Teoriškai įstatymas galioja bet kuriam buvusiam prezidentui ir jo šeimos nariams. Bet iš tikrųjų jis svarbus tik 69-erių A. Lukašenkai, kuris valdo Baltarusiją beveik 30 metų.

Panašu, kad nauja priemone siekiama dar labiau sustiprinti jo valdžią ir pašalinti galimus varžovus kituose šalies prezidento rinkimuose, kurie turėtų įvykti 2025 metais.

Įstatymu gerokai sugriežtinami reikalavimai kandidatams į prezidentus ir uždraudžiama išrinkti opozicijos lyderius, kurie pastaraisiais metais pabėgo į kaimynines šalis.

Kandidatuoti gali tik tie Baltarusijos piliečiai, kurie nuolat gyvena šalyje ne mažiau kaip 20 metų ir niekada neturėjo leidimo gyventi kitoje šalyje.

2020-ųjų rugpjūtį, per prieštaringai vertinamą A. Lukašenkos perrinkimą šeštajai kadencijai, kurį opozicija ir Vakarai pasmerkė kaip nesąžiningą, Baltarusiją sukrėtė masiniai protestai. Tuo metu valdžios institucijos sulaikė daugiau kaip 35 tūkst. žmonių, kurių daugelis buvo kankinami sulaikymo metu. Daug baltarusių išvyko iš šalies.

A. Lukašenka, sugriovęs tūkstančių baltarusių likimus, bus nubaustas pagal tarptautinę teisę, ir jokia neliečiamybė jo nuo to neapsaugos, tai tik laiko klausimas.

A. Lukašenka taip pat kaltinamas prisidėjęs prie neteisėto ukrainiečių vaikų perkėlimo iš Rusijos okupuotų Ukrainos miestų į Baltarusiją.

Pagal naujojo įstatymo tekstą, jei A. Lukašenka pasitrauktų iš valdžios, jis „negalėtų būti traukiamas atsakomybėn už veiksmus, padarytus vykdant prezidento įgaliojimus“.

Įstatyme taip pat teigiama, kad autokratui ir jo šeimos nariams visą gyvenimą bus teikiama valstybės apsauga, medicininė priežiūra, gyvybės ir sveikatos draudimas. Atsistatydinęs jis taip pat taptų nuolatiniu aukštųjų parlamento rūmų nariu.

Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, kuri 2020 metais pabėgo į Lietuvą, sakė, kad naujasis įstatymas yra A. Lukašenkos atsakas į baimę dėl neišvengiamos ateities, ir pridūrė, kad jis turi būti susirūpinęs dėl savo likimo palikus valdžią.

„A. Lukašenka, sugriovęs tūkstančių baltarusių likimus, bus nubaustas pagal tarptautinę teisę, ir jokia neliečiamybė jo nuo to neapsaugos, tai tik laiko klausimas“, – teigė S. Cichanouskaja.

Šalies politinė opozicija siekia, kad būtų atliktas tyrimas dėl opozicijos politikų dingimo ir ukrainiečių vaikų išvežimo iš Ukrainos.

„Užtikrinsime, kad diktatorius būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn“, – sakė S. Cichanouskaja, pabrėždama, kad Baltarusijoje už grotų tebėra apie 1,5 tūkst. politinių kalinių, įskaitant Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Bialiackį.

Konservatorių ir socialdemokratų lyderiai tvirtina, kad abejonių kelia pati premjero pateikta kandidatūra. Liberalų sąjūdžio pirmininkei suprantamas šalies vadovo delsimas dėl valdančiųjų nenoro atstatydinti susisiekimo ministrą. Kai kurie opozicijos lyderiai kelia dar vieną idėją – galbūt apskritai nebėra prasmės ieškoti kuo pakeisti kėdę Vyriausybėje į Europos komisaro portfelį iškeitusį Virginijų Sinkevičių.

G. Paluckas: L. Savickas pasitikėjimo nekelia

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad L. Savicko kandidatūra jam jokio pasitikėjimo nekelia. Jo teigimu, žvelgiant į kandidato profilį ilgesnėje perspektyvoje, galima kalbėti ir apie tam tikrą veidmainiškumą.

„L. Savicką prisimenu iš praėjusios Vyriausybės veiklos laikotarpio, kai jis, atstovaudamas investuotojų forumui, labai intensyviai veikė, teikiant vadinamąjį Darbo kodekso projektą. Turint galvoje, kokie buvo iškelti Darbo kodekso tikslai, priminsiu, 85 tūkstančiai gerai apmokamų darbo vietų ir visa kita... Nežinau, kaip dabar L. Savickas vertina savo pasiekimus šiuose frontuose, bet aš manau, kad žmonės visuose gyvenimo etapuose turėtų vertinti savo žodžius, veiksmus. Taigi man didelio pasitikėjimo ponas L. Savickas nekelia. Aš neabejoju, kad jis turi tinkamus vadybinius sugebėjimus ir kitus gebėjimus, bet aš pirmiausia vertinu politines nuostatas ir politines iniciatyvas, kurios iki šiol buvo mažų mažiausiai dviprasmiškos, o gal netgi veidmainiškos“, – Eltai sakė G. Paluckas.

Be ministro ministerija dirba jau beveik 10 mėnesių. Realiai žiūrint, niekas V. Sinkevičiaus nepasigedo.

Pasak G. Palucko, ministerija iki kitų, rudenį vyksiančių, Seimo rinkimų gali funkcionuoti ir su pavaduojančiu ministru.

„Be ministro ministerija dirba jau beveik 10 mėnesių. Realiai žiūrint, niekas V. Sinkevičiaus nepasigedo. Tuo labiau kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos šiandieninės veiklos apimtys yra pustuštės. Nelabai jis (ministras. – ELTA) ir reikalingas likusiam laikotarpiui. Aš manau, kad nei dangus griūtų, nei pasaulis sugriūtų, jei ministras ir nebūtų paskirtas“, – sakė jis.

V. Čmilytė-Nielsen: neskubėjimas yra visiškai suprantamas

Prezidentūros neapsisprendimas dėl L. Savicko susijęs su prezidento ir valdančiųjų nesutarimais dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Niekas nesugriuvo, kol ministro kėdė buvo tuščia. Tiesą pasakius, apie patį kandidatą tik gerus atsiliepimus esu girdėjusi, bet šioje situacijoje vienaip ar kitaip mes turime konstatuoti, kad tarp Prezidentūros ir Vyriausybės yra įtampa. Matyt, nereaguojant niekaip į prezidento pastabas ir aiškiai išsakytą poziciją dėl J. Narkevičiaus yra apsunkinami ir kitų ministerijų klausimai bei sprendimai. Prezidentūros neskubėjimas tvirtinti kandidatūros yra visiškai suprantamas“, – Eltai sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

G. Landsbergis siūlo kitus kandidatus

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad šioje situacijoje premjeras Saulius Skvernelis vėl į kertines pozicijas siekia „sustatyti savus“. Pasak jo, Lietuvoje yra kompetentingesnių kandidatūrų nei L. Savickas.

Vyriausybės vadovas ir toliau į kertines pozicijas siekia susistatyti savus.

„Vyriausybės vadovas ir toliau į kertines pozicijas siekia susistatyti savus. Lietuvoje tikrai yra kompetentingesnių kandidatūrų tiek už dabartinį susisiekimo ministrą J. Narkevičių, tiek už siūlomą ypatingai nepasižymėjusį premjero talkininką L. Savicką. Pavyzdžiui „Investuok Lietuvoje” vadovas Mantas Katinas arba buvęs Lietuvos banko departamento direktorius, dabartinis ūkio viceministras Marius Skuodis yra gerokai profesionalesni ir savo darbais kompetenciją įrodę nepriklausomi profesionalai“, – teigė G. Landsbergis.

G. Kirkilo nuomonė apie ministro kandidatūrą pozityvi

Valdančiosios koalicijos sudėtyje esančios Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas teigia, kad L. Savickas yra jaunatviškas ir kompetentingas eiti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovo pareigas. Pasak jo, būtų klaidinga iki Seimo rinkimų neskirti jokio ministro.

„Mano nuomonė pozityvi. Jis dalyvauja Seimo Europos reikalų komitete ir būtent šioje srityje dažnai pasisako. Manau, kad tikrai nėra, ką prikišti, ir visi mes norime, kad jaunimui būtų duotas kelias. Tikrai tai būtų geras ministras. Juolab prieš tai buvo jaunas ministras. Tai būtų keista, jei būtų priimtas kitas sprendimas. Ministerija yra pažangi ir moderni (...) Tai šioje srityje, manau, tinkama kandidatūra“, – sakė G. Kirkilas.

G. Kirkilas nesutinka su opozicija, teigiančia, kad ministerijai galbūt iki Seimo rinkimų vadovas nebereikalingas. Kuomet jo nebuvo, pasak LSDDP pirmininko, iš ministerijos išėjo daug kompetentingų darbuotojų. G. Kirkilas taip pat pažymi, kad šiuo metu ministrą pavaduojančiam energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnai nėra lengva aprėpti dvi ministerijas. „Socialdarbiečių“ lyderis prisimena, kuomet praėjusiose Vyriausybėse jam teko pavaduoti kitus ministrus, nors ir trumpam laikotarpiui, pabrėžė jis, tai buvo sunkus darbas.

G. Kirkilas taip pat pažymėjo, kad Prezidentūra dėl kandidatūros galėjo apsispręsti greičiau.

„Ar ministras tinkamas ar ne, buvo galima nuspręsti tikrai greičiau“, – teigė jis.

ELTA primena, kad po kiek užtrukusio L. Savicko kandidatūros svarstymo prezidentas penktadienį nusprendė susitikti su kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Premjeras L. Savicko kandidatūrą pateikė sausio 24 dieną. Ekonomikos ir inovacijų ministro kėdė atsilaisvino, kai Virginijus Sinkevičius buvo paskirtas eurokomisaru.

Kratos, kurias pareigūnai susiejo su įtariamų finansinių nusikaltimų tyrimais, buvo įvykdytos po panašių masinių operacijų praėjusį mėnesį. Jos taip pat buvo surengtos praėjus mažiau nei savaitei po to, kai A. Navalno įsteigtas „Kovos su korupcija fondas“ (FBK) buvo paskelbtas „užsienio agentu“.

Opozicijos lyderiai pasmerkė tokius žingsnius kaip mėginimus įbauginti juos po vasaros protestų ir rugsėjį vykusių Maskvos municipalinių rinkimų, per kuriuos Kremliaus šalininkai neteko reikšmingos dalies rinkėjų paramos.

Rusijos tyrimų komiteto išplatintame pareiškime nurodoma, kratos buvo vykdomos FBK biuruose 30 Rusijos regionų, taip pat šios organizacijos darbuotojų namuose.

Komitetas jau ne kartą kaltino A. Navalno fondą finansiniais nusikaltimais, tokiais kaip pinigų plovimas ir neteisėtų aukų gavimas. Be to, FBK banko sąskaitos kelis kartus buvo įšaldomos.

A. Navalnas, kurio grupė dažnai viešina tyrimus dėl aukšto rango šalies pareigūnų, parašė socialiniame tinkle „Twitter“, kad reidai prasidėjo 6 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Rusijos teisėsaugos sistema visais įmanomais būdais mėgina apsaugoti korumpuotus pareigūnus ir kyšio ėmėjus“, – teigė jis.

Pasak FBK darbuotojų, reidai taip pat buvo atlikti fondo biuruose Maskvoje.

„Buvo kalbėta apie galimus scenarijus, (...) tai ir mažumos Vyriausybės scenarijus, taip pat kalbėta apie galimus išankstinius rinkimus“, – žurnalistams po susitikimo sakė šalies vadovo patarėjas Povilas Mačiulis.

Jis pridūrė, kad šie scenarijai yra „mažai tikėtini, tačiau politikoje visko būna“.

„Manau, kad labai priklausys nuo to, kaip valdančiajai koalicijai pavyks pateikti gerus ministrus ir kaip vyks konsultacijos tarp prezidento ir premjero“, – teigė P. Mačiulis.

Liepos pradžioje dėl naujos koalicijos susitarė „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Dėl to šiuo metu atnaujinamas Ministrų kabinetas.

G. Nausėda šią savaitę žada pradėti susitikimus su kandidatais, pirmas jų antradienį į Prezidentūrą atvyks pretendentas vadovauti Žemės ūkio ministerijai Andrius Palionis. Trečiadienį su prezidentu turėtų susitikti sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Valdantieji yra nusprendę pakeisti mažiausiai tris ministrus – susisiekimo, vidaus reikalų ir žemės ūkio. Vadovauti Susisiekimo ministerijai siūlomas šios srities specialistas, Lenkų rinkimų akcijos atstovas Vladislavas Kondratovičius, Vidaus reikalų ministerijai – „lenkų“ Seimo narys Jaroslavas Narkevičius.

P. Mačiulis sakė, kad prezidentas dar negavo oficialaus premjero kandidatų į atnaujintą Vyriausybę teikimo.

Taip pat vyksta diskusijos dėl teisinio Vyriausybės atnaujinimo scenarijaus Seime.

„Ne rožėmis klotas“

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis žurnalistams sakė, kad susiformavus mažumos Vyriausybei jo partija remtų svarbiausius įstatymus su sąlyga, kad būtų šaukiami pirmalaikiai rinkimai.

„Mažumos Vyriausybė beveik pusantrų metų nelabai įsivaizduoju, kaip galėtų egzistuoti“, – teigė politikas.

Nerimą dėl šių scenarijų didina valdančiųjų nesutarimai su prezidentu dėl atnaujintos Vyriausybės sudėties.

„Vyriausybės formavimo procesas nėra toks rožėmis klotas, kaip kad kai kam gali atrodyti ar kažkas nori tai parodyti“, – tvirtino socdemų pirmininkas Gintautas Paluckas.

Ir Karoblis, ir Masiulis, mūsų akimis žiūrint, yra pageidautini ministrai, ir, atrodo, tai sutampa su prezidento pozicija.

Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad mažumos Vyriausybės scenarijus yra labai realus, nes prieš mėnesį sudaryta valdančioji dauguma gali subliūkšti skilus „valstiečių“ frakcijai.

Tuo metu pirmalaikių Seimo rinkimų galimybės jis neprognozavo, nors su partiete Viktorija Čmilytė-Nielsen yra registravęs tai numatantį projektą.

„Jis (projektas) neaktualus, bet jis aktualizuotis gali staiga, vieną dieną, kai kažkas įvyksta“, – tvirtino E. Gentvilas.

„Pageidautini ministrai“

Opozicija su prezidentu taip pat aptarė, kurie ministrai galėtų tęsti darbą atnaujintoje Vyriausybėje, nepaisant planų juos pakeisti.

Konservatorių ir liberalų lyderiai pareiškė, kad poste turi likti krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis, nors pagal koalicinį susitarimą šie portfeliai atitenka „valstiečių“ koalicijos partneriams.

„Ir Karoblis, ir Masiulis, mūsų akimis žiūrint, yra pageidautini ministrai, ir, atrodo, tai sutampa su prezidento pozicija“, – sakė E. Gentvilas.

Šiuos ministrus parėmė ir G. Landsbergis.

G. Nausėda yra sakęs, kad su krašto apsaugos sritimi nevalia eksperimentuoti, ir paragino valdančiuosius palikti R. Karoblį, šiam postui atitekus „Tvarkai ir teisingumui“.

Prezidentas praėjusią savaitę taip pat pareiškė, kad jo neįtikino valdančiųjų argumentai, kodėl reikia keisti R. Masiulį.

Šalies vadovas yra suabejojęs dėl socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio bei sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos veiklos. Tai yra patvirtinę skirtingi politikai.

Eiliniai Seimo rinkimai turėtų vykti 2020 spalį.

„A. Lukašenka balina Stalino režimo nusikaltimus Baltarusijoje, Kuropatuose. Tai didžiausia Stalino represijų vieta ketvirtajame dešimtmetyje, nuversti kryžiai, tęsiamas Kuropatų rajono užstatymas. Vakar sužinojome, kad A. Lukašenka planuoja Kuropatuose įkurti nacionalinį parodų centrą. Ir tai daroma demonstratyviai“, – trečiadienį per Užsienio reikalų komiteto Transatlantinių santykių ir demokratinės plėtros pakomitečio posėdį Seime sakė buvęs politinis kalinys, ilgametis neregistruotos Baltarusijos krikščioniškosios demokratijos partijos lyderis Pavelas Severinecas.

Jo teigimu, nuverstas ir metų pradžioje Kuropatuose pastatytas lietuviškas kryžius.

Naktį šis kryžius buvo išvežtas ir dabar guli miškų ūkio teritorijoje, ji prižiūri Kuropatų rajoną.

„Jauni žmonės iš Lietuvos norėjo ten įrengti kryžių atminti sušaudytiems lietuviams. Kryžius buvo pagamintas Lietuvoje, atvežtas į Baltarusiją ir pastatytas Kuropatuose, kur stovi lenkų, baltarusių kryžiai. Naktį šis kryžius buvo išvežtas ir dabar guli miškų ūkio teritorijoje, ji prižiūri Kuropatų rajoną“, – sakė P. Severinecas.

Minsko šiaurės vakariniame pakraštyje esančioje Kuropatų giraitėje 1937–1941 metais nužudyta nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų represijų aukų, tarp jų – baltarusiai, rusai, lenkai, žydai, lietuviai. Tikslus jų skaičius nėra žinomas, nes išsamūs archeologiniai kasinėjimai neatlikti, archyvai – įslaptinti.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, tarp Kuropatuose užkastų sovietų sušaudytų žmonių gali būti buvusių Lietuvos tarpukario ministrų.

Balandžio pradžioje šioje vietoje žmonių statyti kryžiai buvo nugriauti, tai sukėlė pasipiktinimų bangą. Šiuos veiksmus pasmerkė žinomi Baltarusijos visuomenės veikėjai, religinių konfesijų atstovai, tarptautinė bendruomenė.

Balandžio pradžioje Kuropatų giraitę prižiūrinti valstybinė miškų įmonė aiškino, kad kryžiai buvo nelegaliai pastatyti ir dėl to nukelti. Anot jos, „šie statiniai nenumatyti galiojančiame objekto pase ir neturi jokio ryšio su stalininio teroro aukų atminimo įamžinimu“.

Įmonės pranešime teigta, kad kryžiai buvo pastatyti visai kitoje vietoje negu palaidotos režimo aukos, o legaliai įrengti kryžiai buvo išsaugoti.

Ukrainos opozicijos parlamentinių frakcijų vadovai – Arsenijus Jaceniukas (Baktivščina), Vitalis Klyčko (UDAR) ir Olehas Tiahnibokas (Svoboda) išvyko į Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje.

„Jie jau išvyko“, – sakė trečiadienį naujienų agentūrai „Interfax“ partijos „Batkivščina“ (Tėvynė) spaudos tarnyba Kijeve.

Šios partijos tinklalapyje pranešta, kad ketvirtadienį A.Jaceniukas dalyvaus Europos liaudies partijos surengtame susitikime su Rytų partnerystės lyderiais.

Penktadienį A.Jaceniukas kalbės sesijoje „Ukraina kaip asocijuota ES šalis: galimybės ir iššūkiai“. Jis taip pat susitiks su kai kuriais Europos politikais.

Reginiuose Vilniuje dalyvaus ir ir Aukščiausiosios Rados eurointegracijos klausimų komiteto vadovas Hryhorijus Nemyria ir Julijos Tymošenko duktė Jevhenija.

Pasak partijos UDAR spaudos tarnybos, V.Klyčko ketina Vilniuje susitikti su ES plėtros komisaru Stefanu Fuele (Štefanu Fiule). UDAR lyderis dar kalbės sesijos „Ukrainos kursas“.

Trijų opozicinių frakcijų lyderiai ketina Vilniuje išsakyti savo požiūrį, kuris skiriasi nuo Ukrainos vadovybės, ir prašys Europos Sąjungos „neužverti durų Ukrainai“.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį susitiks su Vilniuje viešinčiais Ukrainos opozicijos partijų lyderiais Vitalijumi Kličko, Arsenijumi Jaceniuku ir Olegu Tyahnyboku, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Ukrainos opozicijos vadovai Lietuvoje lankosi artėjant lapkričio mėnesio Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės viršūnių susitikimui Vilniuje, kuriame tikimasi pasirašyti ES ir Ukrainos asociacijos sutartį.

Sunkiasvorio bokso žvaigždė V.Kličko vadovauja pastaruoju metu didelį populiarumą įgijusiai partijai UDAR ("Smūgis"). Susivienijimo "Tėvynė" lyderis A.Jaceniukas yra artimas kalinamos ekspremjerės Julijos Tymošenko bendražygis. O.Tiahnybokas vadovauja nacionalistinei partijai "Svoboda".

Susitikimas Prezidentūroje numatomas 14 valandą.

Lietuva šių metų antrąjį pusmetį pirmininkauja ES Tarybai.

ES reikalauja, kad Ukraina paleistų J.Tymošenko iš kalėjimo, jei nori pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su ES. Tuo pat metu ES pareigūnai smerkia Rusijos spaudimą Kijevui atsisakyti sutarties su ES ir stoti į Maskvos vadovaujamą Muitų sąjungą.

Praėjusią savaitę ES šalys sutarė, kad laisvos prekybos sutartis su Ukraina bus taikoma iškart ją pasirašius, nelaukiant ratifikacijos proceso pabaigos.