Aktualu mūsų laikais

Gražiausias arijas ir duetus iš populiariausių operų, operečių ir miuziklų publikai dainuos teatro solistai Beata Ignatavičiūtė, Dalia Kužmarskytė, Rita Petrauskaitė, Mindaugas Rojus, Vilius Trakys ir kviestiniai dainininkai Almas Švilpa (Vokietija), Tarasas Shtonda (Ukraina), Kristianas Benediktas (Vokietija), grieš Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, kuriam diriguos teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

„Dainuosiu žymiuosius Mefistofelio kupletus „Vien tik auksas valdo mus“ iš Ch.Gounod operos „Faustas“. Mefistofelio personažas man nėra artimas, tačiau jis suteikia galimybę pasiųsti žiūrovams vokiečių literatūros klasiko J.W.Goethe’s žinutę apie pasaulyje ir žmogaus prigimtyje kerojantį dviveidiškumą. Ši tema ypač aktuali mūsų laikais. Kviečiu dar kartą įsigilinti į garsiąją frazę ir užtvirtinti ją kaip neiginį – ne „vien tik auksas valdo mus“, – kalbėjo gala koncerte dainuosiantis A.Švilpa.

Įkvepia ir meta iššūkį

„Gala koncerte atliksiu Kanijo ariją „Vesti la giubba“ iš G.Puccini operos „Pajacai“ ir kartu su solistu A.Švilpa padainuosime Nadiro ir Zurgos duetą „Au fond du temple saint“ iš G.Bizet operos „Perlų žvejai“. Viena ryškiausių minčių, skambanti mano dainuojamoje žymiojoje princo Kalafo arijoje „Nessun dorma“ iš G.Puccini operos „Turandot“ – „Nugalėsiu, nugalėsiu, nugalėsiu!“. Šio herojaus ryžtas, kova ir pergalė mus įkvepia ir meta mums iššūkį... Kol svajojame, kuriame, kovojame, galiausiai nugalime, tol mes gyvename. Todėl visiems linkiu: svajokite, tikėkite, kurkite ir nugalėsite“, – sakė tenoras K.Benediktas (Vaidas Vyšniauskas).

Tai laikui nepavaldi muzika, ne vieną dešimtmetį žavinti muzikinio teatro gerbėjus, tačiau kaskart suskambanti naujai, tarsi pirmą kartą.

„Mari (solistė R.Petrauskaitė) ir Sulpicijaus duetas iš G.Donizetti komiškos operos „Pulko duktė” – didžiausias, sudėtingiausias ir daugiausiai nuoširdaus darbo pareikalavęs kūrinys. Dainuodamas didžiuojuosi „savo užauginta Mari“, jos manieromis. Operoje Mari – neatsiejama pulko dalis, kaip spindulėlis sudėtingame visų pulko karių gyvenime. Didžiulė garbė bus dainuoti koncerte, kuriame pasirodys tiek nuostabių solistų“, – džiaugėsi V.Trakys.

Išsvajota sielos muzika

„Gala koncerte atliksiu tris kūrinius: Mari ir Sulpicijaus (solistas V.Trakys) duetą iš G.Donizetti operos „Pulko duktė”, Adinos ir Dulkamaros (solistas T.Shtonda) duetą iš G.Donizetti operos „Meilės eliksyras” ir Undinės dainą iš A.Dvoržako operos „Undinė“. Abu duetai virtuoziški, entuziastingi, uždegantys, energingi, susipynę skambiausių melodijų motyvais. Ypač džiaugiuosi galėdama dainuoti publikai gerai pažįstamą, visų pamėgtą Undinės „Dainą mėnuliui“ . Apie ją ilgai svajojau. Visada domėjausi šio kūrinio atlikimo subtilybėmis, dažnai klausydavausi kitų solistų atliekamų versijų. Tai mano sielos muzika. Ši daina pasakoja apie Undinės dvasinį virsmą, užgimstantį tyrą ir trapų meilės jausmą, kuris šiam pasauliui būtinas lyg grynas oras“, – teigė solistė R.Petrauskaitė.

„Koncerte dainuosiu Tevjė dainą „Jei turtingas būčiau“ iš J.Bocko miuziklo „Smuikininkas ant stogo“. Pienininkas Tevjė – itin spalvingas personažas, jo pasisakymus galima cituoti kaip liaudies išmintį – išgirdai ir įstringa ilgam. Be to, ją galima ir praktiškai pritaikyti. Miuzikle skambančios Tevjė dainos artimos ir aktualios visų kartų žmonėms. Tai laikui nepavaldi muzika, ne vieną dešimtmetį žavinti muzikinio teatro gerbėjus, tačiau kaskart suskambanti naujai, tarsi pirmą kartą“, – tvirtino M.Rojus.

Klaipėdos festivalis rugpjūčio 1–7 dienomis sugrįš į lauko scenas senojo uosto širdyje ant Kuršmarių kranto su ypatinga dovana garbingą jubiliejų šiemet švenčiančiai Klaipėdai. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) antrus metus organizuojamas operos ir klasikinės muzikos festivalis paminės miesto 770-ąjį gimtadienį, savo programą atverdamas Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Memelburgą“ premjera Klaipėdos piliavietėje rugpjūčio 1-ąją. Festivalio žiūrovai taip pat turės galimybę rugpjūčio 5 ir 6 dienomis senajame Klaipėdos elinge dar kartą išvysti išskirtinį Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą, tapusį festivalio vizitine kortele ir garsinantį Klaipėdos miestą visame pasaulyje. Antrąjį Klaipėdos festivalį rugpjūčio 7-ąją užbaigs operos gala koncertas, kuriame balsingieji muzikinio teatro ir kviestiniai solistai atliks gražiausias arijas iš operų, operečių ir miuziklų.

Miesto gimtadieniui – oratorija

Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statydinti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias. Šiemet minint šio istorinio įvykio 770-ąją sukaktį, KVMT, bendradarbiaudamas su partneriais, rengia teatralizuotą programą, kurios metu ketinama „rekonstruoti“ vyskupo Heinricho ir brolių pranciškonų išsilaipinimą Danės upės žiotyse ir jų kelionę senosios Klaipėdos piliavietės link. Buvusios pilies vietoje įrengtoje scenoje svečių atvykimą vainikuos specialiai šiai progai sukurta A.Remesos oratorija „Sakmė apie Memelburgą“, atliekama KVMT solistų, choro ir orkestro. Įėjimas į renginį – laisvas.

Neatsitiktinai oratoriją, skirtą Klaipėdos miesto įkūrimui, kuria broliai pranciškonai – kompozitorius, brolis pasaulietis A.Remesa OFS ir libreto autorius, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijonas brolis Sigitas Benediktas Jurčys OFM, kruopščiai tyrinėjęs išlikusius istorinius dokumentus. Teatralizuotos oratorijos „Sakmė apie Memelburgą“ muzikos vadovas – Tomas Ambrozaitis, režisierė – Rūta Bunikytė.

Sugrįš „Skrajojantis olandas“

Vokiečių kompozitorius R.Wagneris, pats XIX a. ketvirtame dešimtmetyje lankęsis Klaipėdoje ir dirigavęs Klaipėdos miesto teatre, sukūrė operą „Skrajojantis olandas“ įkvėptas audringos Baltijos jūros ir jos pakrančių kraštovaizdžio. Tad nenuostabu, kad 2020-ųjų vasarą Klaipėdos gimtadieniui pristatytas KVMT operos pastatymas senajame Klaipėdos elinge ant

Kuršių marių kranto natūraliai įsiliejo į aplinką, o spektaklis ėmė traukti į pajūrį ne tik šalies, bet ir Europos publiką. Šį ypatingą reginį Klaipėdoje sukūrė dirigentas Modestas Pitrėnas, koncepcijos autorius ir režisierius Dalius Abaris, režisierius Gediminas Šeduikis, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų ir grimo dailininkė Sandra Straukaitė, choreografas Aurelijus Liškauskas, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.

Šis „Skrajojančio olando“ pastatymas buvo pripažintas geriausiu metų spektakliu Klaipėdoje ir pelnė „Padėkos kaukę“. Režisierius, pastatymo idėjos autorius D.Abaris ir Dalando partijos atlikėjas Tadas Girininkas buvo apdovanoti Auksiniais scenos kryžiais.

Scenoje – visas žvaigždynas

Šiąvasar į Klaipėdos senąjį elingą atlikti savo mėgstamiausio – Olando – vaidmens sugrįš Vokietijoje dainuojantis bosas-baritonas Almas Švilpa. Dalando partiją pirmą kartą dainuos solistas Tarasas Shtonda iš Ukrainos, jo dukters Zentos vaidmenį vėl atliks solistė Sandra Janušaitė, o jos palankumo siekiantį Eriką įkūnys garsiausiose pasaulio scenose dainuojantis lietuvis Kristianas Benediktas (Vaidas Vyšniauskas). Taip pat operoje dainuos KVMT solistai Tadas Jakas, operoje debiutuosiantis Dalando vairininko vaidmeniu, ir Dalia Kužmarskytė, publikai įsiminusi temperamentingu Zentos auklės Mari charakteriu. Spektaklyje dalyvaus M.Pitrėno diriguojamas KVMT simfoninis orkestras, choro, baleto trupės ir mimanso artistai.

Klaipėdos festivalio finaliniu akcentu taps operos gala koncertas, skirtas KVMT 35 metų veiklos sukakčiai. Gražiausias arijas iš populiariausių operų, operečių ir miuziklų atliks teatro solistai Beata Ignatavičiūtė, D.Kužmarskytė, Rita Petrauskaitė, Mindaugas Rojus, Vilius Trakys, kviestiniai dainininkai A.Švilpa, T.Shtonda, K.Benediktas ir KVMT simfoninis orkestras. Diriguos teatro vyriausiasis dirigentas T.Ambrozaitis.

Iki birželio 23 d. bilietus į Klaipėdos festivalio renginius galima įsigyti su nuolaida.