Daugiau nei 450 susirinkusių dalyvių renginio organizatoriai šiemet pasitiko tema „Kur slypi motyvacija?“, o ją analizuoti pranešimų bei diskusijų metu kartu kvietė Lietuvos sportininkai ir olimpiečiai, mokslininkai bei visuomenėje žinomi veidai.

„Olimpinio švietimo iniciatyvos kasmet suburia vis daugiau pedagogų, trenerių bei švietimo įstaigų darbuotojų, kurie savo nuoširdžiu darbu ir įsitraukimu įkvepia šimtus tūkstančių vaikų ir jaunimo visoje Lietuvoje. Tai, kad čia susirinkote, yra liudijimas, kad savo darbe nuolat siekiate daugiau ir nuoširdžiai mylite tai, ką darote. Esame dėkingi kiekvienam iš jūsų ir šiandien, artėjant dar vienų mokslo metų pabaigai, kviečiame atrasti savo motyvacijos formulę, pasisemti žinių iš savo sričių specialistų bei atrasti meilę visai Lietuvai svarbiam darbui iš naujo. Juk tik motyvuoti patys galime tapti įkvėpimu kitiems“, – renginį atidarė ir susirinkusius sveikino olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Glaudžia partneryste su LTOK bei paralimpiniam sportui skiriamu nuoširdžiu dėmesiu renginio metu džiaugėsi susirinkusiuosius atvykęs pasveikinti Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

„Noriu pasidžiaugti vykdomu tokiu Olimpinio švietimo forumu. Šiais metais kalbame apie motyvaciją, o ji, mano supratimu, yra labai svarbi, nes visi čia esantys dirbame su jaunimo ugdymu, esame atsakingi už tai, kokia bus mūsų ateities karta. Ir manau, kad vaikams ne tik reikia motyvacijos, bet, visų pirma, mums patiems reikia motyvacijos. Ir esu tikras, kad šiandien visi įsikvėpsime, nes pranešėjai – įspūdingi. Todėl linkiu gero renginio ir kiekvienam išsinešti po žinią, kuri kur ateities Lietuvą“, – kalbėjo M. Bilius, iškart po sveikinimo pakvietęs dalyvius pasiklausyti para snieglentininko Rapolo Micevičiaus, siekiančio patekti į 2026 m. Milano-Kortinos žiemos paralimpines žaidynes, pranešimo.

Motyvacija sportuoti – užkoduota genuose

Visai neseniai po sunkios traumos koją praradęs, tačiau ekstremalaus sporto neatsisakęs R. Micevičius įsitikinęs – skaudžios patirtys yra naujos galimybės. Būtent taip pavadinto pranešimo metu sportininkas pakvietė pasiklausyti jo įkvepiančios, plačiai Lietuvoje nuskambėjusios gyvenimo istorijos.

„Turėjau pats pasirinkti, noriu likti su koja, su kuria negalėsiu užsiimti ekstremaliu sportu, ar ją amputuoti ir gyventi tokį gyvenimą, kokio noriu. Pasirinkau gyventi taip, kaip noriu, tik įjungus savo atnaujinta versija – su kojos protezu. Amputavus koją aš iškart mačiau, kaip aš čiuožiu snieglente, skrendu jėgos aitvaru ir man pavyko, tai buvo viena mano motyvacijos paslapčių, aš tiesiog norėjau gyventi gyvenimą užsiimdamas tuo, kas man labai patinka. O dabar gyvenimas man suteikė galimybę tapti ir profesionaliu sportininku, labai tikiuosi pasirodyti ir paralimpinėse žaidynėse“, – pranešimo metu sakė R. Micevičius.

Iškart po to renginio vedėjas Saulius Nalivaika į sceną pakvietė pirmosios forumo diskusijos dalyvius – vaizdo tinklaraštininką, socialinių tinklų žvaigždę Paulių Mikolaitį (Paul de Miko), sporto žurnalistę Astą Žukaitę ir Atlanto vandenyną irkline valtimi perplaukusį keliautoją Aurimą Valujavičių. Sporto komentatoriaus Ryčio Kazlausko moderuotos diskusijos „Kodėl verta pradėti?“ dalyviai sutarė – net ir turėdami daugybę atsakomybių be fizinio aktyvumo tiesiog neįsivaizduoja savo gyvenimo.

„Aš visada žinojau, kad sportas yra mano kelias, nesvarbu, ką aš veikčiau be jo. Esu tapęs Europos Šotokan karate čempionu, tačiau atėjus tam tikram momentui aš supratau, kad man gana, nebeturiu, ką naujo išmokti, pavargau tiesiog tobulinti techniką. Dabar aš pasirinkau keliauti ir atrasti pasaulį, tačiau atrasti jį ne tik vaizdiniais, bet ir patirtimi, stebint savo fizines galimybes, atrasti pasaulį transporto priemonėmis, kurios varomos žmogaus jėga. Todėl mano gyvenime fizinis aktyvumas ne tik visada šalia, bet ir tam tikras įrankis pažinti pasaulį keliajant. Kitaip aš jau neįsivaizduoju“, – kalbėjo trečiasis irkline valtimi Atlanto vandenyną įveikęs keliautojas pasaulyje A. Valujavičius.

„Aš dažnai sakau, kad sportą atradau ne būrelyje, o „Šilelyje“. Dar būdama visai maža aš žiūrėdavau visas sporto rungtynes per tą mažą televizoriaus ekraną, o vėliau pati atsidūriau dailiojo čiuožimo treniruotėse. Nepaisant to, kad paauglystėje treniruotes mečiau, šiandien sportą kasdien atrandu savo darbe. Asmeniškai man fizinis aktyvumas yra be galo svarbus įrankis save nuraminti, motyvuoti darbams, atsipalaiduoti. Labai myliu riedučius ir galvoju, kad įkvėptą Aurimo į kitą Europos futbolo čempionatą važiuosiu riedučiais arba kokia kita jėgos transporto priemone, dar turiu laiko sugalvoti“, – juokėsi ir patirtimi dalijosi LNK sporto žinių vedėja A. Žukaitė.

Galimybės ir būdai motyvuoti jaunimą

Netrukus po gausių plojimų sulaukusios diskusijos į sceną žengė organizacijos „World Aquatics“ plėtros ir švietimo vadovė Vita Balsytė, pranešimo „Kodėl žmogaus motyvacija – ne tik jo paties reikalas?“ metu pasidalijusi vienos didžiausių sporto organizacijų pasaulyje jaunimo motyvavimo patirtimi.

„World Aquatics“ turi 209 nares valstybes, o tai reiškia, kad beveik visos pasaulio šalys yra mūsų nariai. Per metus darbo šioje organizacijoje mačiau daugybę sportininkų, kurie labai norėtų sportuoti, bet namuose jie tiesiog neturi tam galimybių. Kurie norėjo plaukti, bet jų valstybėje nėra baseino. Kurie norėjo treniruotis ir siekti savo tikslų, bet neturi geros kvalifikacijos trenerių. Todėl mes turime savo centrus, kur kviečiame sportininkus iš viso pasaulio. Nes mes žinome, kad grįžę į savo valstybes jie taps kelrodėmis žvaigždėmis, įkvėps kitus, galbūt patys taps treneriais ir toje valstybėje ne tik užaugins plaukikus, bet ir motyvuotus, labiau savimi pasitikinčius žmones“, – pedagogus bei trenerius įkvėpimu dalintis skatino V. Balsytė.

Renginiui įpusėjus dalyvių dėmesį patraukė mokslininkų diskusija „Vidinė ar išorinė motyvacija?“, kurios metu prof. dr. fizinio aktyvumo ekspertas Arūnas Emeljanovas, olimpinės komandos sporto psichologas Andrius Liachovičius bei „Affidea klinikos“ gyvensenos medicinos specialistė Beatričė Viliušytė analizavo efektyviausius jaunimo motyvavimo būdus.

„Šiemet „Active Healthy Kids Global Alliance“ organizacijoje, kuriai priklauso ir Lietuva, buvo vykdomi vaikų fizinio aktyvumo tyrimai kiekvienoje iš 62 valstybių narių. Žvelgiant į rezultatus, sąraše Lietuva yra maždaug per vidurį, tačiau jei žiūrėtume tik į mūsų valstybės rezultatus – vaikų fizinis aktyvumas per paskutinius ketverius metus dar labiau sumažėjo. Galime pasidžiaugti, kad paaugo vaikų, lankančių neformaliojo ugdymo sporto užsiėmimus, skaičius, tačiau rezultatai nėra labai džiuginantys ir su tuo reikia daug padirbėti. Mūsų pedagogai, treneriai yra nuostabūs, tačiau motyvacija, lyginant rezultatus ir jų priežastis kitose valstybėse, turėtų būti labiau skatinama ir valstybės“, – apie naujausią Lietuvos jaunimo fizinio aktyvumo statistiką kalbėjo A. Emeljanovas.

„Išorinė motyvacija – įvairūs paskatinimai, prizai, tėvų spaudimas – yra dažniau net labiau trukdanti, nei padedanti aplinkybė. Mes visi turime dirbti dėl vidinės motyvacijos, kad vaikas suprastų, kodėl tai daro, ką jam suteikia sportas. Kai pradėjau dirbti su sportininkais, pamačiau, kad absoliuti dauguma jų nežino, ką jie jaučia, neturi psichologinio raštingumo, nesupranta, atrodytų, labai paprastų dalykų. Rūtai Meilutytei mes visi turime būti labiau dėkingi už tai, kad ji parodė, jog ir sportininkas, būna, tiesiog negali, o tai yra labai normalu. Dažnai sakoma, kad vaikai neturi laiko užsiimti psichologija, nes be kūno kultūros pamokų jie turi ir istoriją, matematiką bei kitus dalykus, bet tai yra fundamentalūs momentai, kuriuos pastebėti reikia jau dabar ir vėliau jie vaikui atsilieps ne tik sporte, bet ir gyvenime“, – psichologines problemas analizavo A. Liachovičius.

Olimpinė svajonė – tikslingos motyvacijos rezultatas?

Vidinės ir išorinės motyvacijos svarbą, jų vaidmenį siekiant aukščiausių tikslų praktikoje aptarti finalinėje forumo diskusijoje „Kada verta pasiduoti?“ susitiko olimpietė, lengvaatletė Agnė Šerkšnienė bei penkiolikmetė Europos suaugusiųjų breiko čempionė Dominika Banevič (BGirl Nicka). Nors viena jų jau turi įspūdingą karjeros patirtį, o kita dar tik pradeda karjeros kelią bei siekia patekti į pirmąsias olimpines žaidynes, abi sportininkės vieningai sutarė – nei profesionalios karjeros pradžioje, nei ją pabaigus, sportininkui žodžio „pasiduoti“ tiesiog nėra.

„Išgirdus klausimą, kada verta pasiduoti, aš net susimąsčiau, apie ką jis, nes esu giliai įsitikinusi, kad profesionalus sportininkas todėl ir yra profesionalas, nes jis niekada nepasiduoda. Kasdien treniruojuosi po 6 valandas, bet man niekada nėra net kilusi mintis, kad aš nenoriu ar neturiu jėgų. Aš žinau savo tikslus ir žinau, ką turiu padaryti, kad juos pasiekčiau, būtent tikslai, tikriausiai, mane ir motyvuoja. Ir, žinoma, be galo myliu tai, ką darau, todėl tiesiog einu savo pasirinktu keliu ir juo mėgaujuosi“ , – kalbėjo svajone dalyvauti 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynese gyvenanti D. Banevič.

„Sportininkai niekada nepasiduoda ir manau, kad gal todėl mes galime įkvėpti žmones. Baigiau karjerą, bet to niekada nepavadinčiau pasidavimu. Tiesiog atėjo metas, tačiau aš ir dabar galvoju, kokiose dar varžybose prasibėgti ir manau, kad ta ugnelė niekada neišblės, ji yra amžina. Sportininką gali pristabdyti tik traumos, tačiau, atsimenu, net ir plyšus raumeniui aš dalyvavau varžybose, nes man buvo per skaudu viską sustabdyti. Tai nėra geras pavyzdys, bet, turbūt, gerai atspindi sportininko dvasią, kurioje žodis „pasiduoti“ neegzistuoja“ , – jaunajai sportininkei pritarė praėjusiais metais įsimintiną karjerą baigusi sprinto bėgikė A. Šerkšnienė, diskusijos pabaigoje D. Banevič palinkėjusi pasimėgauti jos laukiančia karjera.

Renginio metu susirinkusių dalyvių motyvacija sportuoti rūpinosi „Lemon Gym“ trenerė Justė Tuskaitė, pakvietusi kartu atlikti smagią mankštą bei įteikusi kvietimus apsilankyti sporto klube. Susirinkusieji taip pat buvo pakviesti dalyvauti „Affidea klinikos“ viktorinoje, kurioje net trims laimėtojams buvo įteikti dovanų kuponai apsilankyti sporto medicinos, mokslo ir tyrimų laboratorijoje „LTeam LAB“

Olimpinio švietimo forumas – nuo 2015 metų LTOK organizuojamas vienos dienos renginys, skirtas olimpizmo naujovėms aptarti. Forumo tikslas – supažindinti pedagogus, trenerius, savivaldybių ir jaunimo darbuotojus su kitokiomis ugdymo galimybėmis, įkvėpti, padėti plėsti akiratį, padėti atrasti savo profesiją ar veiklą iš naujo.

Renginys finansuojamas Olimpinio solidarumo ir LTOK lėšomis.

Šis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) renginys tapo savotiška tradicija kasmet apžvelgti, kokios yra naujausios ugdymo per sportą tendencijos. Renginyje pranešimus pristatė penki lektoriai, o jų klausėsi apie 450 pedagogų ir savivaldybių sporto specialistų.

„Sportas yra kelias žmogui į geriausią vietą pasaulyje, kur gyvenama ilgiau, sveikiau ir laimingiau, todėl ypač svarbus žmogaus ugdymas pasitelkiant sportą. Norėdamas tobulėti, žmogus turi siekti daugiau, dažnai lenktyniauti su savimi. Labai svarbu, kad žmogus gebėtų išnaudoti beribį savo potencialą. Drauge su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu ir Kūno kultūros departamentu turime bendrą tikslą, kad kiek galima daugiau vaikų per sportą ugdytų savo asmenybes, taptų žmonėmis, kurie turi kompetencijas ir ambicijas Lietuvą padaryti ta geriausia vieta“, - forumo atidarymo kalboje sakė LR Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

„Džiaugiamės, kad forume vėl vos sutalpiname visus norinčius išgirsti neformalaus ugdymo naujoves. Viena jų - sportas, kuris yra universali priemonė žmogui-asmenybei auginti. Tai priemonė, kuri pirmiausia ugdo žmogų, tik po to - sportininką. Sporto pagalba atrandame tokių dalykų, kurie labai praverčia gyvenime“, - sveikindama iš visos Lietuvos susirinkusius dalyvius kalbėjo LTOK prezidentė, Tarptautinio olimpinio komiteto narė Daina Gudzinevičiūtė.

Forumo pradžioje tarptautinių ryšių vadovė Vivienne Holt paskaitoje „Ateitis Lietuvai: kodėl fizinis ugdymas ir sportas turi rūpėti“ bedė pirštu į aktualią mūsų šalis problemą - emigraciją.

„Lietuva - jauna šalis, 26 proc. gyventojų neturi 25 metų, todėl labai svarbu investuoti į jaunus žmones. Statistika rodo, kad kasdien Lietuvą palieka apie 12 žmonių. Pastarieji dažniausiai išvyksta, nes nesieja savo ateities su šia šalimi, dirba nuobodų darbą, jo darbdaviams nepatinka pokyčiai arba jie nesijaučia, kad būtų vertinami jų įgūdžiai“, - kalbėjo ji.

V. Holt nuomone, sportas ir fizinis aktyvumas gali tai pakeisti ir netgi atnešti sėkmę Lietuvai ateityje. 25 metų darbo patirtį švietimo sektoriuje turinti Didžiosios Britanijos atstovė paminėjo šešis pagrindinius sporte įgyjamus įgūdžius, atnešančius didelę naudą gyvenime. Tarpu jų yra tokie kaip psichologinis tvirtumas, laimėjimų alkis, komunikacijos ir darbo komandoje įgūdžiai.

„Paprastai darbdaviai iš jaunų žmonių nori kūrybos, atgalinio ryšio, nepriklausomybės, pasitikėjimo savo jėgomis, problemų sprendimo, atsakomybės ir kitų savybių. Tokiems nereikia akademinio diplomo. Visa tai gali būti vystoma per fizinį aktyvumą“, - teigė ji.

Doc. dr. Brigita Miežienė pristatydama temą „Socialinis kapitalas ir jo reikšmė fizinio aktyvumo bei sporto motyvacijai“ akcentavo faktą, kad šiuolaikinis jaunimas patiria fizinio aktyvumo stoką, o tai vyresniame amžiuje pasireiškia lėtinėmis ligomis. Pranešime buvo kalbama apie mokinių socialinio kapitalo reikšmę sveikatos, psichologinės būklės suvokimui, su sveikata susijusiam elgesiui.

Konsultacinės įmonės „Kitokie projektai“ partneris ir konsultantas Žilvinas Gailius temoje „Šiuolaikinis ugdymas. Kur žvelgiame, kur einame“ supažindino su šiuolaikinio pasaulio tendencijomis, su kuriomis susijusios artimiausioje ateityje reikalingos kompetencijos.

„Ugdytojams reikia suprasti ir apsispręsti, į ką orientuojamės - tik į sėkmingos karjeros siekimą ar ir į gebėjimą įveikti sunkumus bei išgyventi nesėkmę, kad vaikai būtų ištvermingesni, labiau savimi pasitikintys, gebantys atsitiesti po krizės, ir tiesiog mokytųsi gyventi sveikai ir laimingai“, - teigė jis.

Paskaitoje „Kaip 21 a. kompetencijos išties veikia ugdymo įstaigose ir sporte“ edukatorius Andrius Guginis kvietė nebijoti leisti vaikams eksperimentuoti ir „deginti“ su jais laiką.

„Sukurkime saugią aplinką vaikams atsiskleisti, fiksuokime atradimus ir juos integruokime į tolesnį vaiko mokymąsi. Tam naudokime ne tradicines, o sužaidybintas užduotis, suteikime vaikams supergalių ir dalyvaukime su jais kiekvienoje veikloje“, - sakė jis.

Anot lektoriaus, šis modelis jau išbandytas su vaikų futbolo treneriais: „Jie ima suprasti, kad žaidimas yra ne tik rezultato siekimas, bet ir procesas, kuris padeda vaikui vystant tokias 21 amžiaus kompetencijas kaip bendradarbiavimas ir asmeninis augimas“.

Vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė paskaitoje „Kaip ugdyti vaiko emocinį intelektą sportinės veiklos metu“ atsakė į klausimus, kodėl svarbu ugdyti vaiko emocinį intelektą sportinės veiklos metu ir kaip tai pasiekti.

„Leiskime vaikams jausti ir tuo pačiu mokykime juos tinkamos jausmų raiškos, parodykime, kad nesame vienodi, tačiau tuo pačiu esame lygiaverčiai, leiskime vaikams suprasti, jog kiekvienas esame stipresnis ar silpnesnis kažkokioje srityje, padėkime mokytis spręsti konfliktus, pastebėkime ir skatinkime pastangas, o ne rezultatą“, - ragino VšĮ „Laimingas vaikas“ įkūrėja ir vadovė.

„Smagu, kad forumas vyksta jau penkti metai, kiekvieną kartą jis užauga, o tai rodo, kad einama tinkamu keliu. Turime pedagogų, kuriems rūpi, kaip ugdomi vaikai, kokios šiuolaikinės mados, tendencijos, kaip rasti geriausią sprendimą“, - kalbėjo vienas iš renginio vedėjų Robertas Petrauskas.

Pasak TV laidų vedėjo ir rašytojo, visi norime, kad būtume sveika tauta, o judantys ir sportiški vaikai - įvairiapusiai, socialiai atsakingi, emociškai išsilavinę.

„Sportas tai duoda, bet žinome, kad sportas šiais laikais keliauja į profesionalią pusę, kur akcentuojamas rezultatas ir pergalė. Vienas iš šimto tampa profesionalu, keliauja į olimpines žaidynes, o kur kiti 99? Tikslas - kad visi 100 jaustųsi gerai, - pastebėjo R. Petrauskas. - Ne visi galime būti profesionalai, olimpiniai čempionai, bet ir nebūtina. Svarbiausia, kad būtų masiškumas, bendruomeniškumas, komanda, kad patirtų malonumą. Nesvarbu, žaidžia krepšinį, futbolą, kvadratą, ledo ritulį, bėga ar kvailioja, svarbu, kad tai daro kartu ir jiems nuo to malonu. Šis forumas prie to prisideda, tą idėją reikia skleisti. Tai olimpinio švietimo abėcėlė“.