Praėjusią savaitę kilo skandalas: Kauno klinikose paauglei vietoj natrio chlorido tirpalo sulašintas dezinfekcinis skystis. Po to mergina atsidūrė Intensyvios terapijos skyriuje (anksčiau vadintame Reanimacijos), tačiau medikai tikina, kad žalos šešiolikmetės sveikatai padaryta nebuvo, jie atsiprašė paauglės ir jos mamos.

Vis dėlto moteris dėl šio įvykio planuoja kreiptis į teisėsaugą, neatmeta planų reikalauti kompensacijos. Jei nuspręs ieškoti teisybės teisme, Jonavos rajono gyventojos laukia ilgas procesas. Skaičiuojama, kad pacientų žalos atlyginimo teisiniai procesai vidutiniškai trunka trejus metus, yra buvę atvejų, kai tęsėsi septynerius. Nuo Naujųjų ši tvarka keisis.

Ši tvarka turėtų ne tik supaprastinti ir sutrumpinti kelią iki žalos išmokėjimo, bet ir suvienodinti sumas, išmokamas vilniečiui ir kaimo gyventojui už patirtą tokią pačią žalą. Iki šiol šios sumos dažnai žymiai skirdavosi. Be to, kadangi iki šiol bandymai įrodyti patirtą žalą teisme pacientui ar jo artimiesiems brangiai kainuodavo tiek finansiškai, tiek emociškai, retai kas tam ryždavosi. Naujoji tvarka, tikimasi, paskatins nukentėjusiuosius netylėti – kreiptis į žalos atlyginimo komisiją. "Naujoji tvarka, nors ir netobula, yra labai laukta. Palyginti su tuo, kas iki šiol buvo, tai didžiulis žingsnis į priekį", – tvirtina advokatų profesinės bendrijos "Jankauskas ir partneriai" advokatai Ieva Darandė (I.D.), Justas Jankauskas (J.J.) ir Simas Tokarčakas (S.T.). Ši profesinė bendrija yra ir neatlygintinai padėjusi nuo medikų veiksmų nukentėjusiems pacientams prisiteisti žalos atlyginimą.

– Pradėkime nuo šiuo metu galiojančios tvarkos: kokios galimybės pacientams išsiieškoti kompensaciją už tai, kad gydant padaryta žala jų sveikatai?

I.D.: Situacija buvo ir tebėra labai sudėtinga. Pacientui užkrauta našta įrodyti mediko veiksmų neteisėtumą ir tų veiksmų ryšį su patirta žala. Pacientas be advokato, ekspertų nieko negali padaryti, įrodyti. Visa tai kainuoja, išlaidos – didžiulės.

Kitas dalykas, kalbant apie žalos atlyginimo civilinį procesą, kad vidutiniškai bylos nagrinėjimas trunka ketverius metus, o aš per savo praktiką esu turėjusi septynerių metų trukmės bylą. Ir po tų septynerių metų mes ją užbaigėme taikos sutartimi. Taigi, situacija tikrai sudėtinga. Dėl visų šių priežasčių daug pacientų nuleidžia rankas, nenori niekur kreiptis netgi ypač skaudžiais atvejais, kai padaryta nepataisoma žala sveikatai arba žmogus mirė. Ir neretai tas nukentėjusysis arba jo artimieji net neturi tiek pinigų, kad galėtų kreiptis teisinės gynybos ir ginti savo teises teisme. Nepasitikėjimas medikais, susipriešinimas yra didžiulis. O naujosios tvarkos tikslas ir yra ne ieškoti kaltų, bet padengti tą žalą, kurią gydymo įstaigoje patyrė, maksimaliam skaičiui nukentėjusiųjų.

J.J.: Be to, siekis yra, kad visi į specialiąją sąskaitą medicinos įstaigų sumokėti draudimo pinigai būtų išmokėti pacientų patirtai žalai kompensuoti. Nebebus siekiama pelno, o tai darė draudimo bendrovės, į kurių sąskaitas patekdavo gydymo įstaigų mokami draudimo pinigai.

– Remiantis galiojančia tvarka, medikai nuolatos užima gynybines pozicijas?

I.D.: Atsiranda gynybinė medicina, kai gydytojas skiria tyrimus, išrašo siuntimus pas specialistus ne dėl to, kad jų iš tiesų reikia, o bijodamas teisinių persekiojimų, jei jis jų neskirs. Dėl to ir PSDF biudžetas kenčia. Be to, atsiranda nuolatinis gydytojų ir pacientų susipriešinimas. Visa tai nenaudinga nė vienai pusei.

Iki 2018 m. draudikai pacientų žalai atlyginti išmokėdavo apie keturiolika kartų mažiau, nei surinkdavo pajamų.

J.J.: Pagal naująjį įstatymą, atsakomybė nukeliama nuo mediko, o pareiga įrodinėti – nuo paciento pečių. Patvirtintas atsakomybės be kaltės modelis. Nereikės įrodinėti gydytojo kaltės, neteisėtų veiksmų. Jei žala yra kilusi iš sveikatos priežiūros paslaugos, ji turės būti atlyginama iš specialios sąskaitos.

I.D.: Šiandien gydymo įstaigos apie 0,2 proc. gaunamų pajamų sumoka draudimui. Remiantis statistika, iki 2018 m. draudikai pacientų žalos atlyginimui išmokėdavo apie keturiolika kartų mažiau, nei surinkdavo pajamų.

– Ir tai nešė jiems didžiulį pelną.

I.D.: Galbūt tai ir buvo viena priežasčių, kodėl šis įstatymas taip ilgai neišvydo dienos šviesos. Nes draudimas privalomas, įmokų surenkamos didžiulės sumos, o išmokama mažai.

"Iki 2018 m. draudikai pacientų žalai atlyginti išmokėdavo apie keturiolika kartų mažiau, nei surinkdavo pajamų", – teigia Ieva Darandė.

J.J.: Mažai išmokų būdavo išmokama dėl to, kad žalą būdavo labai sunku įrodyti. Labai gerai, kad iš žalos išieškojimo proceso dingsta siekis nukryžiuoti gydytoją teisminiu keliu tam, kad galėtum pradėtum teisinę diskusiją dėl žalos atlyginimo. Vyksta ikiteisminis tyrimas, teisminis nagrinėjimas, visa tai nušviečiama žiniasklaidoje. Vien teisminis procesas sukuria labai daug negatyvo. Žiniasklaida suveikia taip, kad gydytojas, kuris galbūt bus išteisintas, yra nuteisiamas a priori, be teismo. O kokios viso to sąnaudos: ikiteisminis tyrimas, teisminis procesas, galiausiai paties mediko išlaidos advokatams... Viską sudėjus, tai didžiulės išlaidos ir darbas dėl darbo. Tai ilgai trunkantis teisinis procesas, kai įdarbinamos marios žmonių, pradedant ministerija, teismais, prokuratūra, ikiteisminio tyrimo institucijomis, tam, kad būtų pasiektas apkaltinamasis nuosprendis.

– Vadinasi, tvarka iš esmės keičiasi?

J.J.: Tą pokytį galiu palyginti su privalomuoju transporto priemonių draudimu. Ilgą laiką būtinai reikėjo kviesti policiją  eismo įvykiui įforminti, kad dėl žalos atlyginimo vėliau galėtum kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę. Laikui bėgant atsirado eismo įvykio deklaracijos. Ir daugeliu atvejų, kai abu vairuotojai sutaria dėl to, kas kaltininkas, kai nėra sužeistų asmenų, net nereikia kviesti policijos: eismo įvykio deklaracija užpildoma savarankiškai. O įvykio kaltininkas už tai net baudos nemoka. Nukentėjusiajam eismo įvykio metu kelias iki žalos atlyginimo labai sutrumpėjo. Taip dabar turėtų būti ir pacientų žalos atlyginimo atveju.

– Įsigaliojus naujajai tvarkai, viskas turėtų vykti greičiau?

I.D.: Žinoma, užims laiko, kol viskas įsibėgės, nes tai yra nauja, tačiau vyks greičiau. Tikslas yra toks, kad viskas pasibaigtų Pacientų žalos atlyginimo komisijos sprendimais, kad nukentėjusiajam nereikėtų kreiptis į teismą. Kadangi priimtas žalos atlyginimo be kaltės modelis, neatlyginama bus tik ta žala, kuri yra neišvengiama (kaip, pavyzdžiui, chemoterapija, kai žmogus žino, kad šis gydymo būdas sukels ir tam tikrų neigiamų padarinių), arba žala, prie kurios prisidėjo pats pacientas (kai žala patiriama dėl netinkamų jo paties veiksmų). Vyriausybės nutarimu turėtų būti įtvirtinti žalos atlyginimo dydžiai. Pacientams turėtų išnykti poreikis kreiptis į teismus.

– Tačiau jūs prarasite dalį klientų.

J.J.: Ir valstybinės, ir privačios medicinos srityje yra kitų darbų, susijusių tiek su paslaugų gavėjais, tiek su jų teikėjais. Mes pasisakome už naująjį modelį, nes dabar statoma į pavojų labai daug vertybių. O pagal naująjį modelį pats gydytojas bus suinteresuotas atskleisti maksimaliai informacijos tam, kad žmogus gautų žalos atlyginimą būdamas 100 proc. tikras, kad jis pats, medikas, už tai nebus niekaip nubaustas. O juk paprastai niekas geriau už gydytoją nežino, kaip ten viskas iš tikrųjų buvo. Gydytojas bus tikras, kad už tai jam negrės nei baudžiamoji, nei civilinė atsakomybė, nei drausminės nuobaudos. Tai bus vertinama kaip natūrali rizika teikiant sveikatos apsaugos, gydymo paslaugas.

Kompensacijos negali gauti sutuoktiniai, partneriai arba tėvai (tuo atveju, kai pacientas yra vaikas). Aš tai vertinu kaip nesusipratimą.

S.T.: Baudžiamoji teisė čia iki šiol buvo naudojama siekiant įrodyti, kad žala pacientui kilo. Reikėdavo į ikiteisminio tyrimo institucijas kreiptis tam, kad būtų surinkta visa medžiaga, atliktos ekspertizės. Finansiškai pacientui tai nieko nekainuoja. Bet gydytojui tai kainuoja labai daug: jis patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tikėtina, kad nuo Naujųjų metų baudžiamoji teisė nebebus naudojama kaip priemonė žalai nustatyti. Taigi, tokių bylų turėtų sumažėti. Žinoma, išliks atvejų, kai gydytojų atžvilgiu bus pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Baudžiamosios bylos ir toliau vyks dėl sunkius padarinius ar net mirtį sukėlusių gydytojų, dėl tyčinių neteisėtų veiksmų atlikimo, be to, ir tais atvejais, kai bus ginamas viešasis interesais, ir panašiai. Įstatymas numato, kad pradės veikti ir prevencinė komisija. Pacientų žalos atlyginimo komisija prevencinei komisijai teiks metines ataskaitas. Ši komisija stebės gydymo įstaigas ir specialistus, kur kartojasi pacientams padarytos žalos atvejai, ir teiks savo išvadas, rekomendacijas šioms gydymo įstaigoms, Sveikatos apsaugos ministerijai.

"Baudžiamojo proceso metu gydytojui gali būti uždrausta verstis savo profesine veikla, taigi jis tam tikrą laiką, kol vyksta baudžiamasis procesas, gali nedirbti", – sako Simas Tokarčakas.

J.J.: Pagal naująją tvarką, pacientai į teismą kreipsis, jei jų netenkins komisijos sprendimai.

– Dėl to, kad teismo keliu įrodyti patirtą žalą iki šiol buvo brangu ir ilgai užtrukdavo, daug žmonių net nebandė siekti kompensacijos?

S.T.: Vieni to atsisako dėl pinigų, kiti – dėl skaudžių išgyvenimų, kuriuos jie priversti vėl iš naujo patirti teisme įrodinėjant medikų kaltę. Kalbant apie baudžiamuosius procesus dėl medikų galimai padarytų nusikalstamų veikų, tas procesas yra ir labai sudėtingas, ir labai ilgas. Atliekamas ikiteisminis tyrimas, po to byla perduodama nagrinėti į teismą. Žmogus yra priverstas tame procese dalyvauti, dar kartą prisiminti, atkurti itin skaudžius išgyvenimus, su kuriais teko susidurti. Ikiteisminio tyrimo metu siekiama išsiaiškinti aplinkybes dėl gydytojų, slaugytojų atsakomybės ir veiksmų teisėtumo. Procedūra yra ilga, tai susiję ir su ekspertiniais tyrimais, diagnozės nustatymo, gydymo taktikos įvertinimo ekspertizėmis. Aiškindamiesi medicinines priežastis, teismo medikai pateikia savo išvadas. Kartais tenka net ekshumuoti mirusiojo kūną. Tuo siekiama nustatyti aplinkybes, kurios jau daugmaž yra aiškios, bet, priešingai nei civilinio proceso atveju, baudžiamajame procese turi būti kategoriškai nustatyta asmens kaltė. Nepaisant to, ar tai yra tyčiniai, ar neatsargūs nusikaltimai. Neatsargumas taip pat yra viena iš kaltės formų. Profesionalūs medikai savo veiksmais gali padaryti nusikalstamas veikas dėl neatsargumo. Norint tiksliai nustatyti kaltę, tam tikrais atvejais reikia atlikti papildomus tyrimus. Žmonės labai skausmingai išgyvena su tuo susijusias situacijas. Pavyzdžiui, kūno ekshumacija artimiesiems yra siaubingas proceso veiksmas. Teisiškai tai padaryti labai svarbu, bet emociškai tiesiog žlugdo. Žmogus yra tiek išvarginamas nesibaigiančio teisminio proceso, kad galų gale vieniems baigiasi pinigai, kitiems – kantrybė. Be to, mūsų teisinė sistema šiais klausimais yra ganėtinai sudėtinga, dėl to kartais susiklosto tokios kuriozinės situacijos, kai, tarkim, vienoje byloje priimamas vienoks sprendimas, o kitoje labai panašioje byloje – kitoks.

I.D.: Dar vienas svarbus momentas – šiandien numatytas regresas. Tai yra, kai, nustačius pacientui padarytą žalą, ją sumokanti gydymo įstaiga turi teisę šiuos pinigus išieškoti iš gydytojo ar slaugytojo, dėl kurio veiksmų padaryta žala. O naujajame įstatyme regresas nebenumatomas. Iš gydytojų lėšos išieškomos nebus, išskyrus tuos atvejus, kai gydytojo veiksmai – tyčiniai arba jie padaryti gydytojui esant neblaiviam.

J.J.: Taigi, remiantis dabar galiojančia tvarka, medikas visada pralaimi. Ketverius ar daugiau metų tęsęsi teismai gydytojui gali baigtis teistumu, licencijos sustabdymu ir / ar atėmimu, žalos atlyginimu.

Be to, baudžiamosios bylos atveju, net jei medikas įrodo savo nekaltumą, patirtų advokato išlaidų kita pusė neturi atlyginti. Taigi, medikas patiria didžiulių išlaidų.

"Situacija neadekvati. Ir tai yra labiau būdinga posovietinėms valstybėms, kurios vis dar yra vystymosi stadijoje. Žmogaus teisės, jų pažeidimai neturėtų būti dedami į tą pačią lentyną su materialių vertybių praradimu", – teigia Justas Jankauskas.

S.T.: Kitas momentas – baudžiamojo proceso metu gydytojui gali būti laikinai uždrausta verstis savo profesine veikla, taigi jis tam tikrą laiką, kol vyksta baudžiamasis procesas, negali dirbti. Žmogus ne tik negali dirbti, išlaikyti savo šeimos, tačiau dar turi ir surasti lėšų sumokėti už kvalifikuotą teisinę pagalbą. Čia turėtume matyti dvi puses – nukenčia tiek pacientas, tiek ir gydytojas. Be to, turėtume suprasti, kad gydytojai klysta nespecialiai. Tai dažniausiai lemia žmogiškasis faktorius – dėl pernelyg ilgų budėjimų, per didelio pacientų srauto ir panašiai.

– Užsiminėte, kad įstatymas turi trūkumų. Kokių?

I.D.: Manau, kad dar iki jo įsigaliojimo bus išplėstas asmenų ratas, turintis teisę į žalos kompensaciją. Dabar jis apibrėžtas taip, kad apima tik išlaikytinius, turinčius teisę gauti dėl patirtos žalos mirusio asmens išlaikymą. Tai gali būti mirusio paciento tėvai ir vaikai, įskaitant gimusius po paciento mirties. Tačiau kompensacijos negali gauti sutuoktiniai, partneriai arba tėvai (tuo atveju, kai pacientas yra vaikas). Aš tai vertinu kaip nesusipratimą – ši nuostata turės būti pataisyta, turinčiųjų teisę į kompensaciją ratas turės būti išplėstas.

Nemažai dalykų dar turi būti įtvirtinta poįstatyminiais aktais: žalos kompensavimo dydžiai, sąskaitos valdymas.

J.J.: Vienas esminių momentų čia yra žalos dydžio klausimai. Šia prasme mūsų, Marijos, žemėje yra keistų dalykų. Vakarų valstybėse, ypatingai JAV, milijoninės sumos priteisiamos tais atvejais, kai žmonių sveikatai padaroma nepataisoma žala, jau nekalbant apie gyvybės atėmimo atvejus. Tačiau ten egzistuoja tam tikros gradacijos. O Lietuvoje tarp žalai kompensuoti išmokamų sumų egzistuoja radikalūs kraštutinumai: arba tai visiškas mažmožis, arba yra kelios bylos, kur kažkas prisiteisė šimtus tūkstančių eurų. Teismai yra laisvi finansiškai interpretuoti jūsų patirtą žalą. Juk sąskaitų faktūrų už gyvenimo kokybės suprastėjimą, išgyventą skausmą, netektį niekas nepateiks. Už sudaužytą automobilį pateikus sąskaitą niekam nekyla klausimų, kad jis kainavo, pavyzdžiui, 100 tūkst. eurų. O gyvybė ir nepataisomas sveikatos sužalojimas Lietuvoje teismo gali būti įvertintas vos 10 tūkst. eurų. Paradoksalu? Taip, bet Lietuvos teismų praktikoje taip yra.

I.D.: Avarijose ar nusikalstama veika sukeltos mirtys ar sveikatos sutrikdymas yra vertinami didesnėmis neturtinėmis kainomis, nei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

– Kodėl taip yra?

J.J.: Vienintelis atsakymas – susiformavo tokia teismų praktika. Žinoma, situacija neadekvati. Ir tai labiau būdinga posovietinėms valstybėms, kurios vis dar yra teisinių vertybių vystymosi stadijoje. Žmogaus teisės, jų pažeidimai neturėtų būti dedami ant tos pačios lentynos su materialių vertybių praradimu. Labai gaila, bet kartais subjektyvus faktoriai užgožia objektyvius ir taip gimsta sprendimai, kurių nei pats supranti, nei klientams gali paaiškinti.

I.D.: Analizuodami teismų praktiką, pastebėjome, kad didžiųjų miestų gyventojų sveikatą ir gyvybę teismas dažnai įvertina brangiau nei mažųjų miestų ar kaimų. Pavyzdžiui, vilniečio gyvybė kainuoja kur kas brangiau nei kaimo gyventojo. Tai absurdiški atvejai. Naujoji sistema turėtų suvienodinti žalos kompensaciją miesto ir kaimo, sostinės ir regionų gyventojams.

J.J.: Tikimės, kad poįstatyminiais aktais bus užpildytos tam tikros šio įstatymo spragos. Tačiau politinė valia, išreikšta priimant šį įstatymą, džiugina.

– Kaip žala bus atlyginama tiems pacientams, kuriems ji padaryta iki šių kalendorinių metų pabaigos? Remiantis senąja ar naująja tvarka?

I.D. Remiantis senąja, tai yra šiuo metu galiojančia, tvarka.

Bylą laimėjo, bet jaučiasi pralaimėjusi

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. pavasarį paliko galioti nuosprendį neteisėtų skiepų byloje nuteistai medikei iš Klaipėdos. Verslininkė Daina Bosas buvo padavusi gydytoją Margaritą Jadvygą Tručionienę į teismą dėl neaiškios kilmės injekcijos, 2015 m. padarytos jos dukrai Marijai Julijai Randers. Nustatyta, kad M.J.Tručionienė, būdama bendrovės "Imunoprofilaktikos tarnyba" direktore ir gydytoja, veiklą ne vienus metus vykdė be licencijos, suteikiančios teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas. Tokios licencijos neturėjo ir įmonė, todėl skiepyti pacientų nei įstaiga, nei gydytoja teisės neturėjo.

Daina Bosas, pavasarį šventusi pergalę neteisėtų skiepų jos dukrai byloje, teisinį procesą pavadino jai brangiai kainavusia visuomenine akcija. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Byloje nukentėjusiąja pripažinta klaipėdietė D.Bosas ir jos dukra. Teismų nuosprendžiuose akcentuojama, kad nenustatytos kilmės skysčiu merginą paskiepijusi medikė padarė žalos valstybei, nes diskreditavo nacionalinę sveikatos sistemą, padarė žalos ir fiziniams asmenis, nes jie patyrė moralinių ir dvasinių išgyvenimų. Manoma, kad M.J.Tručionienė D.Bosas dukrai suleido arba ne tos firmos skiepų nuo gimdos kaklelio vėžio injekciją, už kurią D.Bosas sumokėjo, arba apskritai suleido ne skiepų injekciją. Mergina mano, kad prarado galimybę būti paskiepyta, nes skiepytis dar kartą, nežinant tiksliai, kas buvo suleista 2015 m., būtų rizikinga jos sveikatai.

Apeliacinis teismas pernai liepą M.J.Tručionienei skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams, ir 7,5 tūkst. eurų dydžio baudą. Taip pat ji buvo įpareigota per vienus metus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiosioms: D.Bosas priteista 258 eurai turtinės žalos, 5 tūkst. eurų atstovavimo išlaidų, o jos dukrai – 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

M.J.Tručionienė teisme tikino, kad skiepydama D.Bosas dukrą jos neapgavo, o siekiant tuo įsitikinti, galima buvo atlikti antikūnų tyrimą.

Nors teismą laimėjo, D.Bosas abejojo, ar kitąkart panašiu atveju į jį kreiptųsi: "Neginti savo teisių neskatinu, nes vis dėlto tai susiję su žmogaus orumu. Tačiau bendrai reikėtų stengtis išvengti teismų. Finansiškai tai yra grynas nuostolis. Iš šalies žmonėms gali atrodyti, kad mano dukrai priteista didelė suma. Tačiau per tą laiką, kol truko teismai, aš advokatams išleidau 16 tūkst. eurų. Taigi, net sudėjus teismo man priteistas atstovavimo išlaidas ir dukrai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti, dar lieka 6 tūkst. eurų nuostolis. Be to, iki šiol man negrįžo nė cento. Visa tai yra dėl to, kad teismas neatsižvelgė į mano advokatės prašymus areštuoti bent dalį M.J.Tručionienės turto. Ji viską perrašė sūnui, ir situacija dabar tokia, kad man neįkrito nė cento ir gali būti, kad visai neįkris."

Kreipimąsi į teismą dėl skiepų D.Bosas pavadino visuomenine akcija, kuria ji demaskavo nesąžiningą mediką, esą galėjusį padaryti žalos ir kitiems.