Sporto traumų ir artroskopijų sektoriaus vadovas prof. Rimtautas Gudas atliko sudėtingą peties sąnario artroskopinę sausgyslių rekonstrukciją ir kaulinių ataugų pašalinimo iš peties operaciją. Jos metu endoskopiškai ir esant žemam kraujo spaudimui, rekonstruotos pažeistos peties sąnario sausgyslės ir pašalintos kaulinės išaugos. Pasak gydytojo ortopedo traumatologo, operacijos metu optinio vaizdo nebetrikdo kraujavimas, nereikia gaišti laiko jo stabdymui, operacija vyksta etapiškai, sklandžiai ir greitai. Operacijos metu taikytas smegenų monitoravimo metodas užtikrina, kad pacientas visos operacijos metu būtų apsaugotas nuo galimų nesklandumų.

„Šių sudėtingų peties sąnario artroskopinių operacijų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo gebėjimo kontroliuoti intrasąnarinį kraujavimą, kuris labai apsunkina matomumą procedūros metu, sumažina operacijos saugumą. Jei kraujavimas tampa nekontroliuojamas, operacija užtrunka ir ne visada pavyksta kokybiškai rekonstruoti pažeistas sausgysles, todėl neretai tenka viską kartoti ar net gydyti komplikacijas“, – teigia prof. R. Gudas.

Pasak Anesteziologijos klinikos gydytojo anesteziologo reanimatologo Ramūno Tamošiūno, norint šias operacijas atlikti kokybiškai, jų metu būtina mažinti paciento arterinį ir vidutinį kraujo spaudimą ir taip išvengti didelio kraujavimo. Tačiau tokiais atvejais iškyla pavojus sutrikdyti smegenų kraujotaką, dėl to šis smegenų kraujotakos monitoravimo metodas užtikrina, kad paciento smegenys, sumažėjus arteriniam kraujo spaudimui, išliktų nepažeistos.

Tobulėjant endoskopinės chirurgijos technologinėms galimybėms, ortopedai jau gali atlikti ypatingai sudėtingas ir prieš keletą metų atrodžiusias neįmanomas rekonstrukcijas minimalios invazijos būdu. „Naudojant šį metodą, galime saugiai, greitai ir efektyviai atlikti pačias sudėtingiausias peties sąnario rekonstrukcines operacijas. Be šios sistemos tokių operacijų atlikti iš viso nebūtų įmanoma“, – džiaugėsi Sporto traumų ir artroskopijų sektoriaus vadovas.

Kaip teigia gydytoja anesteziologė-reanimatologė Audronė Grigaliūnaitė, smegenų monitoravimo būdas ortopedijoje pradėtas taikyti siekiant maksimalaus saugumo. „Norint pasiekti geriausią rezultatą, neužtenka tik pačiam chirurgui stabdyti kraujavimą. Čia svarbi anesteziologo pagalba, kuris, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, stengiasi taikyti saugią, optimaliai valdomą žemą kraujo spaudimą operacijos metu. Taikant žemą kraujo spaudimą, siekiama sumažinti smegenų kraujotakos ir neurologinių komplikacijų riziką. Paciento smegenų būklę ir kraujotaką mums padeda sekti prietaisas, kuriuo galima nustatyti kraujo įsotinimą deguonimi,“ – kalbėjo gydytoja anesteziologė reanimatologė.

Metodas gali būti taikomas operacijų metu deguonies įsotinimo stebėjimui bei nustatant audinių išeminius pokyčius. Jį galima taikyti atliekant širdies vainikinių arterijų revaskuliarizacijos, širdies vožtuvų pakeitimo, širdies transplantacijos, kepenų transplantacijos, miego arterijų stentavimo, peties (pusiau sėdimoje padėtyje) operacijų metu. Operacijų metu, stebint deguonies įsisotinimą, galima pritaikyti pacientui individualų arterinį kraujo spaudimo lygį.

Kauno klinikos sąnarių keitimo operacijoms pradėta taikyti spartaus sveikimo programą. Taip ligoniai greičiau sveiksta po operacijų. Tikimasi, kad naujas metodas padės gerokai sumažinti kelio ar klubo sąnario endoprotezavimo laukiančiųjų eiles.

Kelio sąnario endoprotezavimo operacija Ritai buvo atlikta antradienį. Po jos praėjus vos 6 valandoms moteris žengė pirmuosius žingsnius. Trečiadienį ji savarankiškai vaikšto po palatą – jai netaikomi jokie apribojimai.

Naująjį gydymo metodą Kauno klinikų medikai perėmė iš Skandinavijos kolegų. Vienoje iš Danijos ligoninių buvo pastebėta, kad taikant naują gydymą pacientus po endoprotezavimo į namus galima išleisti greičiau, dėl to pacientai – nenukenčia.

Norėdami palyginti, kuris metodas efektyvesnis, medikai stebėjo 30 senuoju būdu operuotų pacientų ir 30 – pagal spartaus sveikimo programą. Taikant pastarąją prieš operaciją vartojami specialūs vaistai – taip pasiekta, kad beveik nebereikia kraujo perpylimų. Kitų intervencijų taip pat mažiau dėl to pacientai greičiau sveiksta.

„Pacientei nebuvo panaudoti nei drenai, nei kokios nors papildomos priemonės, nei kateteriai kas vėlgi sumažina komplikacijų dažnį ir leidžia jei daug greičiau atsistatyti po šitos operacijos“, – sakė Kauno klinikų Endoprotezavimo sektoriaus vadovas prof. Šarūnas Tarasevičius.

Ortopedai traumatologai pasakoja, kad vos prieš dešimtmetį Lietuvos gydymo įstaigų pacientai, po sąnarių endoprotezavimo operacijų, skyriuje praleisdavo iki 2 savaičių, vėliau – savaitę. Pritaikius nauja spartaus sveikimo metodą šis laikas sumažėjo daugiau nei per pus. Tikimasi, kad dėl to gerokai sutrumpės kelio ar klubo sąnario endoprotezavimų laukiančiųjų eilės. Pavyzdžiui Kauno klinikose tokios operacijos reikia laukti 16 mėnesių.

„Mes esame šiai dienai pradininkai Lietuvoje, bet tikrai tikiu, kad neužilgo šita programa bus įdiegta ir kitose Lietuvos ligoninėse, tai nėra kažkoks nerealus dalykas“, – teigė Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas prof. Alfredas Smailys.

Planuojama, kad per metus Kauno Ortopedijos traumatologijos klinikoje pagal spartaus sveikimo programą bus atliekama apie 1 tūkst. operacijų.