Jau nuo liepos atvykti iki gydymo įstaigos nieko nekainuos, jei esi neįgalusis, vyresnis nei 75 metų ar nepasiturintis. Tereikės paskambinti trumpuoju numeriu 1808.

„Organizuojame šią paslaugą, registruojame pavėžėjimui ir validuojame, ar priklauso, ar nepriklauso paslauga“, – sakė 1808 karštosios linijos vadovas Aleksandras Kasradze.

Savivaldybės džiaugiasi, kad pavėžėjimą iš jų perima valstybė, bet sako, iššūkių bus. Norinčių pasinaudoti skaičius smarkiai auga.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šiuo metu savivaldybė vežioja iki 100 asmenų. Nuo liepos galės pretenduoti 2 tūkst. Vilniaus rajono gyventojų“, – teigė Vilniaus rajono mero padėjėja Agnė Andriulytė.

Karštoji linija skaičiuoja per dieną sulaukianti 80 skambučių dėl pavėžėjimo. Tačiau daug žmonių nė nežino, kad nuo liepos reikės skambinti jau ne socialinei darbuotojai, o numeriu 1808.

„Reikia daug informacijos, reikia daug dirbti ir viešinti. Daugiausia mums pasiteisino gyvas bendravimas“, – tikino Vilkaviškio pacientų pavėžėjimo koordinatorė Agnė Sadauskienė.

Prašymais gali užplūsti ir tie, kuriems tokia paslauga nepriklauso.

„Komunikaciją pasidaryti tiksliai, kad būtų kuo mažiau nusivylusių skambučių. Jų bus, neišvengsime, prie naujos tvarkos reikia priprasti“, – aiškino savivaldybių asociacijos l. e. p. prezidentas Audrius Klišonis.

Reikia daug informacijos, reikia daug dirbti ir viešinti. Daugiausia mums pasiteisino gyvas bendravimas.

Pacientas bus pavežtas į gydymo įstaigą vienadienių paslaugų, į dienos chirurgiją, reabilitacijai, stacionariniam gydymui, transplantacijoms. Visa tai bus apmokama valstybės biudžeto lėšomis iš mokesčių mokėtojų kišenės. Savivaldybės ir toliau organizuos transportą, bet jau tik dėl hemodializės. Šis pavėžėjimas bus apmokamas pačios savivaldybės.

„Šiuo metu vežame apie 20, o iš viso turime iki 40. Tikėtina, kad jie prisiregistruos. Likę – darbingi ir patys nuvažiuoja į gydymo įstaigą“, – kalbėjo A. Andriulytė.

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojams neaišku, ar visus pacientus nuo šiol turės vežioti jie. „Dabar gavome akibrokštą, kad turėsime atlikti pavėžėjimo paslaugą. Nesame supažindinti, (esame) pasimetę ir pikti“, – piktinosi Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.

Greitosios pagalbos vadovybė aiškina, kad vairuotojų ieškos viešųjų konkursų būdu. Tik retais atvejais, kai pacientui reikia sveikatos priežiūros, pavyzdžiui, deguonies tiekimo, paveš greitosios automobiliai, bet skubūs iškvietimai esą nenukentės. „Visada prioritetas – skubūs iškvietimai, jei tokie atvejai nutiktų, pavėžėjimas atidedamas, ir mūsų darbas būtų informuoti pacientą, gydymo įstaigą, kad vėluos“, – aiškino 1808 karštosios linijos vadovas.

„Ne tik per GMP, perkant paslaugą rinkoje, gali būti tiek taksi, „Boltas“, kitos institucijos, kurios gali turėti resursų ir gerokai didesnių“, – teigė A. Klišonis.

Pacientai bus ne tik nemokamai atvežami į gydymo įstaigą, bet ir parvežami namo.

Kaip teigiama Lietuvos savivaldybių asociacijos ketvirtadienį išplatintame pranešime, savivaldybių atstovai SAM turėtų kuo greičiau apsispręsti dėl to, koks bus pavėžėjimo modelis.

Gyventojus pavėžėti pas gydytojus specialistus iki artimiausių gydymo įstaigų Sveikatos sistemos įstatymas savivaldybes įpareigoja jau nuo šių metų liepos 1 dienos, tačiau, anot LSA, kol kas neišspręsti esminiai šios paslaugos teikimo klausimai.

„Matome didelę grėsmę, kad ši gyventojų teisė liks neužtikrinta, o lūkesčiai bus apvilti, jei Vyriausybė ir SAM nedelsiant neapsispręs dėl to, kas turi finansuoti šią paslaugą r kaip teisiškai ją reglamentuoti,“ – teigia laikinai LSA prezidento pareigas einantis Plungės rajono meras Audrius Klišonis.

LSA teigimu, jei paslauga taptų valstybės deleguota funkcija, jau dabar jai turėtų būti numatytas finansavimas, jei ji bus priskirta savivaldybėms, ją teikti nuo liepos 1 dienos bus sudėtinga, kadangi savivaldybės jau susiplanavo šių metų biudžetus.

Anot pranešimo, savivaldybės yra pasirengusios situaciją artimiausiu metu dar kartą aptarti su Seimo Sveikatos reikalų komiteto, Vyriausybės ir SAM atstovais.

Kauno krašto nefrologinių ligonių draugijos „Kauno gyvastis“ vadovės Irmos Juodienės teigimu, žmonės, kuriems būtina hemodializė, transplantacija, šios paslaugos laukė 20 metų. Iki šiol pačios savivaldybės sprendė problemą savarankiškai.

„Džiaugiamės, kad pradėjo pilotą nuo pavėžėjimo į hemodializes ir transplantacijas. (...) Pacientui išgirdus, kad yra pilotinis projektas, kyla klausimas, apie ką čia, kodėl paslauga tik keliolikoje savivaldybių, kodėl į transplantaciją vežama iš trijų savivaldybių. Tas komunikacijos laukas išsiplečia, sunku komunikuoti, paaiškinti pacientui, kodėl taip įvyko“, – pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerijos Jurbarke surengtoje diskusijoje sakė I. Juodienė.

Ji teigė besivilianti, kad projektui išsiplėtus, paslaugas gaus visi, kam jos reikia, rekomendavo atsižvelgti ne tik į pajamas, bet ir į žmogaus būklę.

Jurbarko savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius antrino, kad projektui trūksta sklaidos, žmonės dažnai bet kuria nauja paslauga nelabai pasitiki, tačiau išbandę džiaugiasi.

Kaišiadorių savivaldybės vicemeras Tomas Vaicekauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad paslaugai stinga žinomumo. 

Ilgas pavėžėjimo laikas

Anot I. Juodienės, itin užtrunka pavėžėjimo paslauga ją teikiant iškart penkiems–šešiems pacientams, tad organizacija rekomendavo savivaldybėms jų skaičių mažinti iki trijų.

„Trys pacientai buvo mūsų organizacijos pasiūlymas, rėmėmės Kaišiadorių patirtimi. (...) Dializė 8 val. ryto, iš skirtingų regionų aplinkui susodina į vieną autobusą penkis–šešis, pirmas, kuris paimamas iš kokių Žaslių, jis iki dializės važiuoja tris–keturis valandas, keliasi 4 val. ryto. Dializė trunka keturias valandas, jei ne pirmą parveža – grįžta vakare“, – teigė organizacijos vadovė.

Kiek teko girdėti istorijų, grįžimas kainuoja ir kai kuriems nemažai. Vėl atsiremiam į finansus iš esmės ir būtent pasiekiamumą.

I. Juodienė taip pat atkreipė dėmesį, kad vykti į transplantaciją pacientams dažniausiai siūloma naktį arba paryčiais.

Į Vilnių transplantacijai pavėžėjimas nevykdomas, tik į Kauną. Pati prieš du dešimtmečius transplantaciją patyrusi moteris pabrėžė, kad jų per metus vykdoma ne daug ir tokie pacientai valstybei greit atsiperka, nes grįžta į gyvenimą, moka mokesčius.

„Didžiausia problema nutolusiuose regionuose, antra didelė problema – jei su greitąja atveža į didžiuosius priėmimo skyrius, Vilnius, Kaunas, Klaipėda galbūt, grįžti naktį neturi už ką, tai sėdi ir laukia ryto, laukia visuomeninio transporto. Kiek teko girdėti istorijų, grįžimas kainuoja ir kai kuriems nemažai. Vėl atsiremiam į finansus iš esmės ir būtent pasiekiamumą“, – kalbėjo I. Juodienė.

Paslaugų apimtys plėsis

Anot Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atstovo Tomo Vasiliausko, kol vyksta bandomasis projektas, transportas vykti į transplantacijas siūlomas 20 savivaldybių, tad jei esi iš 21-osios, „nesugebėsi iki ribos atvažiuoti, paslauga nebus teikiama“.

Nuo kitų metų liepos pavėžėjimo paslaugas ėmus teikti visoje Lietuvoje, pacientai bus vežami ir į Kauno, ir į Vilniaus centrus, tad problema bus išspręsta.

Pasak T. Vasiliausko, ateityje augs ir pavėžėjimo iš gydymo įstaigų paslauga.

„Galvojant, kokie skaičiai turėtų augti, labai ženkliai turėtų augti grįžimo iš priėmimo skyriaus. Taip, tai problema. Kol GMP nebuvo susijungusi, atskiros GMP stotys grįždami iš ligoninių ar klinikų į namus pasiimdavo, parsiveždavo, tokia buvo vieša praktika šitoj vietoje, kitas dalykas, kuris turėtų augti – vykimas į ligoninę hospitalizavimui, atskira paslauga“, – teigė atstovas.

Laukia kitų rinkos dalyvių

Pavėžėjimo projektą koordinuojančios Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direktorius Nerijus Mikelionis tvirtino, kad padėti vežti pacientus galėtų kiti rinkos dalyviai.

„Labai norėtume ir pageidautume, kad GMP tarnybai į pagalbą pervežant pacientus, ypač tuos, kam reikia specializuoto transporto, ateitų kiti rinkos dalyviai. Tam turime įvairias prielaidas, ne tik privatus verslas, bet ir tos pačios asmens priežiūros įstaigos, stacionarios įstaigos, kurios turi GMP automobilius, turi kompetencijas, gali dalyvauti, to nedarydavo seniau – paprastas klausimas, kas už tai sumokės“, – sakė N. Mikelionis.

Pasak jo, kol kas tikslus skaičius pacientų, kuriems reikėtų parvežimo paslaugos, neaiškus.

„Kas įdomu, kad iki galo tų skaičių taip ir neturime, nes dalis grįžta įvairiais būdais – parsiveža artimieji, parvažiuoja patys, organizuoja savivaldybė, kai kuriuos parveža greitoji, o tokios labai aiškios strategijos ir skaičių, kiek tokių turime, nėra. Tikiuosi, kad pajudėjus turėsime realius skaičius ir realų vaizdą“, – sakė N. Mikelionis.

Įgijo patirties

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad svarbiausia, jog savivaldybės ryžosi dalyvauti bandomajame projekte, o visi kiti dalykai, tarp jų ir finansai, išsispręs.

„Man atrodo, didžiausias laimėjimas yra kad įpusėjus pilotiniam projektui niekas nekalba, jog jis nesėkmingas, kad reikia nutraukti, nereikia tęsti, kažkas septynis milijonus eurų paleido pavėjui. Man atrodo, čia esmė, kad matome, kad buvo taiklus ėjimas, dabar kalbame apie detales, kaip susidėlioti taikliau algoritmus. Kurie ryžosi pirmieji tai daryti, praturtės savo patirtimi“, – kalbėjo ministras.

A. Dulkio teigimu, pokyčiai pavėžėjimo srityje pradėti nuo bandomojo projekto siekiant išsiaiškinti daugybę klausimų, nes niekas negalėjo atsakyti, koks bus paslaugų mastas.

Anot T. Vasiliausko, šiuo metu paslauga turi aštuonias dedamąsias – vežama planinėms ambulatorinėms paslaugoms, hemodializėms, transplantacijoms, reabilitacijos ir kitoms paslaugoms.

Projektas vykdomas etapais – rugpjūtį pavėžėjimo paslauga pradėta teikti gaunantiesiems hemodializės paslaugas, po poros mėnesių – 75 metų ir vyresniems pacientams, kurių menkos pajamos. Nuo lapkričio paslauga gali naudotis ir į priemokas už kompensuojamuosius vaistus teisę turintys neįgalieji.

Kaip skelbė Sveikatos apsaugos ministerija, šiuo metu pacientų pavėžėjimo paslauga teikiama Kauno funkciniame sveikatos priežiūros regione ir Tauragės apskrityje. Bandomuoju projekto laikotarpiu, kuris tęsis iki 2024-ųjų liepos, planuojama suteikti 40 tūkst. pacientų pavėžėjimo paslaugų.

Numatoma, kad pavėžėjimo paslaugos visoje Lietuvoje startuos kitų metų liepos 1 dieną.

Šį modelį antradienį Jurbarke pristatys sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šios savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Skirmantas Mockevičius, Jurbarko sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Pernai lapkritį Vyriausybė pritarė bandomajam pacientų pavėžėjimo modeliui.

Naujoji paslauga iki kitų metų liepos mėnesio bus išbandoma 20 savivaldybių, esančių pietvakarių Lietuvoje.

Pacientų pavėžėjimo paslaugą turės skirti gydytojas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali naudotis kitu – individualiu ar viešuoju – transportu.

Ji taip pat bus teikiama dėl nustatytų socialinių bei ekonominių priežasčių.

Pavėžėjama bus tiek vykstant pas medikus, tiek grįžtant į namus.

Nustatyta, kad pacientai galės gauti specializuotą arba nespecializuotą pavėžėjimo paslaugą, tai yra pirmuoju atveju asmenys bus vežami greitosios medicinos pagalbos automobiliais, dalyvaujant sveikatos priežiūros specialistams, antruoju – bus vykstama be medikų pagalbos.

Planuojama, kad tokiu būdu mažų savivaldybių gyventojai galėtų sklandžiai išspręsti apie 80 proc. sveikatos problemų arčiau namų – savo ar gretimose savivaldybėse.

Sveikatos apsaugos ministro patarėjo Tomo Bagdono teigimu, bandomajam pacientų pavėžėjimo modeliui skirta 7 mln. eurų.

Išbandys mažesniu masteliu

Remiantis bandomuoju pavėžėjimo modelio projektu, pirmiausia naujoji paslauga bus išbandoma pasirinktoje šalies teritorijoje nuo ateinančio pavasario iki 2024 m. liepos.

„Tai vienas svarbiausių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo vystymo teisės aktų, suteikiantis galimybę patogiau naudotis specializuotomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Pacientų pavėžėjimo paslaugos bus paskiriamos gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto, kai toks pavėžėjimas pacientui reikalingas dėl jo sveikatos būklės ir ši būklė neleidžia naudotis kitu – individualiu ar viešuoju – transportu“, – rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) išplatintame pranešime.

Pacientai, atitinkantys nustatytas socialines ir ekonomines priežastis, galės taip pat pasinaudoti pavėžėjimo paslaugomis. Pavėžėjimo paslaugą bus galima gauti tiek vykstant gauti sveikatos priežiūros paslaugų, tiek grįžtant į namus.

Vėliau pritaikys šalyje

Tikimasi, kad ši paslauga atlaisvins kitų tarnybų, pavyzdžiui, Greitosios medicinos pagalbos išteklius. „Išbandžius bandomąjį pavėžėjimo paslaugų modelį atskirame regione ir įvertinus rezultatus, geroji patirtis bus diegiama šalies mastu“, – Vyriausybei pritarus pavėžėjimo tvarkos aprašui sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pacientų pavėžėjimo paslauga yra viena iš sveikatos reformos priemonių, kuri, kaip teigia SAM, sudarys geresnes sąlygas naudotis specializuotomis ambulatorinėmis ir dienos sveikatos priežiūros paslaugomis, ypač rajonų savivaldybėse. Planuojama, kad tap mažų savivaldybių gyventojai galėtų sklandžiai išspręsti apie 80 proc. sveikatos problemų arčiau namų – savo ar gretimose savivaldybėse.

Skirtingos paslaugos rūšys

Šiuo metu jau pradėjome intensyvų pasirengimo projektui darbą su atskiromis savivaldybėmis, asmens sveikatos priežiūros įstaigomis.

Tvarkos aprašu nustatytos penkios skirtingos pavėžėjimo paslaugos rūšys. Trys iš jų yra nespecializuoto pavėžėjimo, kai paciento vežimo metu nereikalinga medicinos pagalba, dvi – specializuoto pavėžėjimo, kai pervežimo metu yra reikalingas medicinos pagalbos teikimas pacientui arba yra didelė tokios pagalbos teikimo tikimybė. Specializuoto pavėžėjimo atvejais paciento pavėžėjimas bus vykdomas greitosios medicinos pagalbos automobiliais, dalyvaujant vienam ar keliems atitinkamiems sveikatos priežiūros specialistams.

Pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarka bus įgyvendinama valstybės ir savivaldybių lygiu. Savivaldybės bus atsakingos už savo savivaldybės pacientų pavėžėjimą, kad būtų užtikrintos bazinės specializuotos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, o jas gavus pacientas saugiai grįžtų į namus. Valstybės lygmeniu pavėžėjimo paslauga bus teikiama dėl visų kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo ir (ar) jas gavus grįžimui į namus.

Bandomąjį pacientų pavėžėjimo modelio taikymo projektą planuojama įgyvendinti bent viename pasirinktame šalies funkciniame-regioniniame sveikatos priežiūros regione, t. y. regione, kuriame yra nusistovėję esminiai pacientų srautai ir yra teikiamos visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

„Siekdami suplanuoti bandomąjį pacientų pavėžėjimo projektą, numatyti konkrečias projekto veiklas ir jų apimtį, šiuo metu jau pradėjome intensyvų pasirengimo projektui darbą su atskiromis savivaldybėmis, asmens sveikatos priežiūros įstaigomis“, – sako sveikatos apsaugos ministro patarėja Kristina Auruškevičienė.

Preliminariai planuojama bandomojo pacientų pavėžėjimo modelio diegimą pradėti nuo 2023 m. kovo, o praktiškai pacientų pavėžėjimo paslaugos pagal naują modelį jau galėtų būti pradėtos teikti pasirinktos teritorijos gyventojams nuo 2023 m. liepos.