Jis teigė jau pateikęs pasiūlymą savo kolegoms Europos Sąjungoje (ES).

„Turiu galvoje Europos oro gynybos sistemą, kuri apsaugotų visas Europos šalis nuo bet kokios grėsmės“, – sakė K. Mitsotakis. Pasak jo, ji veiktų panašiai kaip Izraelio priešraketinės gynybos sistema „Iron Dome“.

Graikijos premjeras siūlo panaudoti ES finansines priemones oro gynybos projektams finansuoti.

„Tai tiesiogiai prisideda prie mūsų parengties ir nuramina mūsų sąjungininkes“, – socialiniame tinkle „X“ ketvirtadienį parašė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren.

Žinutėje neminima, kada sistemos bus dislokuotos Lietuvoje.

Lietuva prašo NATO sąjungininkų rotuoti antžemines oro gynybos sistemas įgyvendinant pernai sutartą regioninį rotacinį oro gynybos modelį.

Apie tai, kad modelis šiemet pradės veikti, įskaitant „Patriot“ dislokavimą, kovo pradžioje pranešė buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas

Galimybę regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus Lietuva yra aptarusi su JAV, Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, Graikija.

Paskutinį kartą „Patriot“ Lietuvoje buvo dislokuotos pernai liepą, kai Vilniuje vyko NATO viršūnių susitikimas.

Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Vokietijos ambasadorius Ukrainoje Martinas Jägeris.

„Padėtis žiemą gali būti labai sunki. Ukraina padarė visa, kas įmanoma, kad pasirengtų šiai situacijai, o mes padėjome pasiruošti. Aš jau kalbėjau apie mūsų paramą oro gynybai. Be minėtų sistemų IRIS-T, žiemą čia bus dislokuota dar viena sistema „Patriot“ iš Vokietijos“, – sakė diplomatas.

Kaip jau buvo pranešta, Ukrainos prezidento biuras spalio pradžioje informavo, kad Vokietija planuoja perduoti Ukrainai papildomą oro gynybos sistemą „Patriot“.

Lapkričio viduryje Vokietijos ambasadorius pareiškė, kad iki metų pabaigos Vokietija pristatys Ukrainai dar dvi oro gynybos sistemas IRIS-T.

Šią pažangią sistemą naudoti ketvirtadienį treniruojasi Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono kariai, dalyvaujantys antrą savaitę vykstančiose tarptautinėse pratybose „Geležinis vilkas 2023-I“ su Lietuvos ir sąjungininkų kariniais vienetais.

Oro gynybos batalionas pratybose taip naudojasi apžvalgos radarais „Giraffe MkIV“, trumpojo nuotolio oro gynybos sistemomis RBS-70.

Pasak Lietuvos kariuomenės, oro gynybos sistema NASAMS yra laikoma viena efektyviausių vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų, kurios pagrindiniai uždaviniai yra rajonų, strateginių objektų bei manevrinių vienetų parama ir apsauga nuo antpuolių iš oro.

2020 metais iš Norvegijos įsigytos naujausios – III kartos oro gynybos sistemos NASAMS yra skirtos įvairių tipų priešiškų orlaivių kruizinių raketų ir nuotoliniu būdu valdomų orlaivių naikinimui.

Pati sistema susideda iš kelių komponentų: ugnies valdymo centro, radaro, elektrooptinio sensoriaus, paleidiklio, radarų ir paleidiklio ryšių vadaviečių.

Pasak NASAMS baterijos vado, pagrindinis ir pats svarbiausias yra ugnies valdymo centras, veikiantis nuotoliniu būdu ir užtikrinantis raketos paleidimą. Antrasis komponentas – radaras – sistemos akys, matančios taikinius ir galiausiai paleidiklis – šešias raketas talpinantis ir 360 laipsnių kampu veikiantis konteineris, kuris atlieka kovinį šūvį į priešišką taikinį.

Pratybose „Geležinis vilkas 2023-I“ NASAMS padalinys yra valdomas aukštesnio vieneto – Valdymo ir pranešimų centro (angl. Control and Reporting Centre, CRC) ir  vykdo Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ atsakomybės rajono, oro erdvės gynybą bendroje paramoje.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analėna Bėrbok), pavadinusi naujausius išpuolius „niekingais“, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, jog „darome viską, kad sustiprintume Ukrainos oro gynybą“.

Birželį kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pažadėjo Ukrainai atsiųsti itin modernių „Iris-T“ sistemų, kurios, anot jo, gali apsaugoti didelį miestą nuo antskrydžių.

Anksčiau Vokietija planavo pirmąją iš kelių priešraketinio skydo sistemų pristatyti iki metų pabaigos, tačiau gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristinė Lambrecht) teigė, kad pirmoji iš jų jau bus „parengta veiksmingai žmonių apsaugai artimiausiomis dienomis“.

„Naujausi raketų smūgiai Kyjive ir daugelyje kitų miestų aiškiai rodo, kaip svarbu skubiai pristatyti Ukrainai oro gynybos sistemas“, – pridūrė ji.

Pati Vokietijos kariuomenė turi „Iris-T“ raketų, bet ne visą sistemą „žemė-oras“. Ji šaudo raketas iš „Tornado“ arba „Eurofighter“ naikintuvų.

Izraelio lėktuvai atskrido iš Libano oro erdvės, sakoma pranešime ir nurodoma, kad „Damaske įvyko sprogimų“. SANA nepateikė informacijos apie žuvusius ar sužeistus žmones.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi, Sirijos karą stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) pranešė apie „stiprius sprogimus, girdėtus Damaske ir aplink sostinę, ir po jų įvykusius Izraelio smūgius (Sirijos armijos) karinėms pozicijoms“.

Aviacijos smūgiai buvo nukreipti į rajoną „netoli Damasko tarptautinio oro uosto ir į Sirijos oro pajėgų batalioną Dumeiro regione, kur ginklų sandėliuose įvyko sprogimų“, nurodė SOHR. Dumeiras yra maždaug už 50 km nuo Damasko.

„Aviacijos smūgių taip pat buvo (centrinės) Chomso provincijos pietuose“, o šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje „Chamos ir Latakijos provincijose buvo girdėti sprogimų“.

„Smūgiai nulėmė žmonių aukų Chomse, kur į taikiniais tapusias vietas išsiųsta gelbėtojų komandų“, – pranešė SOHR.

Pasak organizacijos, Chomso provincijoje žuvo mažiausiai aštuoni Sirijos režimo kovotojai.

SOHR vadovas Rami Abdel Rahmanas (Ramis Abdel Rahmanas) naujienų agentūrai AFP sakė, kad per smūgius, kurie surengti prieš pat vidurnaktį, „žuvo mažiausiai penki kariuomenės kariai ir trys sąjungininkų kovotojai“.

Pasak R. Abdel Rahmano, „tai pirmieji Izraelio smūgiai Sirijoje po neseniai įvykusio karo Gazos“ Ruože tarp Izraelio ir palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“.

Izraelio kariuomenė, kuri retai pripažįsta savo smūgius Sirijoje, AFP nurodė: „Nekomentuojame pranešimų užsienio žiniasklaidoje.“

Nuo karo kaimyninėje Sirijoje pradžios 2011 metais Izraelis įvykdė šimtus aviacijos smūgių Sirijos teritorijoje, taikydamasis į režimo pozicijas, Damasko sąjungininko Irano pajėgas ir Libano judėjimo „Hizbollah“ narius.

Izraelis nuolat kartoja, kad neleis Sirijai tapti jo nesutaikomo priešininko Irano bastionu.

Karas Sirijoje, kilęs režimui pradėjus slopinti demokratijos šalininkų protestus, per pastarąjį dešimtmetį virto sudėtingu, vis daugiau šalių įtraukiančiu konfliktu.

Pasak SOHR, per šį karą jau žuvo kone pusė milijono žmonių.

Perdavimą įtvirtinantį dokumentą penktadienį pasirašė KAM ir sistemos gamintojos Norvegijos kompanijos „Kongsberg“ atstovai. Nuo dokumento pasirašymo Lietuva tapo visateise sistemos savininke.

Norvegijoje pagamintos sistemos į Lietuvą buvo atgabentos birželio mėnesį, rugsėjį šios sistemos elementai pirmą kartą buvo išbandyti Lietuvoje vykusiose tarptautinėse pratybose „Tobruq Legacy 2020“ („Tobruko palikimas 2020“).

Anot krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, oro erdvės apsauga yra vienas svarbiausių faktorių, leidžiančių užtikrinti sąjungininkų atėjimą į regioną, jei jo prireiktų.

„Su NASAMS mes įsigijome sukomplektuotą ir integruotą vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumą, kurio trūko ir kurio iki šiol neturėjome. Taip iš dalies užpildome vieną didžiausių šalies gynybos spragų – oro erdvės apsaugą“, – pranešime cituojamas jis.

Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio teigimu, pajėgi oro gynyba yra itin svarbi potencialių priešininkų atgrasymui.

„Apjungiant visus bendros gynybos sistemos komponentus į vieną visumą, mes galime pasiekti gerą rezultatą, kuris privers potencialius priešininkus permąstyti savo ketinimus, o mums tai suteiks daugiau saugumo bei veiksmų laisvės,” – tvirtino V. Rupšys.

Ministerija taip pat pabrėžė, kad sėkmingas Norvegijos ir Lietuvos bendradarbiavimas yra itin reikalingas dabartiniame geopolitiniame kontekste.

NASAMS – plačiausiai naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NATO valstybėse, ji naudojama ir Baltųjų rūmų apsaugai.

Kariuomenės teigimu, įsigyta sistema yra naujausia. Trečios kartos NASAMS naudotojai šiuo metu yra tik Lietuvos ir sistemos gamintojos Norvegijos kariuomenės.

Įsigytąją sistemą sudaro ugnies valdymo centrai, raketsvaidžiai, ryšio įranga, perkant šias sistemas modernizuota ir šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama artimojo nuotolio oro gynybos sistema RBS-70.

Abi sistemos bus integruotos į bendrą Lietuvos oro gynybos skydą, o iki kitų metų pabaigos turėtų būti pradėta ginkluotės integracija į vieningą NATO oro gynybos sistemą.

Plačiausiai NATO valstybėse naudojamą vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS Lietuva pirko pagal KAM ir „Kongsberg“ 2017 metų spalio 26 dieną pasirašytą sutartį, kurios vertė – 110 mln. eurų.

Jo teigimu, toks oro gynybos skydas dabar leistų padengti atkarpą nuo Vilniaus iki Kauno, o ilgainiui sistema bus integruota į vieningą NATO oro gynybos sistemą.

– Generole, į Lietuvą jau atvežtos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS. Ką tai keičia?

– Tai padidina mūsų galimybes oro gynybos srityje. Iki šiol turėjome pajėgumus vykdyti oro gynybą tik prieš orlaivius, skrendančius žemuose aukštuose iki penkių kilometrų. Dabar galime jau žiūrėti iki dešimt kilometrų ir truputį aukščiau aukščiau. Šūvio nuotolis irgi tampa didesnis. Visos sistemos bus integruotos su kitomis gynybos sistemomis – ugnies valdymo centrais, ryšio perdavimo sistemomis.

Vaizdžiai kalbant, nebūtinai mūsų sensoriai arba radarai turės matyti taikinį, kad nukreiptų mūsų ginklų sistemas į tą taikinį – jį galės matyti sąjungininkų sensorius ar lokatorius, o taikinį galėsime pažeisti mes, arba atvirkščiai. NASAMS gebėtų kovoti su priešo orlaiviais naudodama informaciją teikiamą bendrame tinkle, o tai gerokai padidina jos išgyvenamumą. Vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos šeimoje dabar tai moderniausia sistema, jei įvertintume visas sudedamąsias dalis.

– Kokius objektus Lietuvoje saugos ši sistema?

– Tai priklausys nuo operacinio sumanymo ir užduoties. Užduotis gali būti saugoti ir ginti tiek objektą, tiek dalinį, tiek tam tikrą zoną.  Tai mobili sistema. Ir ugnies valdymo sistema, ir raketos, ir paleidėjai, ir sensoriai – viskas yra ant ratinės bazės. Nebus taip, kad mes turėtume saugoti tik kokį nors objektą, pavyzdžiui, prezidentūrą ar atominę elektrinę. Mes daugiau vertinsime pagal operacinę paskirtį ir pagal operacinį gynybos sumanymą – galėsime ginti ir manevro vienetą, ir kokį nors objektą ar vietovę.

– Kokį kiekį sistemų turime ir ar planuojame įsigyti daugiau?

– Šiai dienai mes turime tris baterijas. Tai pirmas vidutinio nuotolio oro gynybinių sistemų plėtros etapas. Kitas etapas yra numatytas jau po 2030 metų, nes tai nėra pati pigiausia sistema, ją reikia išmokti valdyti, integruoti. Tai yra jau didelis žingsnis į priekį, regiono prasme Lietuva yra pirmoji tarp Baltijos valstybių.

– Kaip galite paaiškinti civiliui, ką reiškia trys baterijos? Kokio masto teritoriją galėtų dengti sistemos?

– Daug techninių detalių atskleisti negaliu, bet jeigu žiūrėtume ašį tarp Vilniaus ir Kauno – maždaug tokioje atkarpoje būtų dengiama.

Vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos šeimoje dabar tai moderniausia sistema, jei įvertintume visas sudedamąsias dalis.

– Kokie planai dėl specialistų rengimo ir treniruočių?

– Dar 2017 metais, kai buvo priimtas sprendimas įsigyti sistemas, nustatytas glaudus ryšys tarp Norvegijos ginkluotųjų pajėgų ir mūsų, tarp abiejų ministerijų. Norvegų specialistai jau tada mums padėjo dėl techninių specifikacijų, nes mes tos kompetencijos neturėjome. Pagal tas specifikacijas gamyboje dalyvavo gal keturių šalių atstovai, vėliau ekspertai iš Norvegijos padėjo mūsų specialistams atlikti testavimus.

Pagal sutartį numatytas ir specialistų rengimas. Jis buvo prasidėjęs dar gamybos metu Norvegijoje, tęsiasi dabar Lietuvoje – mūsų Oro gynybos batalione Radviliškyje dirba Norvegijos specialistai. Manau, kad ir ateityje palaikysime santykius su Norvegijos ginkluotosiomis pajėgomis, rengsime bendras pratybas ir dalinsimės patirtimi.

– Ar Lietuvoje yra sąlygų vykdyti pratybas su NASAMS sistemomis?

– Techniniai sprendimai per pratybas leis mums integruotis ir sąveikauti su kitomis oro gynybos sistemomis tiek Lietuvoje, tiek su NATO sąjungininkais. Individualiai specialistus galime rengti Lietuvoje su treniruokliais. Lietuvoje galime pilnai veikti mokydamiesi manevravimo ir taktikos, operacinio panaudojimo.

Bet turime suprasti, kad kiekvienas šūvis nėra pigus, todėl reikia naudoti treniruoklius.

Koviniai šaudymai arba šaudymai su imitaciniais šaudmenimis turbūt turės būti atliekami Norvegijoje, galbūt Lenkijoje. Šiuo metu dar vyksta analizė ir derybos.

– Koviniams šaudymams Lietuvoje sąlygų nėra?

– Su trumpo nuotolio sistemomis mes turime šaudymo galimybę į oro taikinius virš Baltijos jūros. Čia nuotoliai, raketos skrydis, visi kiti fizikiniai dėsniai yra truputį kiti. Žinoma, kad analizuosime, ar bus galimybių išplėsti jūrų poligoną. Bet turime suprasti, kad kiekvienas šūvis nėra pigus, todėl reikia naudoti treniruoklius.

– Žvelgiant į tolimą ateitį, kada Lietuva galėtų turėti ilgojo nuotolio oro gynybą?

– Žvelgdami į ateitį galime įsivaizduoti, bet dabar pasikliaujame sąjungininkais. Realistiškai, mums reikia pirmiausia įsisavinti šitas sistemas ir paskui kažką galvoti. Mano nuomone, turint patikimus sąjungininkus į ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas reikia žiūrėti per NATO prizmę.

– Šią savaitę amerikiečiai paskelbė, dėl JAV Valstybės departamentas pritarė „Black Hawk“ sraigtasparnių pardavimui Lietuvai. Kada galėtų būti pasirašytas sandoris ir sraigtasparniai pasieks Lietuvą?

– Viskas vyksta pagal planą. Tikiuosi, kad Kongrese bus pritarimas, nes namų darbai jau padaryti. Esame numatę, kad „Black Hawk“ pas mus turėtų būti 2024 metais. Tikslus grafikas priklausys nuo pasirašytos sutarties. Kai bus Kongreso pritarimas, tada eisime į derybas dėl kainų.

Ko gero, išlaidos bus mažesnės nei dabar skelbiami planuojami pinigai, nėra paslaptis, kad dalį šio pirkimo dengs JAV. Aišku, sutartyje bus numatytas ir mokymas, treniruoklių panaudojimas. Mums labai gerai, kad „Black Hawk“ eksploatuoja ir mūsų strateginis sąjungininkų kariuomenės partneris – Pensilvanijos nacionalinė gvardija. Jau žiūrime į priekį, ką mes galėtume pas juos mokytis. Esu įsitikinęs, kai tik sraigtasparniai ateis čia, jau mes jau turėsime ir įgulas, ir visą kompetenciją, kad iškarto galėtume juos eksploatuoti.

„Mes labai tikimės įsigyti amerikietiškų oro gynybos sistemų, nes juntame masinės oro atakos iš Rusijos grėsmę“, - pabrėžė Ukrainos prezidentas.

Jo žodžiais, ši ginkluotė priverstų Rusiją susimąstyti apie galimus didelius nuostolius, jei ji ryžtųsi atakuoti Ukrainą.

„Mes neprašome JAV kareivių ginti Ukrainą. Mes tiesiog prašome veiksmingo bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti globalų saugumą, kuriame JAV vaidmuo yra esminis“, - sakė P. Porošenka.

Kalbėdamas apie JAV prieštankinių raketų kompleksų „Jevelin“ tiekimą Ukrainai P. Porošenka akcentavo: „Tai yra labai svarbu simboliniu požiūriu, nes tai pirmoji iš Jungtinių Valstijų gauta letalinė ginkluotė gynybai“.

Neseniai Ukrainos karinės jūrų pajėgos iš JAV gavo du patruliavimo katerius.

Šią savaitę jos ir Norvegijos gynybos ministerijos atstovai pasirašė techninį susitarimą dėl NASAMS sistemų komponentų ir raketų įsigijimo iš norvegų kariuomenės.

Susitarime apibrėžtos sąlygos ir šalių atsakomybės dėl NASAMS komponentų pirkimo ir pardavimo bei paramos, kurią Norvegija teiks Lietuvai vystant vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumus.

„Mes dabar įsigyjame Norvegijos kariuomenės perteklinę įrangą ir ją modernizuojame. Tai bus ne pirma ir ne antra NASAMS versija, nes po modernizacijos tai bus NASAMS 3, pati naujausia modifikacija“, - BNS penktadienį sakė Krašto apsaugos ministerijos pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius pulkininkas Darius Užkuraitis.

Tęsdama vidutinio nuotolio oro gynybos projektą, vėliau ministerija įsigys kitus NASAMS sistemos komponentus – radarus ir ugnies valdymo centrus. Vėliau visi komponentai bus integruojami į vieningą sistemą, gebančią vykdyti oro gynybos užduotis: stebėti ir kontroliuoti oro erdvę, įspėti antžeminius padalinius apie oro grėsmę ir, esant būtinybei, naikinti taikinius.

Pasak D.Užkuraičio, radarus ir ugnies valdymo centrus Lietuva įsigis iš juos gaminančios bendrovės „Kongsberg“, o ne Norvegijos kariuomenės. Pulkininkas teigė, kad ši bendrovė ir modernizuos iš norvegų kariuomenės Lietuvos įsigijamas sistemas.

Jomis bus aprūpintos dvi Oro gynybos bataliono baterijos - kuopų atitikmenys. Tai neleis virš Lietuvos įkurti vadinamosios neskraidymo zonos, o sistemos bus dislokuojamos prioritetiniuose rajonuose, kuriuos nustatys kariuomenės vadovybė.

„Jų dislokavimas yra operacinio sumanymo dalis ir kariuomenės vadas, turėdamas tokį instrumentą, nuspręs, kokį rajoną, kokius objektus jam reikės apsaugoti pirmiausia“, - sakė D.Užkuraitis.

Anksčiau skelbta, kad vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos projektas gali būti bendrai vystomas visose trijose Baltijos šalyse. Pulkininkas teigė, kad nors jos nevykdys bendro NASAMS įsigijimo, galimybėmis pirkti šias sistemas domisi ir Latvija bei Estija.

„Latviai tikrai derasi su norvegais. Nedaroma šio įsigijimo kaip vieno projekto, tačiau koordinaciją vykdome ir galbūt ir Latvija neužilgo paskelbs apie savo ketinimus. (...) Estija labai domisi šiuo projektu, dabartinėje finansinėje perspektyvoje jie sakė, kad nėra pasiruošę realizuoti projekto, tačiau svarstant prioritetus ateityje toks arba panašus projektas yra vienas iš kandidatų, kur gali būti nukreiptos investicijos“, - kalbėjo D.Užkuraitis.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenė turi tik artimojo nuotolio priešlėktuvines sistemas, todėl įsigijus vidutinio nuotolio sistemas kariai priešininko lėktuvus galėtų pasiekti kelis kartus toliau.

Lietuva daugiau ginkluotės įsigija ir gynybos biudžetą didina reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.