Visų trijų solistų pasiteiravome, kur jie rengiasi sutikti gražiausias žiemos šventes ir kokie vaidmenys jiems labiausiai įsiminė besibaigiančiais 2019-aisiais.
Žaismingos Kalėdos Telšiuose
Skaidraus soprano savininkė M. Pleškytė vis drąsiau jaučiasi LNOBT scenoje. 2019-ieji jaunajai solistei nepagailėjo visos puokštės įspūdingų vaidmenų: ją dainuojančią jau girdėjome šio sezono premjerose „Kandidas“, „Amžinybė ir viena diena“, „Džanis Skikis“, o taip pat Wolfgango A. Mozarto operoje „Figaro vedybos“. Pavasarį dainininkė tikisi prisistatyti publikai ir Jules‘io Massenet operoje „Manon“.
„Būtų per pereitas Kalėdas man pasakę, kad netrukus sulauksiu tiek debiutų pagrindiniame šalies teatre – tikrai nebūčiau patikėjusi“, – atvirai prisipažįsta M. Pleškytė.
Gražiausias metų šventes solistė visada švenčia savo gimtinėje – Žemaitijos sostinėje Telšiuose. „Anksčiau rinkdavomės pas močiutę, o dabar šeimininkės vaidmenį perėmė mano mama. Nors turiu tik vieną sesę, namuose prie stalo sėdam net 17 žmonių: pusbrolių, pusseserių, tetų ir dėdžių. Jei nedalyvautum bendroje šventėje be rimtos priežasties – giminės to nesuprastų. Šiemet leista nepasirodyti tik vienai pusseserei, kuri netrukus turės gimdyti... Būna, kad į giminių susiėjimus skubu po koncertų ar prieš labai svarbius spektaklius: kai yra mašina ir nuoširdus noras, tai nėra labai sudėtinga. Kad nereikėtų tarpusavyje keistis mažais pigiais niekučiais, darom kaip mokykloje: traukiame vardus ir slapta, niekam neprisipažindami, ruošiame po vieną didesnę dovaną. Mūsų šventiniai pasibuvimai niekada nepraeina be žaidimų, estafečių, prizų ir siurprizų. Buvo ir piešimo šarados, ir paslėptų lobių paieškos, ir teatriniai etiudai. Niekada nepamiršiu, kaip mano senelis vaidino krokodilą...“ – šypsosi M. Pleškytė.
Muzikalios Kalėdos Karklėje
Neseniai LNOBT operos solistų trupę papildžiusio baritono S. Zonio besibaigiantys 2019-ieji taipogi nenuvylė: jis dainavo premjerose „Turandot“, „Kandidas“, „Amžinybė ir viena diena“, nacionalinėje scenoje debiutavo kaip Marčelas Giacomo Puccini operoje „Bohema“. Dar vienas reikšmingas debiutas solisto laukė Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre: jame S. Zonys atliko visų baritonų svajonių partiją – Don Žuaną to paties pavadinimo W. A. Mozarto operoje.
„Esu iš pajūrio, tad šventes leidžiu tėvų namuose Karklėje. Ten susirenka giminės ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. Kartais prie stalo sėda keliolika žmonių, kartais – kelios dešimtys: mes, trys broliai, atvykstame su šeimomis, prisideda pusbroliai ir pusseserės. Pastebiu, kad šiame būryje kasmet gausėja muzikantų: mano sūnėnai ir dukterėčios mokosi groti įvairiais muzikos instrumentais. Tad vakarėliuose skamba pianinas, gitara, violončelė, būgneliai... O dainininkų nė nesuskaičiuojame. Teikdami kalėdines dovanas, dažnai mainais prašome vienas kito dainos ar eilėraščio“, – pasakoja S. Zonys.
Šventiniais vakarais solistas vengia koncertų ir spektaklių, mat teatre intensyviai dirba ištisus metus ir nenori atsisakyti pasibuvimų su artimiausiais žmonėmis. Ar per Kalėdas nueina iki šalia banguojančios Baltijos? „Nelabai... Saulėlydžius prie jūros paliekame kitiems savaitgaliams“, – prisipažįsta iš pajūrio kilęs solistas.
Ramios Kalėdos Merkinėje
Labiausiai patyręs iš „Šikšnosparnio“ debiutantų trijulės – be abejo, baritonas L. Pautienius. Falkės vaidmuo šioje operetėje pačiam dainininkui nėra naujas, tiesiog anksčiau jo neteko dainuoti LNOBT pastatyme.
2019-ieji Duisburge ir Diuseldorfe savo spektaklius rodančios Reino operos trupės solistui tuo ir buvo įsimintini, kad neteko mokytis nė vienos naujos partijos. Paskutiniuosius porą mėnesių solistas šįmet ramiai leidžia su šeima Lietuvoje. Sako, bėgti atostogų į šiltus kraštus nė minties nebuvę... Per 11 metų, kai pagal kontraktus dainuoja Vokietijos teatre, tik du kartus dėl suplanuotų spektaklių L. Pautieniui nepavyko Kalėdoms sugrįžti gimtinėn.
„Kol močiutė buvo gyva, šventes sutikdavome pas ją Alytuje, dabar – pas mano mamą Merkinėje. Žmonių ten susirenka nemažai: trys mano sesers sūnūs su savo antromis pusėmis ir šešiais vaikais, dar mes su sūnumi... Jaunimo būna pilnas namas, bet muzikuoti norinčių nebūna. Laikomės lietuviams įprastų kalėdinių vaišių tradicijų: pirmą Kalėdų dieną stalą dengiame patys, antrą – lankome draugus ir giminaičius. Daug metų puošdavome prie namų pačių pasodintą eglaitę, tačiau ilgainiui ji taip išvešėjo, kad praaugo patį namą, tad skaudančia širdimi medį teko nupjauti“, – prisipažįsta solistas.
Po LNOBT „Šikšnosparnio“ spektaklių L. Pautienius priešpaskutinį metų vakarą dainuos Žermoną Giuseppe‘s Verdi „Traviatoje“ Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. O iškart po Naujųjų sės į lėktuvą, mat sausio pradžioje „Traviatos“ spektakliai suplanuoti ir Reino operos repertuare.
2020 m. gruodį „Traviatos“ premjera LNOBT rengiasi minėti Lietuvių Operos įkūrimo 100-ąsias metines. Gal ir tuomet išgirsime L. Pautieniaus balsą? Linkėdamas visiems jaukių Kalėdų, solistas užsimena, kad apie tai kalbėti dar anksti...
