Garsių kūrėjų komanda
„Don Žuano“ pastatymo Klaipėdoje ėmėsi garsių kūrėjų komanda: dirigentas iš Austrijos Josefas Wallnigas, režisierius Jonas Vaitkus, scenografas Gintaras Makarevičius ir kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė.
Pastatymo muzikos vadovas J.Wallnigas – garsus austrų dirigentas bei W.A.Mozarto muzikos žinovas. 1980 m. jis tapo „Mozarteum“ universiteto profesoriumi, o 2006 m. Zalcburge įkūrė Mozarto operų institutą (MOI), kuris iškovojo autoritetą tarp pasaulio muzikų. Profesorius J.Wallnigas laikomas Austrijos, Zalcburgo ir W.A.Mozarto muzikos ambasadoriumi: keliaudamas po pasaulį, jis veda W.A.Mozarto muzikos interpretacijos meistriškumo kursus.
„Nėra idealaus Don Žuano, tinkančio visoms be išimties. Negalėtų būti ir idealios Don Žuanės, kuri taptų priimtina visiems. Bet kuriuo atveju donžuanizmas yra tiek vyriškas, tiek moteriškas reiškinys, slypintis kiekviename iš mūsų“, – įsitikinęs naujojo pastatymo režisierius J.Vaitkus.
Trys solistų sudėtys
„Don Žuaną“ repetuoja gausus jaunų ir pripažintų operos solistų būrys. Šiam pastatymui ruošiamos net trys pagrindinių partijų atlikėjų sudėtys. Pagrindinė Don Žuano partija patikėta Žygimantui Galiniui, Mindaugui Rojui ir Steponui Zoniui, jo tarno Leporelo – Igoriui Bakanui, Egidijui Dauskurdžiui ir Artūrui Kozlovskiui. Žavingąja Dona Ana, neskubančia tikėti Don Žuano meiliais žodeliais, scenoje taps Rita Petrauskaitė ir Agnė Stančikaitė, o jos sužadėtiniu Don Otavijumi – Edgaras Davidovičius, Tadas Jakas ir Aurimas Raulinavičius, Meilikautojo paliktosios Donos Elviros partija teko Beatai Ignatavičiūtei, Gabrielei Kuzmickaitei ir Dovilei Kazonaitei. Į nuotakos apgaudinėjamą valstietį Mazetą persikūnys Kšištofas Bondarenka ir Modestas Narmontas, jo naiviąją sutuoktinę Cerliną vaidins Monika Pleškytė, Rasa Ulteravičiūtė ir Rosana Štemanetian, Na, o tašką visoje Don Žuano istorijoje padėsiančio Komandoro, arba Akmeninio svečio, partija atiteko Valdui Kazlauskui ir Viliui Trakiui.
LNOBT „Metų operos vilties“ apdovanojimą bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro „Publikos simpatijos“ nominaciją šiemet pelnęs solistas S.Zonys apie darbą su režisieriumi J.Vaitkumi kol kas daugžodžiauti nelinkęs: „Labai mėgstu šią operą, ypač Don Žuano partiją. Tiesa, šis pastatymas nebus tradicinis, nes režisierius „Don Žuano“ siužetą interpretuoja ir kaip draminį veikalą, ne tik kaip operą... Nepaisant to, medžiaga įdomi, repetuoja puikūs dainininkai, su dauguma dirbu nebe pirmą kartą. Visa kita – tik po premjeros.“
Don Žuano partiją ruošia ir M.Rojus. Anot jo, „dirbti tenka daug, bet to reikalauja kiekviena nauja partija. Tenka ir paskaityti, ir paklausyti kitų solistų įrašų... Vis dėlto vien klausydamasis neišmoksi, reikia bandyti atlikti pačiam“.
Aistringai dramatiška
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro primadona R.Petrauskaitė, rengdama Donos Anos partiją, bando sau išsiaiškinti šio personažo istoriją „Opera „Don Žuanas“ prasideda žmogžudyste: gindamas dukters garbę, žūsta Donos Anos tėvas Komandoras. Ana prisiekia atkeršyti už tėvą. Operos metu mano herojė išlieka tvirta, jausmingai dramatiška, ištikima, drąsi. Ana įkūnija tokias svarbias žmogiškas vertybes kaip moralė, meilė ir ištikimybė duotai priesaikai“, – vardijo R.Petrauskaitė, pritarianti režisieriui J.Vaitkui, Aną vadinančiam šios operos „moraliniu stuburu“.
Pasak solistės, Anos muzikinė partija „aistringai ir jautriai dramatiška“. „Dainuoti W.A.Mozarto muziką yra ir didelė atsakomybė, ir didelis malonumas: dinaminė žaismė, meistriški rečitatyvai, virtuoziški pasažai. Anos vaidmuo reikalauja dviejų sunkiai suderinamų dalykų – lengvo balso valdymo ir kartu dramatinio „moralinio stuburo“. Džiaugiuosi suteikta galimybe dainuoti šioje operoje ir išbandyti save ieškant naujų balso spalvų“, – teigė R.Petrauskaitė.
„Operų opera“
„Don Žuanas“ – nepranoktas W.A.Mozarto muzikos šedevras. Net jei genialusis kompozitorius nieko daugiau nebūtų sukūręs, vien dėl šios operos jis būtų pelnęs nemirtingą šlovę. Anot žymaus vokiečių rašytojo, kompozitoriaus ir dailininko Ernsto Theodoro Amadeuso Hoffmano, W.A.Mozarto „Don Žuanas“ yra „operų opera“.
Legendinį Don Žuano personažą į literatūrą pirmasis 1630 m. atvedė ispanų baroko dramaturgas Tirso de Molina (po šiuo pseudonimu slėpėsi vienuolis Gabrieli Tellezo). Jo pjesė „Viliotojas iš Sevilijos, arba Akmeninis svečias“ tapo pagrindu begalei kitų panašių kūrinių. Tačiau tik W.A.Mozarto operoje „Don Žuanas“, kurios pasaulinė premjera įvyko Prahoje 1787 m., aistringas meilės guolio riteris ir nepailstantis moterų suvedžiotojas pirmąkart buvo apdovanotas nepasotinamu kiekvienos gyvenimo akimirkos alkiu ir panieka mirties šmėklai.
Stiprus, bet nelaimingas
Operos Don Žuanas – tai beprotiškos narsos, kunkuliuojančios energijos, nenugalimo optimizmo ir meilės gyvenimui įsikūnijimas. Tačiau jo egoizmas, panieka garbės ir moralės įstatymams tampa nelaimių šaltiniu visiems, ką besutiktų savo gyvenimo kelyje. Tai stipri asmenybė, pripažįstanti tik savo pasirinktas taisykles.
„Ar ir operos herojus Don Žuanas buvo priklausomas nuo nevykusių santykių su moterimis? Taip. Ir jis tai suvokė. Bet tai laimės jam nesuteikė. Don Žuanas neturėjo svarbaus dalyko – sielos ramybės. Jo gyvenimo variklis buvo nuolatinis adrenalinas ir pavojingos situacijos. Ir Don Žuanui blogai baigėsi, kaip buvo galima tikėtis“, – aiškino psichologė, žmogiškųjų santykių ekspertė Viktorija Gončiarova.
W.A.Mozarto biografai „Don Žuane“ įžvelgia dramatiškų tėvo ir sūnaus santykių atspindžių. Vis dėlto pats kompozitorius savo operą pavadino „linksma drama“ (drama giocoso), o toks apibūdinimas būdingas opera buffa žanrui. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad W.A.Mozarto muzika lengvai atliekama. Priešingai – ji kupina sudėtingojo – atlikėjų sunkiai pasiekiamo, bet žiūrovų itin geidžiamo – paprastumo.
Operos muzika taikliai perteikia ir kitų personažų charakterius: niekuo gyvenime nebesistebinčio Leporelo, dorovingosios aristokratės Anos, kerštingos paliktos meilužės Elvyros, komiškos valstiečių porelės – Cerlinos ir Mazeto. Nerimstantis Don Žuano personažas visus veikėjus įsuka į meilės aistrų kupiną siužetą.
