nacionaliniai simboliai ir vėliavos yra draudžiami.

Sureagavo į koaliciją

Vasario 15-ąją TOK paskelbė pranešimą, kuriame, be kita ko, teigiama, kad Baltijos šalių ir kai kurių kitų valstybių rimtas susirūpinimas dėl rusų dalyvavimo Paryžiaus žaidynėse, deja, neaprėpia žmogaus teisių laikymosi problemų.

TOK taip tvirtina: „Ne vyriausybės turi nuspręsti, kas gali dalyvauti olimpinėse ir tarptautinėse varžybose. Priešingu atveju pasauliniam sportui, kokį mes žinome, ateis galas. Ieškome sprendimo, atitinkančio sporto misiją, kurio pagrindas yra vienyti, o ne didinti konfrontaciją ar eskalavimą.“

Taip TOK sureagavo į 35 šalių ministrų, tarp jų – JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Nyderlandų, Kanados, Australijos, Japonijos, Šiaurės ir Baltijos valstybių koalicinę poziciją, kad rusai ir baltarusiai negalėtų dalyvauti 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse netgi kaip neutralūs sportininkai.

„Istorija parodys, kas padarys daugiau dėl pasaulio: tie, kurie stengiasi išlaikyti bendravimo kanalus, ar tie, kurie nori izoliuotis ar atsiskirti“, – pareiškė TOK.

Ragina nedvejoti

TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre“ transliuotame interviu Lietuvos Prezidentas G. Nausėda akcentavo, kad iš principo neteisinga situacija, kai dalyvavimo olimpiadoje kontekste kalbama apie Rusijos sportininkų teises, o Ukrainos atletai ir šalį ginantys žmonės žūva.

Europos žaidynėse Rusijos ir Baltarusijos sportininkų nebus nei su neutraliomis vėliavomis, nei su kokiomis nors kitomis.

„Dabar, kai kalbame apie lemiamą karo Ukrainoje stadiją, mes pradedame blaškytis, svyruoti, galvoti apie Rusijos sportininkų teises, tartum mėginame izoliaciją susiaurinti. O ukrainiečių sportininkų teisės likti gyviems?“ – kalbėjo G. Nausėda.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) jau anksčiau patvirtino savo principinę poziciją.

„LTOK nepritaria rusų ir baltarusių dalyvavimui nei Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, nei bet kuriame kitame sporto renginyje, kol Ukrainoje vyksta karas. Turime daryti viską, kad ne mūsų, o jų, agresorių, olimpinėse žaidynėse nebūtų“, – teigiama LTOK pranešime.

LTOK sportininkų komisija jau kreipėsi į tarptautines sporto šakų federacijas, TOK ir TOK sportininkų komisiją ragindama imtis visų priemonių, kad nei 2024 m. Paryžiaus vasaros, nei 2026 m. Milano–Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse nebūtų Rusijos ir Baltarusijos sportininkų.

Lenkija – kategoriška

Šiemet birželio 21–liepos 2 d. Krokuvoje (Lenkija) vyks Europos žaidynės, net devyniolikos sporto šakų atstovai galės iškovoti kelialapius į Paryžiaus olimpiadą.

Ikiolimpinę atranką rengs šaudymo iš lanko, sinchroninio plaukimo, lengvosios atletikos, badmintono, trijulių krepšinio (3 prieš 3), bokso, breiko, kanojų slalomo, BMX dviračių, kalnų dviračių, nardymo, fechtavimosi, dziudo, šiuolaikinės penkiakovės, regbio-7, šaudymo, stalo teniso, tekvondo, triatlono varžybų organizatoriai.

„100 proc. užtikriname: šiose žaidynėse Rusijos ir Baltarusijos sportininkų nebus nei su neutraliomis vėliavomis, nei su kokiomis nors kitomis“, – kategoriškai nukirto Lenkijos sporto ir turizmo ministras Kamilas Bortniczukas.

Lenkijos pozicija – įspėjimas toms tarptautinėms sporto federacijoms, kurios jau leidžia savo varžybose dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos atletams ar ketina sušvelninti suvaržymus.

IIHF ir obuoliai

Kas yra kas anksčiau ar vėliau išryškėja dienos šviesoje. Vienas pavyzdžių – buvęs Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) prezidentas šveicaras Rene Faselis.

Šis sporto funkcionierius IIHF vadovavo 1994–2021 m. R. Faselis bičiuliavosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu – dalyvaudavo jo rengiamuose ledo ritulio šou, buvo laukiamas Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos svečias.

Baigęs karjerą IIHF, 73-ejų šveicaras tapo Rusijos piliečiu. Paaiškėjo, kad R. Faseliui priklauso 54 proc. Rusijos obuolių auginimo bendrovės „Alma Holding“ akcijų. Likusios dalies – 46 proc. – šeimininkas – V. Putino oligarchas Genadijus Timčenka.

Neoficialių šaltinių duomenimis, R. Faselis už 54 proc. akcijų paketą galėjo pakloti ne vieną dešimtį milijonų JAV dolerių.

„Tačiau niekas nežino, kiek buvęs IIHF strategas sumokėjo iš tikrųjų ir ar apskritai bent kiek mokėjo“, – svarstė patys rusai.

Kabinetinė šizofrenija

Ukrainos politikas ir olimpinis graikų-romėnų imtynių čempionas Žanas Beleniukas teigė, kad kai kurios tarptautinės sporto federacijos, per korumpuotus savo pareigūnus tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su Rusija, aktyviai ieško landų, kaip apeiti sankcijas.

Įdirbis: buvusio IIHF stratego R. Faselio (kairėje) veikla Rusijoje – bendras verslas su V. Putino oligarchu./ AP / NTB nuotr.

„Girdėjau versijų, kad intensyviai ieškoma aptakių, ausies nerėžiančių formuluočių, prireikus įvardysiančių neva oficialią poziciją dėl Rusijos ir Baltarusijos, dėl karo Ukrainoje. Tie pareiškimai skambėtų lyg ir prieštaraujantys V. Putino politikai, tačiau iš tikrųjų bus suderinti tam tikruose kabinetuose ir palaiminti juos skleisti viešai“, – svarstė Ž. Beleniukas.

„Jeigu Rusijos ir Baltarusijos sportininkai bus eliminuoti iš olimpinių žaidynių, tai turėtų pažadinti abejojančią pasaulio bendruomenės dalį, kad karas Ukrainoje – žiauri tikrovė, ir reaguoti į tai. Sėdėti ant dviejų kėdžių nesudėtinga, bet šiuolaikiniai iššūkiai reikalauja konkrečios pozicijos“, – kalbėjo Ukrainos biatlonininkė Darja Blaško.

„Ką mums siūlo pasaulio sporto vadovai? Startuoti kartu su žmonėmis, kurie iki alkūnių išsitepę žmonių krauju? Jie treniruosis gerai įrengtose bazėse, o mes – rusų raketų sugriautuose centruose? Matyt, TOK prezidentas Thomas Bachas ir jo bendraminčiai įsitikinę, kad Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos sportininkai vienoje varžybų arenoje būtų solidarumo ir brolystės įrodymas. Matyt, T. Bacho ir jo aplinkos nuomone, mums nereikėtų kreipti dėmesio į tai, kad Rusija subombardavo pusę mūsų šalies, užmušė daugybę sportininkų, sugriovė dešimtis didelių sporto objektų, ir po agresorių nusikaltimų Bučoje, Iziume, Kramatorske vis tiek turėtume su jais sveikintis olimpiadoje. Absurdas. Laimė, kad tai suvokia ne vien Ukraina, mes turime sąjungininkų – pirmiausia Lenkiją, Baltijos ir Skandinavijos šalis. Tikiuosi, kad šios gretos vis gausės, nes būtina priešintis šizofrenijai, įsišaknijusiai įtakingų tarptautinio sporto funkcionierių galvose“, – sakė buvusi žinoma Ukrainos lengvaatletė, pasaulio ir Europos čempionė Olga Saladucha.

Penktadienį vykusiame posėdyje Ukrainos olimpinis komitetas nepriėmė sprendimo boikotuoti olimpiadą, tačiau patvirtino, kad per ateinančius du mėnesius planuoja konsultuotis su sporto pareigūnais visame pasaulyje ir bandyti juos perkalbėti dėl rusų ir baltarusių atletų.

Posėdžio metu komiteto nariai nubalsavo už „konsultacijas dėl draudimo Rusijos ir Baltarusijos atletams dalyvauti visose tarptautinėse varžybose ir galimo boikoto“.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) siekia, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai galėtų dalyvauti 2024-ųjų Paryžiaus olimpiadoje, tikriausiai kaip neutralūs atletai, be savo šalies vėliavų ar himnų.

TOK, kuris anksčiau ragino neleisti abiejų šalių atletams dalyvauti pasaulio sporto varžybose dėl saugumo priežasčių, remdamasis Jungtinių Tautų pareigūnų pastabomis teigia, kad negalima jų diskriminuoti vien dėl pilietybės.

Ukraina siekia, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkams būtų visiškai uždrausta dalyvauti olimpinėse žaidynėse.

Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, bet kokia neutrali vėliava vis tiek būtų „sutepta krauju“.

Taip pat penktadienį Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrai pirmininkai paragino TOK uždrausti Rusijos sportininkų dalyvavimą ir pareiškė, kad priešingu atveju gali būti paskelbtas boikotas.

Pernai Ukraina boikotavo kai kuriuos sporto renginius, vengdama varžytis su Rusijos atletais.

Ukrainos olimpinio komiteto posėdyje penktadienį pasisakę asmenys išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Rusija Paryžiaus olimpiadą gali išnaudoti savo propagandai, ir atkreipė dėmesį į itin glaudžius kai kurių dalyvių ryšius su Maskvos pajėgomis.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre (Karin Žan-Pjer) ketvirtadienį pareiškė, kad jei varžysis šalių sportininkai, „turėtų būti visiškai aišku, kad jie neatstovauja Rusijos ar Baltarusijos valstybėms“.

JAV 2028-aisiais surengs Los Andželo vasaros olimpines žaidynes.

Jei galiausiai minėtas TOK pasiūlymas įsigalios, Paryžiaus olimpinės žaidynės bus ketvirtos iš eilės, kuriuose Rusijos sportininkai varžysis be šalies vėliavos ir himno. 2018 ir 2022 metų žiemos olimpiadose bei 2021-aisiais surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse dėl dopingo skandalo Rusijos sportininkai varžėsi kaip neutralūs.

Pastarąjį kartą istorijoje kelios šalys olimpines žaidynes boikotavo 1988-aisiais, kai Šiaurės Korėja ir dar kitos valstybės atsisakė dalyvauti Pietų Korėjos vasaros olimpiadoje.

Šiaurės Korėja nedalyvavo 2021-ųjų Tokijo olimpiadoje argumentuodama susirūpinimu dėl COVID-19 pandemijos. Dėl šios priežasties TOK jai neleido atvykti į 2022-ųjų žiemos olimpines žaidynes Pekine, teigdama, kad šalių komandos privalo dalyvauti kiekvienoje olimpiadoje.

„Jungtinės Valstijos buvo pritarusios tam, kad Rusijos ir Baltarusijos nacionalinių sporto organizacijų narystės tarptautinėse sporto federacijose būtų sustabdytos“, – teigė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre (Karin Žan-Pjer).

Ji pridūrė, kad jei sportininkai kviečiami į tarptautinį renginį, pavyzdžiui, olimpines žaidynes, „turėtų būti visiškai aišku, kad jie neatstovauja Rusijos ar Baltarusijos valstybei“.

„Tačiau taip pat turėtų būti uždrausta naudoti oficialias valstybines Rusijos, Baltarusijos vėliavas, emblemas, himnus“, – sakė K. Jean-Pierre.

JAV pozicija prisideda prie augančių diskusijų dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis griežtai pasisako prieš bet kokį rusų ir baltarusių sportininkų dalyvavimą ir ragina uždrausti Rusijai pasirodyti varžybose dėl jos invazijos į Ukrainą.

Maskva siekia, kad būtų panaikinti visi apribojimai, motyvuodama tuo, kad olimpinės žaidynės neturėtų būti politizuojamos.

Nuo praėjusių metų vasario 24-osios, kai Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą, Rusijos sportininkams buvo uždrausta dalyvauti daugelyje svarbiausių tarptautinių varžybų.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pareiškė, kad nagrinėja galimybes rusams dalyvauti olimpinėse žaidynėse, greičiausiai kaip neutraliems sportininkams.

Nusikalstama agresija

Ketvirtadienį, netrukus po Baltųjų rūmų pareiškimų, Ukrainos lyderis socialiniame tinkle „Twitter“ pavadino TOK poziciją „nusikalstamos agresijos prieš Ukrainą pateisinimu“.

„Neleisime, kad sportas būtų naudojamas prieš žmoniją ir karo propagandai!“ – tviteryje rašė V. Zelenskis.

TOK pasiryžimas leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti Paryžiaus olimpiadoje sukėlė nesutarimus sporto ir diplomatijos pasaulyje.

Trečiadienį du Jungtinių Tautų teisių ekspertai pasveikino TOK siekį ieškoti būtų leisti varžytis šių dviejų šalių sportininkams, pareikšdami, kad nė vienas sportininkas neturėtų būti „diskriminuojamas dėl savo tautybės“.

Jungtinių Valstijų olimpinis ir paralimpinis komitetas (USOPC) taip pat palaiko TOK veiksmus, kuriais siekiama sudaryti galimybę rusų ir baltarusių sportininkams.

Gruodį vykusioje konferencijoje tuometinė USOPC vadovė  Susanne Lyons (Siuzan Lajons) perspėjo, kad iškils pavojus olimpinio proceso struktūrai, jei Rusijos ir Baltarusijos sportininkams nebus suteikta galimybė varžytis neutraliai.

Naujasis Jungtinių Valstijų olimpinio ir paralimpinio komiteto (USOPC) vadovas Genas Sykesas (Džinas Saiksas) ketvirtadienį dar kartą pakartojo, kad federacija pritaria tam, kad būtų apsvarstytas būdas leidžiantis Rusijos sportininkams varžytis Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse kaip neutraliems, bet kartu pabrėžė, kad dabartinės sankcijos, taikomos Maskvai, privalo toliau galioti.

„Išklausę daugybę sportininkų ir rinkėjų iš visos JAV, pripažįstame, kad jie iš tikrųjų nori varžytis su geriausiais pasaulio sportininkais, tačiau tik tuo atveju, jei tai bus daroma užtikrinant saugų ir sąžiningą žaidimą“, – laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AP, rašė USOPC vadovas.

TOK sakė, kad nenori, jog rusai būtų baudžiami vien dėl to, iš kur jie yra kilę, tačiau taip pat nenori, kad būtų įtraukti karą rėmę sportininkai.

Netrukus po gruodį įvykusio susitikimo S. Lyons teigė, kad USOPC pritaria šiam siūlymui, tačiau išreiškė abejonių, ar TOK pajėgs sukurti sistemą, kuri leistų nustatyti, kas iš kelių šimtų Rusijos sportininkų palaikė Maskvos invaziją į Ukrainą, o kas griežtai pasisakė prieš ją.

„Amoralus ir neteisingas“

Draudimas šių šalių sportininkams atvykti į Paryžių 2024-aisiais gali vėl sugrąžinti aštuntojo ir devintojo dešimtmečių olimpinių žaidynių boikotavimą.

„Pasaulyje kasdien vyksta konfliktai, šalys kasdien kariauja, ir jei žmonės nusprendžia, kad nori ką nors boikotuoti, atsakyti tuo pačiu, kad „jūs neatvykote į mūsų žaidynes, todėl mes neatvyksime į jūsų žaidynes“, olimpinio ir paralimpinio judėjimo struktūra gali labai greitai suirti“, – teigė S. Lyons.

Vis dėlto JAV olimpinių žaidynių pareigūnai tvirtai teigia, kad rusų ir baltarusių sportininkai galėtų dalyvauti tik su „griežtai neutraliomis“ uniformomis.

Panašų palaikymą išreiškė ir Azijos olimpinė taryba bei Paryžiaus merė Anne Hidalgo (An Hidalgo).

Pietų Korėjos olimpinis komitetas trečiadienį pareiškė, kad pageidauja išsamesnių paaiškinimų iš Azijos olimpinės tarybos, kuri pakvietė rusų sportininkus dalyvauti šių metų Azijos žaidynėse – atrankoje į olimpines žaidynes. Toks žingsnis lemtų, kad Rusija netektų įprastos vietos Europos atrankos varžybose, o Pietų Korėja taip pat prarastų vietas olimpiadoje.

Tačiau Jungtinė Karalystė, Lenkija ir Baltijos šalys pasmerkė minimą TOK poziciją.

Latvių užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius po šią savaitę Rygoje įvykusios susitikimo su Baltijos šalių ir Lenkijos atstovais „Twitter“ parašė, kad leidimas Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti olimpinėse žaidynėse yra „amoralus ir neteisingas“.

Jungtinės Karalystės kultūros sekretorė  Michelle Donelan (Mišel Dounlan) teigė, kad TOK planai yra „toli nuo karo realybės, kurią jaučia Ukrainos žmonės“.

„Griežtai pasmerksime bet kokius veiksmus, kurie leidžia prezidentui V. Putinui įteisinti savo neteisėtą karą Ukrainoje – tokios pat pozicijos anksčiau laikėsi ir TOK“, – pridūrė ji.

„Mes ir daugelis kitų šalių visą laiką buvome vienareikšmiški šiuo klausimu, todėl dabar skubiai dirbsime visose panašiai mąstančiose šalyse, kad užtikrintume solidarumą šiuo klausimu“, – teigė M. Donelan.

Kanados olimpinio komiteto generalinis direktorius Davidas Shoemakeris (Deividas Šumeikeris) antradienį teigė, kad „visa ši situacija atrodys visiškai kitaip, jei po 18 mėnesių karas vis dar tęsis“.

Tuo metu Rusijos olimpinio komiteto vadovas optimistiškai nusiteikęs pareiškė, kad Prancūzija galbūt sulauks rusų sportininkų, bet TOK griežtai sureagavo ir atsakė, kad „sankcijos Rusijos ir Baltarusijos vyriausybėms ir jų valstybėms yra nediskutuotinos“.

Savo laiške G. Sykesas pabrėžė, kad tai yra „itin sudėtinga situacija“ ir žiniasklaida ją esą nušvietė klaidinančiai.

„Jei bus laikomasi šių neutralių ir saugių, švarių bei sąžiningų varžybų sąlygų, tikime, olimpinių ir paralimpinių žaidynių dvasia gali nugalėti. Tuo ir toliau vadovausimės“, – pridūrė jis.

Deglas tristiebiu buriniu laivu bus atplukdytas į Marselį iš Graikijos, dvasinės olimpinių žaidynių tėvynės.

Tai duos toną žaidynėms, kurių atidarymo ceremonija numatyta prie Senos upės Paryžiuje.

„2024 metų pavasarį Marseliui teks garbė ir laimė būti pirmuoju miestu, kuris priims olimpinę ugnį Prancūzijos žemėje“, – sakoma organizatorių „Paris 2024“ pranešime.

„Didingas trijų stiebų laivas „Belem“ neš ugnį per Viduržemio jūrą iš Atėnų į Marselį – du miestus, kuriuos sieja bendra istorija“, – priduriama pranešime.

Senovės graikų kolonija Masalija buvo įkurta 600 metais prieš Kristų Prancūzijos Viduržemio jūros pakrantėje. Ši gyvenvietė vėliau tapo šiuolaikiniu Marseliu.

„Tai buvo natūralus ir akivaizdus pasirinkimas“, – sakė vyriausiasis organizatorius Tony Estanguet (Tonis Estangė), primindamas istorinius Marselio ryšius su olimpinių žaidynių tėvyne Graikija.

Marselyje vyks olimpinių žaidynių buriavimo varžybos.

Paryžiaus olimpinės žaidynės vyks 2024 metų liepos 26–rugpjūčio 11 dienomis.