Pasibaigus pagrindiniams dienos finalams, moterų 100 m plaukimo B finale pasirodė Rūta Meilutytė.

Lietuvos plaukikė užtikrintai įveikė visas šio finalo dalyves ir finišavusi per 1 min. 6,38 sek. sėkmingai įvykdė olimpinį normatyvą, praneša Lietuvos plaukimo federacija. 

Su tokiu laiku A finale lietuvė būtų iškovojusi sidabro medalį.

A finale nugalėtoja tapo kvalifikacijos lyderė amerikietė Lydia Jacoby (1.05,84 min.).

Priminsime, kad šios rungties atrankoje R. Meilutytė buvo 12-a (1.08,91 min.).

26-erių kaunietei iki šiol priklauso Europos moterų rekordas (1.04,35 min.), o olimpinis 100 m plaukimo krūtine normatyvas yra 1 min. 6,79 sek.

Buvęs šalies rekordas – 3 val. 49 min. 30 sek. – taip pat buvo pasiektas šiame Slovakijos mieste. Jį 2008 metais užfiksavo Donatas Škarnulis.

„Galvoje sukasi labai geros mintys. Į varžybas važiavome siekti olimpinio normatyvo bei Lietuvos rekordo – buvome labai gerai pasiruošę, tad norėjau pasiekti šiuos du tikslus. Varžybose viskas klostėsi gerai, lengvai praėjau 35 kilometrus, 40 kilometrų, o sunkumas atėjo apie 45-tą kilometrą. O kad įvykdžiau olimpinį normatyvą ir pasiekiau Lietuvos rekordą, supratau tik po finišo“, – pasakojo A.Mastianica.

Lietuvos ėjiko pasiektas rezultatas šiemet yra ketvirtas pasaulyje. Greičiau už mūsiškį ėjo ukrainietis Marijanas Zakalnickis (3 val. 46 min. 28 sek.), ekvadorietis Claudio Paulino Villanueva Floresas (3 val. 47 min. 56 sek.) bei Dudincuose triumfavęs Gvatemalos atstovas Bernardo Urielis Barrondo Garcia (3 val. 47 min. 1 sek.). Kitas varžybose dalyvavęs lietuvis Tadas Šuškevičius finišo liniją kirto 25-as (4 val. 5 sek.).

A.Mastianica prieš 2019 metų pasaulio čempionate tapo vienu iš Lietuvos komandos lyderių, 50 km varžybose finišavęs 15-as.

Iki šiol geriausias jo karjeros rezultatas buvo pasiektas prieš dvejus metus Europos sportinio ėjimo taurės varžybose Alytuje, kur 50 km jis įveikė per 3 val. 55 min. 40 sek.

„Lietuvos rekordo man visą laiką norėjosi. Norėjau pernai jį pasiekti, bet dėl pandemijos nebuvo jokių startų. Buvo likusios tik dvi galimybės ir šiandien ta galimybe pasinaudojau, – džiaugėsi A.Mastianica. – Kai greit praeini, visą laiką sau keli dar didesnius tikslus ir pasitikėjimas savimi išauga. Pasiekęs tokį gerą rezultatą, pradėjau tikėti, jog galiu kovoti su pasaulio lyderiais.“

Tiesa, praėjusių metų pabaigoje Lietuvos lengvaatletis sulaukė nemalonios žinios iš Tarptautinio olimpinio komiteto: 50 km sportinio ėjimo rungtis bus pašalinta iš olimpinių žaidynių programos, tad Tokijuje šioje distancijoje ėjikai varžysis paskutinį sykį.

Gegužę vyksiančiose Europos sportinio ėjimo taurės varžybose A.Mastianica startuos 20 km nuotolyje, o 50 km rungtyje paskutinį sykį karjeroje jėgas išbandys Tokijuje.

„Yra nusivylimo (dėl pašalintos rungties – aut. past.), žinoma. Kiekvienais metais mano rezultatai 50 km distancijoje vis kilo, bet nieko nepadarysiu. Lieka tik vienas startas – olimpinės žaidynės. Po to bandysime 20 km rungtį“, – po šių metų persikvalifikuoti į kur kas trumpesnę distanciją planuoja A.Mastianica.

Tokijo olimpinių žaidynių normatyvus jau įvykdė šeši Lietuvos lengvaatlečiai: Andrius Gudžius (disko metimas), Edis Matusevičius (ieties metimas), Diana Zagainova (trišuolis), ėjikai Brigita Virbalytė, A.Mastianica bei karjerą baigusi Živilė Vaiciukevičiūtė.

Fortūna buvo plaukiko pusėje – normatyvas pranoktas 0,01 sek., tačiau dar reikėjo sulaukti oficialaus Tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) patvirtinimo, nes geriausių Lietuvos brasistų dvikova nebuvo įtraukta į išankstinę čempionato programą.

FINA, įvertinusi, kad šis plaukimas buvo surengtas laikantis reikalingų procedūrų, G.Titenio pasiektą rezultatą patvirtino, tokiu būdu suteikdama teisę dalyvauti jau ketvirtose olimpinėse žaidynėse sportininko karjeroje.

Pats plaukikas tikina, kad pasiruošimas joms dabar bus kur kas psichologiškai lengvesnis.

„Žinoma, bus lengviau ruoštis žaidynėms ir startuoti kituose startuose, kai nėra tokio spaudimo. Visada žinojau, kad aš galiu įvykdyti normatyvą. Į kiekvieną startą eidavau su viena mintimi, kad reikia jį padaryti. Dabar visa tai bus galima padėti į šoną ir kauptis geriausiam laikui“, – sakė plaukikas.

Iki 200 m plaukimo krūtine normatyvo (2.10,35) praėjusiame pasaulio čempionate lietuviui pritrūko tik 0,30 sek., todėl antrasis kelialapis – ranka pasiekiamas.

„Treneris po Lietuvos čempionato norėtų akcentuoti ir 200 metrų, ir 100 metrų. Kadangi praėjęs sezonas buvo ganėtinai sudėtingas, su didelėmis pertraukomis ir įsiplaukimu, nežinojimu dėl ateities, pradžioje labiau akcentavome sprintą. Daugiau pailsėjome vasarą, ji nebuvo tokia įtempta, stipriai buvo kitokia – daug laisvesnė nei visada. Pagrindiniai startai vasarą šiemet buvo atkelti. Todėl dabar laukia tolimesnis darbas iki olimpiados, daugiau akcentų į patį plaukimą, 200 metrų“, – pasakojo G.Titenis.

Nacionalinis rekordininkas, Europos ir pasaulio čempionatų prizininkas džiaugiasi, kad gruodį surengtos svarbiausios Lietuvos plaukikų varžybos – šalies čempionatas – vyko 50 m ilgio baseine, nes įprastai metus sportininkai užbaigdavo trumpame vandenyje (25 m baseine).

„Dabar daugiausiai treniruojuosi ilgame baseine. Į tai, kad gruodį Lietuvos čempionatas vyko 50 m ilgio baseine, žiūriu tik teigiamai, nes praėjęs sezonas nebuvo išbaigtas. Ir tas trumpas vanduo nėra toks svarbus, kaip olimpiniai normatyvai. Jaunučiam, jauniam taip pat reikia vykdyti normatyvus, ruoštis pagrindiniams startams. Viskas buvo ganėtinai neblogai. Mes žinojome iš anksto, kad šalies čempionatas vyks gruodį ilgame baseine. Turėjome laiko tam pasiruošti“, – sakė jis.

Praėjęs šventinis laikotarpis sportininkui buvo lengvesnis, tačiau su plaukimu ir be pertraukų. O jau šiandien G.Titenis grįžo į Klaipėdą, kur pratęs pasiruošimą artėjančioms olimpinėms žaidynėms.

Pagal olimpinės atrankos taisykles, viena šalis į tą pačią plaukimo rungtį gali deleguoti tik du sportininkus, jeigu jie abu yra įvykdę „A“ lygio normatyvus. „B“ normatyvo įvykdymas kelialapio neužtikrina.

Iš šalies plaukikų vietas Tokijo olimpinėse žaidynėse be jau minėto Giedriaus Titenio yra užsitikrinę Danas Rapšys (200 ir 400 m l. stiliumi, 200 m kompl. b.) ir Andrius Šidlauskas (100 m krūtine). Lietuva taip pat galės deleguoti ir vyrų estafetės komandą (4 x 100 m kompl. b.).

Olimpinė plaukimo atranka tęsis iki 2021 m. birželio 27 d.

Paskutinę dieną dėl dalyvavimo LLAF taurės varžybose apsisprendęs disko metikas pasiekė dešimtą planetos sezono rezultatą – įrankį numetė 66 m 3 cm.

„Visi dalyvauja, pačiam norisi tos atmosferos (juokiasi – lengvoji.lt). Jeigu rimtai, birželio 16 dieną yra Deimantinės lygos etapas Maroke ir kad patekčiau į Deimantinės lygos finalą, reikia surinkti tam tikrą sumą taškų. Šitos varžybos buvo lakmuso popierėlis pasitikrinti, ar galiu važiuoti į Maroką“, – sprendimą dalyvauti paaiškino A. Gudžius.

Vaclovo Kidyko auklėtinis prisipažįsta, kad kojos skausmus dar tebejaučia, tad numesti 66 metrai, esant tokioms aplinkybėms, jį labai džiugina.

„Šiandien neįgyvendinau savęs šimtu procentu, nes negaliu šimtu procentų mesti. Planas buvo pasiekti 64-65 metrus – pavyko numesti 66 m. Tai gavosi bonusas šioks toks, nes įvykdžiau ir pasaulio čempionato normatyvą, ir olimpinių žaidynių normatyvą. Esu labai patenkintas pasirodymu, vertinant esamą situaciją. Žinoma, jei būčiau sveikas, po tokio pasirodymo būčiau nukabinęs nosį“, – teigė A. Gudžius.

LLAF taurės varžybose pasiektas rezultatas optimistiškai nuteikia ir prieš ilgą laukiantį sezoną – sportininkas tiki, kad pasaulio čempionate įrankį jis gali numesti kur kas toliau.

„Koją vieną dieną skauda mažiau, kitą – daugiau, manau, kad su kiekviena diena vis geriau. Prieš operaciją mečiau panašiai, tad jei praėjus 5 savaitėms po operacijos grįžau į tą lygį, kokiame buvau prieš operaciją, tai viskas einasi tikrai neblogai ir pasaulio čempionate galima galvoti apie aukštesnius rezultatus nei dabar“, – vylėsi A. Gudžius.

Vyrų šuolių į aukštį rungtyje asmeninį rekordą pasiekė Adrijus Glebauskas. Kauno sporto mokyklos „Startas“ ir Vilniaus „Cosma“ klubo atstovas peršoko 227 cm bei iškovojo svarbius taškus atrankoje į olimpines žaidynes.

Beje, pirmame sezono starte – Europos čempionų klubų taurės varžybose – A. Glebauskas varžybas baigė įveikęs 216 cm, tad per dvi savaitės rezultatą jis pagerino net 11 centimetrų.

„Esu pasiruošęs tokiems ir dar aukštesniems rezultatams, tik ne visada pavyksta išpildyti. Tikėjausi ir pirmose varžybose bent 220 cm, bet tada nepasisekė ir dabar buvau šiek tiek pyktelėjęs. Norėjosi įrodyti sau, gal tai ir padėjo“, – svarstė A. Glebauskas.

Įveikęs 227 cm, šuolininkas kartelę pakėlė į 230 cm aukštį – toks yra pasaulio čempionato normatyvas. Sportininkas šokdamas tikėjo, kad šiandien galėjo paklusti ir toks aukštis.

„Tikėjau, kad galiu peršokti 230 cm. Taip, kaip šokau 227 cm, pagal pojūčius turėjau neperšokti. Bet jei nejaučiant savęs taip išeina šokti, tai reikia dirbti ir sulaukti, kol pajausiu, kaip atlikti bandymą“, – sakė Audros Gavelytės ir Algirdo Baranausko auklėtinis.

Tuo tarpu analogiškoje moterų rungtyje Airinė Palšytė privertė publiką nuščiusti. Bandydama įvykdyti olimpinį normatyvą (196 cm), sportininkė sektoriuje paslydo ir patyrė traumą. Jos rimtumas paaiškės atlikus tyrimus, o stadioną lengvaatletė paliko šlubuodama.

Nepaisant to, A. Palšytė tapo LLAF taurės varžybų nugalėtoja, įveikusi 190 cm aukštį.

Pergales iškovojo ir kiti favoritai – Simas Bertašius buvo nenugalimas 1500 m bėgime (3 min. 50,54 sek.), o ieties metimo sektoriuje pergales iškovojo Liveta Jasiūnaitė (58,81 m) ir Edis Matusevičius (73,89 m).

Moterų disko metimo rungtyje triumfavo uteniškė Ieva Zarankaitė (56,32 m), o 15 kartų šiose varžybose pergales šventusi Zinaida Sendriūtė liko trečia (52,43 m). Pastaroji metikė į sektorių sugrįžo po motinystės atostogų ir dalyvavo vos antrose varžybose tapusi mama.

„Kaip po tokių rimtų atostogų, sugrįžimą vertinu gana gerai, bet tuo pačiu ir kritiškai. Su kiekvienu startu norisi save matysi sektoriuje kuo geresnę, techniškesnę. Rezultato tiek nežiūrime, kiek į techniką, greitį ir stabilumą. Technikos subtilumo dar trūksta, greičio taip pat, visko po truputį trūksta“, – su šypsena kalbėjo Z.Sendriūtė.

2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse lietuvė buvo aštunta, po ketverių metų Rio de Žaneire – dešimta. Ar realu patekti į trečią disko metimo rungties finalą paeiliui?

„Šeima leidžia, suteikia sąlygas ir palaiko. Kiekvienas niuansas atima laiko ir dėmesio, bet stengiamės viską suderinti ir kol kas viskas sekasi. Norisi susiderinti visus dalykus, atidirbti ir važiuoti į olimpines žaidynes. Norisi būti ne dukart olimpinių žaidynių finalininke, norisi būti triskart finalininke, o gal ir aukščiau. Tikslai patys aukščiausi, palaikymas irgi geras“, – džiaugėsi Z. Sendriūtė.

Iš viso pirmą LLAF taurės varžybų dieną buvo pasiekti devyni geriausi Lietuvos sezono rezultatai.

Rezultatai:

Moterys.

100 m. 1.Karolina Deliautaitė (Kaunas, „Be1“) 11.88 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, nugalėjo trečią kartą iš eilės), 2.Evija Šefere (LAT) 11.98, 3.Nora Kigure(LAT) 12.13.

400 m. 1.Modesta Justė Morauskaitė (Vilnius) 53.43 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, šešta pergalė LLAF taurės varžybose), 2.Eva Misiūnaitė (Kaunas, „Be1“) 53.91, 3.Gabija Galvydytė (Panevėžys/Jonava, „Einius“) 56.53.

1500 m. 1.Gabrielė Paužaitė (Vilnius, COSMA) 4:26.69 (asmeninis rekordas, įvykdytas Europos U23 čempionato normatyvas), 2.Monika Bytautienė (Vilnius/Jonava, KMK) 4:27.48 (asmeninis rekordas), 3.Dominyka Petraškaitė (Alytus, ALASK) 4:42.46 (asmeninis rekordas).

5000 m. 1.Kamilė Vaidžiulytė (Šiauliai, „Stadija“) 19:03.49.

100 m b/b. 1.Rasa Mažeikaitė (Šiauliai, „Piramidė“) 14.56, 2.Gabrielė Čeponytė (Kaunas, KMK) 14.76, 3.Olimpija Zabulytė (Šiauliai/Kupiškis, „Piramidė“) 15.31 (asmeninis rekordas).

Aukštis. 1.Airinė Palšytė (Vilnius, COSMA) 1.90 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, antra pergalė LLAF taurės varžybose), 2.Urtė Baikštytė (Šiauliai, „Piramidė“) 1.83, 3.Zane Zemite (LAT) 1.75.

Tolis. 1.Aina Grikšaitė (Vilnius) 6.08 (asmeninis rekordas), 2.Vaida Padimanskaitė (Panevėžys, „Greitas spurtas“) 5.95, 3.Augustė Regalaitė (Kaunas/Klaipėda, „Be1“) 5.95.

Diskas. 1.Ieva Zarankaitė (Utena, ULAK) 56.32 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas), 2.Katlin Tollasson (EST) 52.72, 3.Zinaida Sendriūtė (Skuodas, COSMA) 52.43 (šešioliktą kartą laimėti LLAF taurės varžybas šįmet nepavyko).

Ietis. 1.Liveta Jasiūnaitė (Kaunas, KMK) 58.81 (taurę laimėjo šeštą kartą), 2.Indrė Jakubaitytė (Kaunas, „Be1“) 52.40, 3.Linda Luize Šalme (LAT) 45.03.

4×100 m. „Be1“ 47.72

Vyrai.

100 m. 1.Kostas Skrabulis (Vilnius, COSMA) 10.53 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, antra pergalė taurės varžybose), 2.Alex Murdock (GBR, „Be1“) 10.64, 3.Giedrius Rupeika (Vilnius, COSMA) 10.67 (asmeninis rekordas).

400 m. 1.Rokas Pacevičius (Kaunas, „Be1“) 47.79 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, LLAF taurę laimėjo penktą kartą), 2.Austris Karpinskis (LAT) 48.17, 3.Deimantas Špučys (Klaipėda, „Be1“) 49.32 (asmeninis rekordas).

1500 m. 1.Simas Bertašius (Raseiniai/Vilnius, COSMA) 3:50.54 (laimėjo taurės varžybose 1500 m bėgimą penktą kartą iš eilės), 2.Mindaugas Striokas(Vilnius/Vilkaviškis, COSMA) 3:54.12 (asmeninis rekordas), 3.Egidijus Adomkaitis (Vilnius, F.O.C.U.S. running) 3:55.97 (asmeninis rekordas).

5000 m. 1.Giedrius Valinčius (Marijampolė, MLASK) 15:31.81 (nugalėjo antrą kartą iš eilės), 2.Aurimas Rimkus (Šiauliai, „Stadija“) 15:46.27 (asmeninis rekordas), 3.Rimvydas Alminas (Švenčionys) 16:08.85.

110 m b/b.

Aukštis. 1.Adrijus Glebauskas 2.27 (Kaunas/Kėdainiai, COSMA) (asmeninis rekordas, geriausias Lietuvos sezono rezultatas, antra pergalė LLAF taurės

A. Šidlauskas finišavo per 59,90 sek. ir įvykdė olimpinį A normatyvą. Jis tapo antruoju Lietuvos plaukiku, užsitikrinusiu dalyvavimą Tokijo olimpinėse žaidynėse.

Kitas lietuvis Deividas Margevičius neturėjo lygių vyrų 200 m plaukimo peteliške rungtyje. Jis finale nuotolį įveikė per 2 min. 0,89 sek. ir artimiausią varžovą aplenkė daugiau nei 6 sek.

Abu Lietuvos atstovai savo sąskaitoje jau turėjo po du aukso medalius. D. Margevičius laimėjo 50 m ir 100 m peteliške rungtis, o A. Šidlauskas - 200 m kompleksinio plaukimo ir 50 m plaukimo krūtine.

Rumunijos plaukimo ir šiuolaikinės penkiakovės federacija geriausiems trims čempionato sportininkams pagal surinktus FINA taškus yra numačiusi skirti 4000 eurų už pirmąją vietą, 2000 eurų - už antrąją ir 1000 eurų - už trečiąją.

Tarp beveik 200 plaukikų iš 17 valstybių savo jėgas išbandė ir Lietuvos atstovas Giedrius Titenis, startavęs trijose rungtyse – 50, 100 ir 200 m krūtine.

Nors Giedriui pavyko patekti į visus šių rungčių finalus, juose plaukikas liko greta nugalėtojų pakylos. Sėkmingiausiai jam susiklostė finalinis 100 m krūtine plaukimas, kuriame finišavęs per 1 min. 01,44 sek. ir įvykdė olimpinį B normatyvą (1.01,73).

Finale greičiausias buvo Baltarusijos plaukikas Ilja Šimanovičius – 58,29 sek. – šiuo rezultatu užsitikrinęs dalyvavimą Tokijo žaidynėse.

Perpus ilgesniame nuotolyje nugalėjo olandas Arno Kamminga, nuplaukęs per 2 min. 9,86 sek. ir įvykdęs olimpinį A normatyvą.

50 m krūtine A finale Giedriui iki bronzos apdovanojimo pritrūko vos 0,02 sek. Šioje distancijoje irgi greičiausias buvo I.Šimanovičius, distanciją įveikęs per 27,00 sek.

D.Rapšys distanciją įveikė per 1 min. 46,71 sek., laimėjo varžybas ir viršijęs olimpinį „A“ normatyvą (1:47,02) iškovojo garantuotą kelialapį į 2020 m. olimpiadą.

Antras šioje rungtyje finišavo lenkas Kacperas Majchrzakas (1:50,42), trečias – Povilas Strazdas (1:56,31).

Kiti trys Lietuvos plaukikai įvykdė olimpinius „B“ normatyvus.

100 m plaukime krūtine finale Andrius Šidlauskas sugaišo 1 min. 00.18 sek., bet „A“ normatyvo (59,93 sek.) nepasiekė.

Deividas Margevičius „B“ normatyvą įvykdė 100 m peteliške rungtyje (52,87 sek.), Kotryna Teterevkova – 200 m plaukime krūtine (2:29,77).

Primename, kad penktadienį D.Rapšys „B“ normatyvą pasiekė 400 m laisvuoju stiliumi rungtyje.

Ypač sėkmingas rytinis 100 m krūtine rungties atrankos plaukimas buvo A. Šidlauskui, kuris nuotolį nuplaukė per 1 minutę 0,53 sekundės ir ne tik su geriausiu rezultatu pateko į pagrindinį finalą, bet ir įvykdė Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių „A“ lygio normatyvą.

Pasinaudojęs paskutine galimybe patekti į olimpiadą A. Šidlauskas šioje rungtyje Brazilijoje plauks kartu su Giedriumi Titeniu.

Antrą vietą 100 m krūtine rungties atrankoje šeštadienį užėmė Youssefas Elkmashas (1:01,64), o trečias liko italas Claudio Fossi (1:02,97).

Finale varžysis aštuoni pajėgiausi iš 24-ių startavusių rungties plaukikų.

Nepasisekė atrankoje D. Rapšytei, kuri 50 m peteliške nuplaukė per 29,06 sekundės ir liko tik devinta tarp 55-ių dalyvių. Nuo aštuntą vietą užėmusios ir paskutinį kelialapį į pagrindinį finalą iškovojusios olandės panevėžietė atsiliko vos 0,02 sekundės.

Greičiausiai šios rungties atrankoje plaukė suomė Tessa Nurminen (27,80 sek.), latvė Gabriela Nikitina (27,82 sek.) ir olandė Kinge Zandringa (27,84 sek.).

Abiejų rungčių finalai vyks šeštadienį vakare.

Tai paaiškėjo po Turkijos mieste Samsune vykstančio Europos zonos olimpinio bokso atrankos turnyro svorio kategorijos iki 64 kg pusfinalio kovos, kurioje antrąjį reitingą turintis E. Petrauskas vienbalsiu teisėjų sprendimu 3:0 (30:27, 29:28, 29:28) nugalėjo armėną Hovhannesą Bačkovą ir pateko į finalą.

Finale Lietuvos boksininko varžovu bus šios svorio kategorijos favoritu laikomas Azerbaidžano atstovas Lorenzo Sotomayoras, kitoje pusfinalio dvikovoje 3:0 (29:28, 29:28, 29:28) įveikęs turką Batuhaną Gozgecą.

Nesėkmes pusfinalyje patyrę Armėnijos ir Turkijos atstovai kovos dėl trečiosios vietos ir dar vienos vietos Rio de Žaneiro olimpiadoje.

Penktadienį vakare Lietuviai gali iškovoti dar vieną kelialapį į olimpinį bokso turnyrą – svorio kategorijos iki 69 kg pusfinalyje Europos čempionas Eimantas Stanionis boksuosis su Vasilijumi Belousu iš Moldovos.

21 metų E. Stanionis ir 27 metų V. Belousas jau yra susitikę ringe 2014 m. Sofijoje vykusiame Europos Sąjungos čempionato pusfinalyje. Pergalę taškais 3:0 iškovojo Lietuvos boksininkas.

Beje, po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos boksininkai savo atstovus turėjo visose olimpinėse žaidynėse nuo 1992 metų.

Kovas dėl vietos olimpiadoje pradėjo 217 boksininkų ir 57 boksininkės iš 38 valstybių.

Europos zonos atrankos turnyre iš viso bus išdalinta 36 olimpiniai kelialapiai – 30 vyrams ir 6 moterims. Į olimpines žaidynes pateks po tris geriausius boksininkus kiekvienoje svorio kategorijoje.

Olimpiniame atrankos turnyre teisėjauja ir lietuvis Kęstutis Bagdanavičius.

Šeštadienį Lietuvos ėjikai dalyvavo Čekijoje vykusiose tradicinėse „EA Permit Meeting“ serijos varžybose ir suaugusių bei jaunimo komandų tarpvalstybiniuose mačuose.

Podebraduose pirmoji iš lietuvių startavo Austėja Kavaliauskaitė. Ji pasiekė asmeninį rekordą ir jaunių grupėje 5 km baigė šešta (24 min. 17 sek.).

10 km distancijoje jaunimo grupėje Daumantas Liutinskis tarp 49 ėjikų finišavo dvidešimt antras (44:16, asmeninis rekordas), Erikas Mickevičius – dvidešimt devintas (45:31), Paulius Juozaitis – keturiasdešimt penktas (51:00).

Tarpvalstybiniame mače tarp 12 komandų lietuviai buvo devinti. Pirmi buvo britai, antri – baltarusiai, treti – italai.

Pasal Lietuvos lengvosios atletikos federacijos, lietuviai buvo jaunesni už daugumą varžovų, visi trys vaikinai dar tik jaunių amžiaus.

Merginų grupėje rungtyniavo 35 sportininkės. Dovilė Bašinskaitė užėmė dvidešimt šeštą vietą (55:24), Aušrinė Kuzmickaitė – dvidešimt septintą (55:55), Gabrielė Černiūtė – trisdešimt pirmą (57:05). 11 komandų mače lietuvės liko dešimtos. Nugalėjo suomės, antros – italės, trečios – lenkės.

Pirmą kartą 20 km distancijoje startavusi Monika Vaiciukevičiūtė įvykdė olimpinį Rio de Žaneiro (Brazilija) normatyvą ir pagerino Lietuvos iki 23-ejų metų (U–23) amžiaus grupės rekordą (1:34:00). Visų laikų geriausių Lietuvos ėjikių sąrašuose ji iš karto atsidūrė penktoje vietoje, išstumdama iš jos savo seserį Živilę. Podebraduose tarp 45 ėjikių M. Vaiciukevičiūtė užėmė dvyliktą vietą.

Asmeninį rekordą einant 20 km pagerino Marius Šavelskis (1:23:14). Jis užėmė dvidešimt penktą vietą (startavo 80 ėjikų). Lietuvos vyrų komanda liko be įskaitos, kadangi antrasis dalyvis Genadijus Kozlovskis po 10 km pasitraukė iš distancijos.