Omikron atmainos potipiams BA.4 ir BA.5 pritaikyta vakcina bus naudojama gyventojų skiepijimui pirma arba antra sustiprinančiąja doze. Pasak SAM pranešimo, spalio mėnesį gamintojai ketina pristatyti daugiau nei pusę milijono adaptuotų vakcinų dozių.

Vaikai nuo 12 metų metų jau dabar gali registruotis pirmai sustiprinančiajai vakcinos dozei, o 18 metų ir vyresni asmenys nuo trečiadienoi galės gauti ir antrą sustiprinančiąją vakcinos dozę.

Registruotis vakcinacijai galima jau dabar internetu www.koronastop.lt, prisijungus per elektroninius valdžios vartus ir pasirinkus skiepijimo laiką savo gydymo įstaigoje. Pasak pranešimo, pirmai arba antrai sustiprinančiajai dozei bus skiriama ta adaptuota vakcina, kuri tuo metu bus gydymo įstaigoje.

SAM taip pat pažymi, kad neįmanoma nuspėti, kurios adaptuotos vakcinos užtikrins geriausią apsaugą, nes negalima numatyti, kokie viruso variantai atsiras ir cirkuliuos vėliau rudenį ir žiemą.

Pirma sustiprinančiąja vakcinos doze jau yra paskiepyta kiek daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų, antrąja sustiprinančiąja doze – 3,2 tūkst. žmonių.

Nėščiosioms ir globos namų darbuotojams taip pat turėtų būti teikiama pirmenybė, bendrame pranešime nurodė Europos vaistų agentūra (EVA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).

Prieš žiemos revakcinacijos kampaniją EVA praėjusią savaitę patvirtino dvivalentes „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinas, sukurtas apsaugoti ir nuo pradinio koronaviruso, ir nuo omikron potipio BA.1.

„ECDC ir EVA pataria šias stiprinamąsias dozes pirmiausia skirti žmonėms, kuriems yra didesnė sunkios ligos išsivystymo rizika dėl tam tikrų rizikos veiksnių“, – pažymėjo ES agentūros.

Tarp tokių žmonių yra vyresni nei 60 metų, sutrikusio imuniteto, kitų gretutinių ligų turintys asmenys, kuriems dėl to kyla sunkios COVID-19 rizika, taip pat besilaukiančios moterys, nurodė agentūros.

Prioritetas taip pat turėtų būti teikiamas globos namų darbuotojams, be to, galima būtų pagalvoti ir apie sveikatos apsaugos darbuotojus, nes naujų galimų COVID-19 bangų atvejais jie turėtų daugiau kontaktų su užsikrėtusiaisiais.

ECDC ir EVA nurodė, kad pradinės vakcinos turėtų būti naudojamos žmonėms, besiskiepijantiems pirmą kartą, taip pat ten, kur adaptuotos vakcinos neprieinamos. Agentūros pažymėjo, kad pradinės vakcinos efektyviai apsaugo nuo sunkios ligos, hospitalizacijos ir mirties.

– Ar naujos vakcinos veikia naujas omikron atmainas?

– Dvivalentėje vakcinoje yra dalis vakcinos, skirtos Uhano variantui, kita dalis pritaikyta smaigalio baltymui BA.1 variantui. Tyrimų duomenys rodo, kad, pasiskiepijus tokia vakcina, maždaug vienuolika kartų padidėja imuninė apsauga bet kuriam variantui – ir ketvirtam, ir penktam. Tačiau prieš BA.1 variantą imuninė apsauga būtų dar pusantro karto didesnė. Reikia neklaidinti gyventojų – nuo specifinės atmainos geriausia apsaugo vakcina, skirta specifinei atmainai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tačiau tinka ir ši?

– Taip. Taip pat neaišku, kas vyks ateityje, kaip virusas gali mutuoti.

– Ar pirmosios – BA.1 – turime Lietuvoje?

– Kadangi dabar neatliekami genotipavimai, tikėtina, kad jos nėra. Pasauliniu mastu vyrauja BA.4 ir BA.5 variantai.

– Pastaruoju metu girdime tik apie omikron atmainas, nėra naujų?

– Gera žinia, galbūt toliau nesivystys nauji variantai. Teisingai sakote, kad kurį laiką neatsiranda naujų. Tai gerai. Susirūpinimą kelia Kinija, neaišku, kaip ten vystysis situacija. Tikėkimės, sunkesnių ligos formų sukeliančių variantų nebus.

– Kokia situacija Lietuvos gydymo įstaigose?

– Į gydymo įstaigas papuola žmonių, deja, vidutiniškai kasdien neišgyvena po vieną žmogų. Svarbiausia, kad suprastume, jog dabar ir turi taip vystytis pandemijos eiga. Blogai, jei daug žmonių serga, kad ir nepatenka. Nedarbingumas didelė problema „Sodrai“, valstybei.

Susirūpinimą kelia Kinija, neaišku, kaip ten vystysis situacija. Tikėkimės, sunkesnių ligos formų sukeliančių variantų nebus.

– Kokia panacėja?

– Maksimaliai stengtis apsaugoti save, ypač artėjant šaltajam sezonui. Prisiminti seniau rekomenduotas priemones, nepamiršti stiprinti imunitetą. Taip pat ir pasiskiepyti.

– Dabar skiepijami vyresni nei 60 metų, taip pat sergantys lėtinėmis ligomis, rizikos grupėse esantys žmonės. Ar reikėtų pagalvoti ir apie kitų visuomenės grupių skiepijimą?

– Pasiskiepijus nuo tymų ar raudonukės vakcina apsaugo nuo susirgimo, nes inkubacinis periodas daug ilgesnis. Jei žmogus susidurs su tymų virusu, imunitetas greičiau gamins atsaką, nei žmogus susirgs. Prie COVID-19 , deja, to padaryti neišeina. Ši vakcina neapsaugos nuo užsikrėtimo, bet apsaugos nuo sunkios ligos formos.

– Kiek ji mums gali suteikti tvarų imunitetą?

– Maksimaliai tvarus imunitetas trunka tik tris keturis mėnesius. Tačiau ne visiems vienodai.

– Ar kas tris keturis mėnesius reikia ir vakcinuotis?

– Tikrai ne. Dabar kalbame apie tai, kas ir buvo prognozuota. Atrodo, kad gali tekti revakcinuotis bent jau kol kas, artėjant šaltajam laikotarpiui galbūt net su gripo vakcina.

– Persirgo daugiau nei 1 mln. Lietuvos gyventojų, ar to nepakanka, kad susidarytų imunitetas?

– Tvarus imunitetas nesusidaro, nes su laiku jis išblėsta. Kai pradžioje buvo idėja pasiekti kolektyvinį imunitetą – to nepavyks, kol nebus kitos kartos vakcinos. Šios, deja, nuo užsikrėtimo apsaugo iš dalies ir tik laikinai. Vėliau priklauso nuo žmogaus imuninės būklės ir kiek viruso gaus.

– Žiemą leisime su stiprinančiomis dozėmis?

– Būtų gerai pasiskiepyti prieš žiemą – rugsėjo gale, spalį.

– Kaip galėtumėte pakomentuoti vaikų vakcinavimą?

– Visada kalbame apie naudos ir galimos žalos santykį. Kuo žmogaus imuninė sistema prastesnė, kuo jis vyresnis ir turi gretutinių ligų, tuo jam vakcinos nauda didesnė, nei vaikams, kurių imuninė sistema visai kitokia. Dėl kiekvieno vaiko skiepijimo reikia įvertinti situaciją ir pasitarti su gydytoju.

– Kokiu paros metu geriausia skiepytis?

– Geriausia pirmuoju paros metu, tuomet imuninė sistema veikia visai kitaip. Iki pusiaudienio.

– Ką rekomenduotumėte gyventojams pradėti daryti jau dabar?

– Ventiliacija, reikia galvoti, kaip pagerinti oro kokybę patalpose, nepamiršti kaukių, jei einame į sveikatos priežiūros įstaigą, vaistinę. Kurie priklauso rizikos grupei, reikėtų saugotis ir parduotuvėse. Manau, per daug neįvertiname, kad dažniausiai užsikrečiama darbovietėje arba šeimoje.

– Ko reikėtų imtis mokymo įstaigoms?

– Tai, ką žinojome. Tačiau būkime tiesūs – kokios kaukės mažiems vaikams? Tai bus daugiau imitacija. Ar buvo pasirūpinti ventiliacija, vėdinimo procedūromis, valymo sistema?

– Kokią ateitį artimiausiais mėnesiais prognozuotumėte?

– Sergamumas, deja, priklauso nuo žmonių elgsenos. Eisime į uždaras patalpas, bendrausime, savaime aišku, užsikrėtimų bus daugiau, tačiau nuošimtis nebus kaip pirmaisiais pandemijos metais. Sunkiai sergančių procentas bus mažesnis. Tačiau, deja, dalies žmonių neteksime.

Už koronavirusą atsakinga PSO ekspertė Maria van Kerkhovė teigė: „Mes vis dar esame pandemijos įkarštyje“. Daugelis šalių esą dar neperžengė omikron bangos piko. „Šis virusas ir toliau pavojingas“, – pažymėjo atstovė.

Praėjusią savaitę, PSO duomenimis, pasaulyje registruota beveik 68 000 mirčių nuo koronaviruso – tai 7 proc. padidėjimas, lyginant su ankstesne savaite. Kartu COVID atvejų per šį laikotarpį sumažėjo 17 proc. iki beveik 19,3 mln. 58 proc. infekcijų ir 35 proc. mirčių registruota Europoje.

Anot ataskaitos, nuo COVID-19 protrūkio Kinijoje 2019 metų gruodį virusas pražudė daugiau kaip 5,7 mln. žmonių, suskaičiuota per 392 mln. infekcijų. Pasaulyje suleista beveik 10,25 mlrd. vakcinos dozių.

„Blogiausia jau praeityje“, - sakė jis stočiai BFM. Užsikrėtimų pikas peržengtas. Kalbant apie COVID pacientus ligoninėse, pikas bus įveiktas netrukus, teigė ministras.

Pasak jo, nuo pandemijos pradžios koronavirusu užsikrėtė mažiausiai pusė prancūzų. Vien tik lengviau plintančia, tačiau mažiau pavojinga omikrin atmaina užsikrėtė apie 15 mln. gyventojų, kalbėjo O. Véranas. Jis užsiminė, kad skiepų pasas, kurio šiuo metu reikalaujama daugelyje viešojo gyvenimo sričių, vasarą galimai nebus reikalingas.

Ministras taip pat paskelbė apie galiojančio paso taisyklių sušvelninimą. Ateityje persirgta infekcija atitiks vieną vakcinos dozę. Kas yra pasiskiepijęs vieną kartą ir du kartus užsikrėtė, bus laikomas visiškai paskiepytu. „Mokslininkai sako, kad mūsų imuninę sistemą reikia stimuliuoti tris kartus, - sakė O. Véranas. – Tai gali būti padaryta susileidus vakcinos dozę arba persirgus“.

V. Andriukaičio teigimu, užsikrėsti naująja omikron atmaina gali ir skiepyti trimis dozėmis, ir neskiepyti visai, todėl GP, kuris veikia „leidimo užeiti“ principu, neužtikrina, jog ir turintys šį dokumentą neprisidės prie viruso platinimo“.

„GP nekontroliuoja viruso perdavimo ir pernešimo kelių, todėl, paprastai kalbant, tai tėra leidimas užeiti į tam tikras erdves. GP buvo sukurtas skatinti žmones vakcinuotis ir sukurti kuo daugiau kliūčių nevakcinuotiems. Šiandien mokslas sako, kad virusą gali pernešti abi šios grupės.

Dabar svarbiausios – be vakcinacijos – yra biosaugos priemonės: socialinė distancija, medicininės kaukės, masinių renginių ribojimas, dezinfekcija ir panašiai.

Jei pradžioje GP paskatino 6–7 proc. žmonių pasiskiepyti (ką, beje, buvo galima padaryti nesupriešinant visuomenės, nesukeliant pykčio), tai šiandien vakcinavimo rodikliai beveik nekinta, o omikron plitimas auga nevaldomai. Nėra priežasties žmogaus į patalpas neįleisti. Dabar svarbiausios – be vakcinacijos – yra biosaugos priemonės: socialinė distancija, medicininės kaukės, masinių renginių ribojimas, dezinfekcija ir panašiai“, – sako V. Andriukaitis.

Jo žodžiais, nepaisant omikron varianto užkrečiamumo, vakcinos išlieka patikimiausia priemone prieš ligą.

„Vakcinacija 100 procentų neapsaugo, tačiau žmones apsaugo nuo sunkių ar labai sunkių susirgimų bei mirčių. Dažniau miršta nevakcinuoti, vakcinuoti labai seniai arba nepraėję viso vakcinacijos ciklo“, – sako V. Andriukaitis.

Tuo metu ateities strategija, anot jo, turėtų remtis biosaugos priemonėmis. Vis tik, V. Andriukaičio manymu, tai negali peraugti į griežtus karantinus (angl. „lockdown“) „Pandemija turi būti valdoma dinamiškai kiekvienoje savivaldybėje, priklausomai nuo jos epidemiologinių rodiklių“, – pažymi buvęs sveikatos apsaugos ministras.

Mano, kad valstybė žmones galėtų aprūpinti respiratoriais

Reaguodamas į nuo sausio 17 d. įsigaliojusią tvarką renginių, vykstančių viduje, metu dėvėti ne žemesnio nei FFP2 lygio respiratorius, V. Andriukaitis siūlo valstybei įsigyti didelį skaičių tinkamo techninio lygio apsaugos priemonių ir jomis aprūpinti tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus įmones. Anot jo, tai daug paprasčiau nei apmokyti įstaigų personalą atpažinti, ar asmuo dėvi tinkamą kaukę.

„Atlikus tokį masinį pirkimą kristų ir pačių respiratorių kaina, todėl šiuo atveju nušaunami keli zuikiai – asmenims patiems nereikia rūpintis, ar turima kaukė atitinka numatytą techninį lygį, įmonėms nereikia sukti galvos, kaip tai patikrinti, ir, galų gale, jeigu apsaugos priemonės bus surenkamos prie išėjimo, tai padarys jų utilizavimą daug paprastesniu“, – siūlo socialdemokratas.

„Omikron pernašos kategorija ES ir EEE pasikeitė iš bendruomeninės į dominuojančią“, – savo savaitiniame pranešime apie užkrečiamųjų ligų grėsmes nurodė Stokholme įsikūręs Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).

EEE priklauso visos ES narės, taip pat Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija.

Pirmąkart Pietų Afrikoje aptiktas omikron variantas dabar „dominuoja daugumoje ES ir EEE šalių“, jo „bendras paplitimas siekia 78 proc.“, informavo ECDC.

Šiuo metu koronavirusas sparčiai plinta visoje Europoje: remiantis naujienų agentūros AFP duomenų baze, per pastarąją savaitę COVID-19 atvejų žemyne padaugėjo devyniais procentais.

Praėjusią savaitę Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėjo, kad iki kovo mėnesio omikron gali užsikrėsti net pusė visų Europos regiono gyventojų.

Švedijos sveikatos tarnyba trečiadienį pranešė apie 37 886 naujus koronaviruso atvejus. Tai didžiausias skaičius nuo pandemijos pradžios.

Danijoje trečiadienį pagerintas ankstesnės paros rekordas. Sveikatos instituto duomenimis, virusas nustatytas dar 38 759 žmonėms.

Norvegijoje praėjusią parą patvirtintos 15 367 infekcijos. Tai taip pat rekordinis skaičius.

Švedijoje gyvena apie 10,3 mln. žmonių, Danijoje – apie 5,8 mln., Norvegijoje – beveik 5,4 mln.

Skandinavijoje omikron atmaina jau labai paplitusi. Danijoje jai tenka daugiau kaip 98 proc. visų tirtų atvejų.

Užsikrečia ir keturiomis dozėmis paskiepyti asmenys, pirmadienį sakė profesorė Gili Regev iš Šibos ligoninės prie Tel Avivo.

Praėjus dviem savaitėms po ketvirtosios „Biontech“/“Pfizer“ preparato dozės, stebimas  „gražus“ antikūnų lygio padidėjimas. Jų skaičius net būna šie tiek didesnis nei po trečio skiepo. Tačiau apsisaugoti nuo omikron atmainos to nepakanka, sakė mokslininkė. Kartu ji pažymėjo, kad tai tarpiniai rezultatai, todėl tikslesnių duomenų ji pateikti nenori.

Apie 150 tyrimo dalyvių prieš dvi savaites gavo ketvirtąją „Biontech“/“Pfizer“ vakcinos dozę. Prieš savaitę dar 120 dalyvių po trijų „Biontech“/‘Pfizer“ preparato dozių buvo suleista ketvirtoji „Moderna“ dozė. Abiejų grupių rezultatai po savaitės buvo labai panašūs. „Nematome didelio skirtumo“, - sakė G. Regev.

„Sprendimas Izraelyje nusilpusio imuniteto žmonėms suleisti ketvirtą dozę gali suteikti nedidelį pranašumą, - kalbėjo profesorė. – Tačiau ne pakankamą, kad ją (ketvirtąją dozę) reikėtų skirti visiems gyventojams“.

Šiuo metu Izraelyje ketvirtąja doze gali skiepytis ir vyresni nei 60 metų amžiaus gyventojai bei medicinos personalas. Turėdama omenyje preliminarius tyrimų rezultatus, G. Regev kalbėjo apie „dilemą“, ar vyresniems nei 60-ies sveikiems žmonėms reikėtų duoti ketvirtąją dozę.

Visiškai pasiskiepijusiais Izraelyje šiuo metu laikoma tik 62 proc. gyventojų iš 9,4 mln. Tai dviem dozėmis paskiepyti žmonės, kai po antrojo skiepo praėjo ne daugiau kaip šeši mėnesiai, ir stiprinančiąją dozę gavę gyventojai. 30 proc. gyventojų visiškai nepasiskiepiję, 8 proc. skiepo galiojimas baigėsi.  Trečiąją dozę yra gavę 4,4 mln. izraeliečių, daugiau kaip 537 000 – ir ketvirtąją.