Pagal susitarimą, kurį patvirtino separatistų dominuojama Katalonijos regiono vyriausybė, O. Junquerasui leidžiama tris dienas per savaitę išeiti iš kalėjimo „Lledoners“, esančio į šiaurę nuo Barselonos, ir dėstyti Vakarų minties kursą.

„Mokyk ir mokykis. Visuomet. Ačiū visiems už jūsų paramą“, – parašė O. Junquerasas socialiniame tinkle „Twitter“, prie nuotraukos, kurioje matomas išeinantis iš kalėjimo pirmai darbo dienai.

Dėl naujojo darbo istorikas O. Junquerasas galės išeiti iš kalėjimo vienu kartu šešioms valandoms. Jis savanoriškai dėstytojaus Viko universitete–Centriniame Katalonijos universitete.

Sprendimą praėjusią savaitę priėmė regiono vyriausybė, turinti plačius įgaliojimus kalėjimų administracijos atžvilgiu ir jau patvirtinusi panašią paleidimo dienomis programą daugumai iš devynių separatistų, kurie spalio mėnesį buvo įkalinti dėl 2017-ųjų bandymo paskelbti Katalonijos nepriklausomybę.

Tačiau Ispanijos prokurorai yra sakę, kad apskųs šį sprendimą, ir priekaištavo Katalonijos vyriausybei už tai, kad ji suteikė kaliniams pernelyg didelę laisvę.

Tuo metu, kai bandyta paskelbti nepriklausomybę, O. Junquerasas buvo Katalonijos administracijos vadovo pavaduotojas. Jis vis dar vadovauja ERC – vienai iš dviejų separatistinių partijų Katalonijos valdančiojoje koalicijoje, kuri neseniai pradėjo derybas su Ispanijos premjero Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) vyriausybe, siekiant išspręsti šį politinį konfliktą.

Per gegužę vykusius rinkimus išrinkto O. Junqueraso kadencija „baigėsi 2020 metų sausio 3 dieną“, atsižvelgiant į atitinkamą Ispanijos rinkimų komisijos sprendimą, kuriam pritarė aukštos instancijos teismas, pareiškime cituojamas EP pirmininkas Davidas Sassoli (Davidas Sasolis).

O. Junquerasas penktadienį parašė D. Sassoli laišką, prašydamas padėti jam išeiti į laisvę ir pradėti eiti europarlamentaro pareigas.

Laiške parlamentas paraginamas neskelbti O. Junqueraso vietos laisva vien todėl, kad jis pradėjo atlikti 13 metų laisvės atėmimo bausmę už savo vaidmenį 2017 metais organizuojant uždraustą referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės.

Su tokiu prašymu jis kreipėsi, Europos Teisingumo Teismui (ETT) gruodį nutarus, kad tremtyje Belgijoje gyvenantis Katalonijos eksprezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudždemonas) turi teisinę neliečiamybę, nes gegužę buvo išrinktas EP nariu.

Katalonų separatistų šalininkai tikėjosi, kad ši nutartis automatiškai bus taikoma ir O. Junquerasui, kuris buvo išrinktas, nors tuomet buvo areštuotas ir laukė teismo. Vėliau jis buvo nuteistas už kurstymą maištauti ir buvo pasiųstas už grotų.

Tačiau ketvirtadienį Ispanijos Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad O. Junqueraso apkaltinamasis nuosprendis „reiškia jo, kaip europarlamentaro, statuso atšaukimą“.

Penktadienį vienas Aukščiausiojo Teismo teisėjas pareiškė, jog Madridas neatšauks Europos arešto orderių C. Puigdemont'ui ir kitam europarlamentarui iš Katalonijos Toni Cominui (Toniui Kominui) suimti.

Abu veikėjai gavo įgaliojimus dirbti Europos Parlamente ir planuoja kitą savaitę dalyvauti plenarinėje sesijoje Strasbūre, nepaisydami Ispanijos reikalavimų juos išduoti.

Ilgai lauktoje nutartyje sakoma, kad teismas nesuteiks galimybės O. Junquerasą laikinai paleisti iš kalėjimo, kad jis galėtų atsiimti europarlamentaro pažymėjimą. Šis sprendimas yra priešingas gruodį Europos Teisingumo Teismo (ETT) paskelbtai išvadai, jog po gegužę vykusių Europos Parlamento rinkimų šis Katalonijos nepriklausomybės aktyvistas turėjo būti paleistas iš kalėjimo, kad galėtų tapti europarlamentaru.

Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog jo sprendimas „suponuoja jo, kaip europarlamentaro, statuso įšaldymą“.

O. Junquerasas gegužę buvo išrinktas į EP, nors tuo metu Ispanijoje jam buvo taikomas ikiteisminis kalinimas dėl įtarimų, susijusių su šio politiko vaidmeniu uždraustame Katalonijos nepriklausomybės referendume ir trumpai gyvavusiame nepriklausomybės paskelbime.

Tačiau birželį jis nebuvo išleistas iš kalėjimo, kad galėtų dalyvauti Ispanijoje surengtoje europarlamentarų prisaikdinimo ceremonijoje, taip pat nuvykti į Briuselį įregistruoti savo statuso. Dėl šios priežasties politikas pateikė skundą teismui.

Praeitą mėnesį ETT nutarė, kad Ispanija turėjo leisti O. Junquerasui atsiimti EP nario pažymėjimą, nes net ir kalinamiems europarlamentarams yra taikoma deputatų neliečiamybė. Šį sprendimą sveikino katalonų separatistai.

Tačiau savo atsakyme ETT Ispanijos Aukščiausiasis Teismas išdėstė išvadą, kad O. Junquerasui negalima leistis akredituotis.

Dokumente nurodoma, kad ETT pripažįstama deputatų teisės laisvai keliauti nėra „nuo nuosprendžio saugantis skydas“, taip pat atmetė bet kokią galimybę pripažinti neveiksniu katalonų separatistų bylos nagrinėjimą, pasibaigusį O. Junqueraso paskelbimo europarlamentaru išvakarėse, arba vėliau jam skirtą nuosprendį.

Aukščiausiasis Teismas nurodė informavęs apie savo sprendimą Europos Parlamentą, taip pat Ispanijos centrinį rinkimų komitetą.

Ketvirtadienio nutartimi Aukščiausiasis Teismas taip pat atmetė praeito mėnesio gale valstybinės prokuratūros pateiktą patariamąją išvadą, kurioje sakoma, kad O. Junquerasui turėtų būti leista nuvykti į Briuselį atlikti reikalingų formalumų.

Tačiau joje taip pat sakoma, kad teismas turėtų „kuo greičiau“ kreiptis į Europos Parlamentą, kad šis įšaldytų O. Junqueraso neliečiamybę.

Ilgai laukta valstybės prokuroro patariamoji nuomonė tikriausiai suvaidins svarbų vaidmenį socialistų premjerui Pedro Sanchezui (Pedrui Sančesui) po ištisus mėnesius trunkančio politinio sąmyšio siekiant suformuoti vyriausybę, kurią remtų O. Junqueraso partija.

O. Junquerasas per gegužę įvykusius rinkimus buvo išrinktas į Europos Parlamentą, nors tuo metu buvo laikomas tardymo izoliatoriuje Ispanijoje dėl kaltinimų, susijusių su jo vaidmeniu organizuojant uždraustą referendumą Katalonijos nepriklausomybės klausimu.

Birželį jam nebuvo leista išeiti iš kalėjimo ir dalyvauti europarlamentarų prisaikdinimo ceremonijoje Ispanijoje, todėl jis negalėjo nuvykti į Briuselį užimti savo vietos. O. Junquerasas pateikė apeliaciją.

Spalio mėnesį politikas buvo nuteistas kalėti 13 metų.

Padėtis dar labiau komplikavosi gruodžio 19 dieną, kai Europos Teisingumo Teismas (ETT) nusprendė, jog Ispanijai derėjo po Europos Parlamento rinkimų paleisti iš kalėjimo šį Katalonijos nepriklausomybės aktyvistą, kad jis galėtų tapti europarlamentaru. Be to, ETT nurodė, kad visi asmenys, išrinkti į Europos Parlamentą, europarlamentaro teisinę neliečiamybę įgyja tą akimirką, kai paskelbiami rinkimų rezultatai.

Ispanijos valstybės prokuroro nuomone, Ispanijos Aukščiausiasis Teismas turėtų patenkinti O. Junqueraso apeliaciją ir jam galėtų būti leista nuvykti į centrinę rinkimų komisiją Madride bei į Europos Parlamento būstinę atlikti būtinų formalumų.

Tačiau valstybės prokuroras taip pat paragino Teismą „kuo greičiau“ paprašyti Europos Parlamento sustabdyti O. Junqueraso neliečiamybę.

Teismo taip pat prašoma leisti O. Junquerasui vykdyti savo atstovaujamąsias funkcijas, kol jis bus europarlamentaras, ir užtikrinti „deramas priemones... jo, kaip parlamentaro, misijai atliekant įkalinimo bausmę“.

Liuksemburge įsikūrusio ETT sprendimu, kaip atrodo, anuliuojamas liepą priimtas Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas nepaleisti O. Junqueraso iš tardymo izoliatoriaus, kad jis galėtų prisiekti, bet visos nutarties pasekmės vis dar neaiškios.

Aukščiausiasis Teismas dabar turi paskelbti savo nutartį dėl apeliacijos, kurią pateikė buvusio Katalonijos viceprezidento advokatai.

Kaltinimai yra susiję su lyderių vaidmeniu Katalonijai 2017 metais nesėkmingai bandant paskelbti nepriklausomybę.

Seniai laukti nuosprendžiai yra švelnesni nei reikalavo kaltintojai. Pavyzdžiui, buvo siekiama, kad buvęs Katalonijos viceprezidentas Oriolis Junquerasas (Oriolis Žunkerasas) už maištą kalėtų 25 metus.

„Aukščiausiasis Teismas nuteisė Oriolį Junquerasą kalėti 13 metų... už kurstymą maištauti ir netinkamą valstybės lėšų naudojimą“, – rašoma verdikte.

Trims kitiems buvusiems Katalonijos ministrams skirtos 12 metų įkalinimo bausmės.

Ispanijai kelias savaites laukiant Teismo sprendimo, įtampa nuolat augo ir policija nusiuntė pastiprinimą į Kataloniją, kur separatistai žada masinį pilietinį nepaklusnumą.

Buvęs Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudždemonas) išreiškė pasipiktinimą nuosprendžiais.

„Bendrai 100 metų. Pasipiktinimą keliantis dalykas. Dabar labiau nei bet kada, šalia jūsų ir jūsų šeimų. Laikas reaguoti kaip niekada anksčiau“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė C. Puigdemont'as, kuris pats vengdamas baudžiamojo persekiojimo pabėgo į Belgiją.

Dvylikos atsakovų, kurių dauguma buvo katalonų vyriausybės nariai, teismas už jų vaidmenį dėl uždrausto 2017 metų spalio 1-osios referendumo ir po to trumpai gyvavusios nepriklausomybės deklaracijos prasidėjo vasarį.

Buvusi parlamento pirmininkė Carme Forcadell (Karmė Forkadel) nuteista kalėti 11 su puse metų, o du įtakingi katalonų pilietiniai lyderiai, Jordi Sanchezas (Žordis Sankesas) ir Jordi Cuixartas (Žordis Kuišartas), turės kalėti devynerius metus.

Tik trys iš 12 atsakovų, kuriems buvo pateikti lengvesni kaltinimai, išvengė kalėjimo – Teismas jiems skyrė baudas.

O. Junquerasas buvo pagrindinis bylos atsakovas, jo bosui C. Puigdemont'ui pabėgus į užsienį.

Vyriausybė tikisi, kad seniai lauktas sprendimas leis užversti krizės šiame turtingame šiaurės rytų regione puslapį, nors parama nepriklausomybei Katalonijoje pastarąjį dešimtmetį didėjo.

Tuo metu separatistų judėjimas tikisi visai priešingo dalyko: kad laukti apkaltinamieji nuosprendžiai suvienys susiskaldžiusias jų gretas ir paskatins šalininkus išeiti į gatves.

Aktyvistai rengiasi protestui

Dviejų didžiausių regiono nepriklausomybės šalininkų grupių – „Katalonijos nacionalinės asamblėjos“ (ANC) ir „Omnium Cultural“ – aktyvistai ragina sekėjus vakare mitinguoti.

Artimiausiomis dienomis demonstrantai žygiuos iš penkių miestų į Barseloną, kur susirinks penktadienį. Tą dieną organizuojamas visuotinis streikas.

Radikalios separatistų grupės, pasivadinusios Respublikos gynimo komitetais (CDR), aktyvistai taip pat žadėjo „siurprizų“. Sekmadienį jie buvo trumpam užėmę pagrindinę geležinkelio stotį Barselonoje, o paskui blokavo eismą vienoje pagrindinių miesto gatvių.

Katalonijoje buvo tyliai dislokuotos riaušėms parengtos policijos pajėgos, bet Vidaus reikalų ministerija atsisakė pateikti skaičius.

Daugeliui susidariusi situacija primena įtampą gatvėse prieš 2017 metų spalio 1-osios referendumą, kurį temdė policijos smurtas, ir prieš neilgai gyvavusią spalio 27-osios nepriklausomybės deklaraciją.

Pastarosiomis savaitėmis Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) kalbėdavo, kad jo vyriausybė netoleruos jokio smurto, ir perspėdavo, kad nedvejodamas vėl sustabdytų Katalonijos autonomiją, kaip buvo padaryta prieš dvejus metus.

Susidariusi padėtis verčia nerimauti pagrindinę katalonų verslo lobistų grupę, kuri sakė, kad nors verdiktas padarys „reikšmingą emocinį poveikį“, svarbu reaguojant išvengti „verslo veiklos ar socialinės sanglaudos“ sutrikdymo.

Kurstymas maištauti, ne maištas

Pagal apibrėžimą rimčiausias kaltinimas "maištas" reiškia „smurtingai ir viešai sukilti“, kad, be kitų dalykų, būtų galima „paskelbti nepriklausomybę [Ispanijos] teritorijos daliai“.

Tačiau kurstymas maištauti reiškia „viešai sukilti ir maištingai jėga arba kitu nelegaliu būdu neleisti“ taikyti įstatymų.

Teismas įvyko kelios savaitės prieš ketvirtus Ispanijos rinkimus per ketverius metus, tad Katalonijos klausimas vėl atsiduria politinių debatų centre.

Nors P. Sanchezo vyriausybė viliasi, kad teismo pabaiga gali suteikti naują postūmį dialogui, O. Junqueraso kairiojo sparno partija ERC yra sakiusi, kad tai neįmanoma be „amnestijos politiniams kaliniams ir tiems, kas yra tremtyje“.

Artėjant separatistų lyderių teismui prokuratūra pranešė, kad bus siekiama, jog 12 katalonų lyderių būtų skirtos nuo septynerių iki 25 metų laisvės atėmimo bausmės. Ilgiausią kalėjimo bausmę prokurorai prašo skirti buvusiam Katalonijos viceprezidentui Orioliui Junquerasui (Orioliui Žunkerasui).

Praėjusią savaitę Ispanijos Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad 18 buvusių Katalonijos lyderių turi stoti prieš teismą dėl regiono nepriklausomybės paskelbimo praėjusiais metais.

Teismo sprendimu, devyni kalėjime laikomi buvę separatistinio regiono lyderiai, tarp jų O. Junquerasas, turi būti teisiami už maištą.

Tačiau į Briuselį pasitraukusio atstatydinto Katalonijos prezidento Carleso Puigdemont'o (Karleso Pudždemono), kuris atliko svarbų vaidmenį regionui siekiant atsiskirti nuo Ispanijoe, šioje teisiamųjų grupėje nėra, nes šalies teismai neteisia kaltinamųjų jiems nedalyvaujant.

Katalonijos parlamentas nepriklausomybę paskelbė praėjusių metų spalio 27 dieną. Prieš tai regione buvo surengtas Ispanijos centrinės valdžios uždraustas Katalonijos nepriklausomybės referendumas, kurį aptemdė smurtas.

Šis žingsnis išprovokavo didžiausią politinę krizę Ispanijoje nuo ilgamečio diktatoriaus generolo Francisco Franco (Fransisko Franko) mirties 1975 metais.

Drauge su O. Junquerasu prieš teismą stos dar penki Katalonijos vyriausybės nariai ir buvusi Katalonijos parlamento pirmininkė Carme Forcadell (Karmė Forkadel).

Už maištavimą taip pat bus teisiami dviejų įtakingų separatistų judėjimų lyderiai Jordi Cuixartas (Žordis Kuišartas) ir Jordi Sanchezas (Žordis Sankesas).

Kai kuriems jų taip pat pareikšti kaltinimai dėl valstybės pinigų švaistymo ir nepaklusimo įsakymams.

O. Junquerasas su kitais buvusiais Katalonijos vyriausybės nariais buvo sulaikyti pernai spalį ir nuo to laiko laukia teismo už neteisėto referendumo organizavimą ir nepriklausomybės nuo Ispanijos paskelbimą.

Visuomenės apklausos rodo, kad regiono gyventojai yra maždaug po lygiai pasidalinę Katalonijos nepriklausomybės klausimu, tačiau didžioji dauguma sutinka, kad dėl jos reikia surengti referendumą, o jo rezultatai turėtų būti teisiškai įpareigojantys.