Ugniagesių autocisternos ne pirmą kartą šį rudenį skubėjo į Kaštonų gatvę, kur nuo garažų miestelio į dangų kilo juodų dūmų kamuoliai. Čia ir vėl degė kalnas nebereikalingų padangų.

Ugniagesiai greitai užgesino liepsną, bet tarpusavyje kalbėjo, kad į šią vietą jiems gali tekti grįžti dar ne kartą. Mat netoli gaisravietės stūkso dar keli kalnai panaudotų padangų.

Iš degusios krūvos liko tik apsvilusių vielų raizgalynė.

Ugniagesiai neslėpė, kad per neilgą laiką šiemet nebereikalingas padangas jiems teko gesinti ne mažiau trijų kartų.

Kai ugniagesiai jau buvo baigę darbą ir ruošėsi vykti į būstinę, Kaštonų gatvėje gaisro vietos ieškojo aplinkosaugininkai. Jie informaciją apie gaisrą šiukšlių pilnoje teritorijoje gavo iš bendrojo pagalbos centro.

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos padalinio vadovė Laura Dagilienė atviravo žinojusi apie netvarką šioje vietoje, bet pačiai jai iki penktadienio šioje vietoje lankytis neteko.

„Apie Kaštonų gatvės garažus mes žinojome ir ne kartą rašėme raštus savivaldybei. Turėčiau pasitikslinti, bet ten lyg ir yra nesuformuotas žemės sklypas. Savomis akimis padėtį pamačiau pirmą kartą. Kaip suprantu, ten nukeliami garažai, o šiukšlės iš jų išmetamos ten pat ir paliekamos. Kur tik nukeliamas garažas ir lieka tuščia erdvė, ji užverčiama šiukšlėmis. Kas ten atsikrato padangų, anksčiau nefiksavome. Savivaldybės darbuotojai mums jau buvo pažadėję išvežti iš ten šiukšles, bet pritrūko pinigų ir tikino numatysią tam lėšas kitais metais“, – pasakojo L.Dagilienė.

Aplinkosaugininkai žadėjo patikslinti, kam priklauso sąvartynu verčiama žemė ir dar kartą prašys savivaldybės iškuopti užterštą bešeimininkę teritoriją. Tai padaryti tikimasi iki žiemos, kad gaisrai ten nekiltų vėl ir vėl.

„Pagal statybos techninį reglamentą, Alytaus miesto savivaldybė turėjo vykdyti statinio privalomą priežiūrą, (...) turėjo vieną kartą per metus patikrinti tas patalpas. Mes manome, kad jeigu tos patalpos būtų tikrinamos mažiausiai kartą per metus, jeigu kiti pareigūnai būtų tinkamai atlikę savo pareigas, drįstu teigti, kad tokio gaisro, tokios katastrofos mes būtume neturėję tikrai“, – spaudos konferencijoje sakė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.

Pasak jo, dėl šio nustatyto pažeidimo Kauno apygardos viešojo gynimo skyriaus prokuroras yra surašęs nutarimą  dėl teisės pažeidimo pašalinimo ir rugpjūčio 6 dieną jį yra pateikęs savivaldybei.

„Šiuo nutarimu buvo konstatuota, kad nebuvo vykdomas minėtas statybos techninis reglamentas ir savivaldybė nevykdė kontrolės, statinio priežiūros kontrolės“, – sakė prokuroras.

Pasak jo, šiuo metu su savivaldybe vyksta susirašinėjimas, aiškinantis priežastis, kodėl priežiūra nebuvo vykdoma.

Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo pernai spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.

Byla dėl šio gaisro ketvirtadienį perduodama teismui, joje kaltinimai pareikšti dviem juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims, o skaičiuojama žala siekia milijonus eurų.

„Baigtas ikiteisminis tyrimas Alytaus gaisro byloje. (...) Šiandieną byla bus perduota teismui“, – spaudos konferencijoje sakė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.

Bylą, kurią sudaro 90 tomų, nagrinės Alytaus apylinkės teismas. Planuojama pareikšti daugiau kaip 12 mln. eurų dydžio civilinį ieškinį, susidedantį iš žalos aplinkai bei valstybės patirtų nuostolių.

„Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, kad galėtume kalbėti apie aplinkybes, kurios lėmė ekologinę nelaimę Alytaus mieste. Viena iš tų aplinkybių buvo tai, kad įmonė, kuri vykdė padangų perdirbimo veiklą, sukaupė labai didelį kiekį padangų, kurias netinkamai sandėliavo, galimai pažeidė technologinius procesus“, – sakė prokuroras.

Pasak vyriausiojo prokuroro, gamykloje buvo dvigubai viršytas leistinas padangų kiekis.

Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo pernai spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.

Leistiną padangų kiekį viršijo daugiau nei dvigubai

Kaip sakė ikiteisminiam tyrimui vadovavusi bei jį organizavusi Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė, gaisras kitų bendrovių vaizdo kameromis užfiksuotas apie 2 valandą nakties, praėjus dviem valandoms po to, kai įmonę paliko darbuotojai.

„Tyrimo metu nustatyta, kad gaisras kilo ir išplito nepilnai per dvi valandas“, – sakė prokurorė.

Gaisro priežastis tyrę ekspertai nustatė, kad to tiksliai pasakyti nėra galimybės.

„Įvertinus tai, kad įvykio vieta išdegusi, sudegusi, sugriuvusi, pastato dalis, kurioje vyko gaisras, buvo sugriuvusi, tiesioginės gaisro priežasties nėra galimybės nustatyti“, – sakė N. Urbonavičienė.

Vis dėlto ekspertai konstatavo tris galimas gaisro kilimo priežastis: elektros sistemų pažeidimai, technologinio proceso pažeidimai arba pašalinis atviros ugnies šaltinis.

„Ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių apskritai duomenų apie galimą tyčinį padegimą“, – pabrėžė prokurorė.

Gaisras kilo patalpoje, kurioje buvo sukauptas itin didelis kiekis naudotų padangų, čia buvo vykdomas pirminis jų apdirbimo procesas. Vėliau ugnis išplito į kitas patalpas.

Pagal taršos leidimą įmonės patalpose galėjo būti ne daugiau kaip 1,9 tūkst. tonų padangų. Gaisro dieną jų buvo virš 5 tūkst. tonų.

„Tyrimo metu nustatėme, kad gaisro metu sudegė virš 2 tūkst. tonų padangų“, – sakė prokurorė.

Padangos kaupėsi stringant įrengimams

Turimais duomenimis, „Ekologistika“ nuo 2017 metų pradžios iš įvairių juridinių asmenų priimdavo apdorojimui naudotas padangas, taip pat įsiveždavo kapotas padangas iš Estijos, kurias irgi laikė savo patalpose Alytuje.

Prokurorės teigimu, bendrovė atvežtas iš užsienio kapotas padangas fiksuodavo kitu nei leistina atliekų kodu arba fiksuodavo kaip sveikas padangas.

„Naudotos padangos į šią įmonę atvykdavo nuolat, kiekvieną dieną po tris-keturis vilkikus. Taigi, surinkdavo įmonė itin didelius kiekius padangų“, – sakė N. Urbonavičienė.

Jos vertinimu, didžiuliai kiekiai padangų susikaupė, nes nuolat jas vežant į bendrovę po kelis mėnesius neveikdavo apdorojimui skirti įrengimai.

„Ši įmonė padangų apdorojimui naudojo senus, sudėvėtus, nuolat gendančius aparatus, kurie nuolat strigdavo, po keletą mėnesių ir daugiau aparatai neveikdavo, padangų neapdorodavo ir kadangi buvo daug mėnesių, kai padangos nebuvo apdorojamos, o jos buvo nuolat kaupiamos ir vežamos, buvo sukaupta, kaip mes matome, būtent tokie itin dideli padangų kiekiai“, – sakė N. Urbonavičienė.

Žala siekia per 12 mln. eurų

Gaisro „Ekologistikoje“ valstybei padaryta 6 mln. eurų žala Lietuvos orui.

Taip pat nustatyti trys žmonių apsinuodijimai dūmais, todėl jiems konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Gaisras taip pat sunaikino šalia „Ekologistikos“ buvusias kitos bendrovės patalpas.

Gaisro padariniams šalinti buvo išmokėta dar beveik 6 mln. eurų iš valstybės rezervo.

„Žala gamtai – beveik 6 mln. eurų, yra reiškiamas ieškinys. Tada dar pareiškė kai kurie kiti nukentėję asmenys – yra dar ir kitos įmonės sužalotas turtas ir taip pat dėl 6 mln. eurų lėšų, išmokėtų iš valstybės rezervo, prokurorai reikš civilinį ieškinį“, – sakė N. Urbonavičienė.

Alytaus apskrities vyriausio policijos komisariato viršininkas Alvydas Jurgelevičius pasakojo, jog šiam tyrimui buvo sudaryta komanda iš visų specializuotų komisariato padalinių, gaisrą tyrė 47 pareigūnai.

Pareigūnai dar tebevykstant gaisrui apžiūrinėjo patalpas, apklausė daugiau kaip 150 asmenų, 33 asmenims taikė procesines prievartos priemones. Taip pat vykdytas eksperimentas, leidęs nustatyti, koks kiekis padangų buvo laikomas patalpose: jo metu buvo skaičiuojama, koks yra padangų svoris, kraunant jas į vilkiką su svarstyklėmis.

„Reikėjo pusiau konspiratyviai ieškoti kvalifikuotų, objektyvių ir sąžiningų pareigūnų, kurie galėtų suteikti specifinių žinių, paaiškinti tam tikrus veiklos niuansus“, – apie tyrimo iššūkius kalbėjo A. Jurgelevičius.

Jis taip pat pastebėjo, kad situacija su Aplinkos apsaugos departamentu ikiteisminio tyrimo metu buvo „specifinė ir gana komplikuota“, nes atsiradusią žalą gamtai turėjo vertinti to paties padalinio pareigūnai, kurių kolegoms vėliau pareikšti įtarimai.

Byloje galutiniai įtarimai pareikšti septyniems fiziniams ir juridiniams asmenims, tarp jų – „Ekologistikos“ vadovas Juozas Cicėnas ir du darbuotojai – A. P. ir R. V. – bei pati bendrovė. Visi jie įtariami sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu. J. Cicėnas bei juridinis asmuo taip pat įtariami turto sunaikinimu dėl neatsargumo, o vadovas – ir dokumento suklastojimu.

Pasak N. Urbonavičienės, bendrovės vadovas, žinodamas, kad yra viršyti leistini padangų kiekiai, davė nurodymą jas toliau kaupti ir laikyti tam neleistinose vietose, nepasirūpino gaisro gesinimo sistemų įrengimu patalpose ir tuo, kad padangos būtų kraunamos laikantis priešgaisrinių reikalavimų.

„Siekdami nuslėpti itin didelį realiai laikomą sukauptų padangų kiekį, įmonės vadovas galimai davė nurodymus ir organizavo buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei pateikti duomenis neteisingus apie padangų apdorojimo apimtis bei atvykstančius krovinius iš užsienio valstybių“, – sakė prokurorė.

Vadovas iškėlė degančio graužiko versiją

J. Cicėnas kaltu neprisipažįsta ir apklausiamas kaip įtariamasis parodymų nė karto nedavė. Tačiau, pasak prokurorės, tuomet, kai jis buvo apklausinėjamas kaip specialusis liudytojas, iškėlė versiją esą gaisras galėjo kilti nuo užsidegusio graužiko, atbėgusio į bendrovės patalpas.

„Iškart po gaisro, spalio 29 dieną, apklausiamas kaip specialusis liudytojas, įmonės vadovas nurodė galimą gaisro kilimo priežastį: anot įmonės vadovo, gaisras galėjo kilti dėl to, kad gretimos įmonės patalpose kilo nedidelis gaisras, nuo kurio užsidegė graužikas ir degantis graužikas galėjo atbėgti ir atbėgo į įmonės patalpas ir, anot įmonės vadovo, būtent degantis graužikas galėjo sukelti tokį didelį padangų gaisrą“, – pasakojo prokurorė.

Vis dėlto, pasak jos, byloje nėra duomenų apie tokias galimas gaisro kilimo aplinkybes.

Sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu bei turto sunaikinimu dėl neatsargumo įtariamas dar vienas juridinis asmuo. Turimais duomenimis, ši su „Ekologistika“ susijusi bendrovė savo patalpose neturėdama leidimo taip pat laikė dalį padangų.

Įtarimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo pareikšti dviem Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus darbuotojoms Aušrai Bružienei ir Aušrai Kričenienei.

Jos kaltinamos tuo, kad pernai tikrindamos įmonę ir apsilankę jos patalpose nesiėmė priemonių ir neatliko veiksmų, kad nustatytų realų laikomų padangų kiekį, ar faktinis laikomas kiekis atitinka taršos leidime numatytą kiekį bei nemėgino nustatyti, ar padangos laikomos vietose, kur buvo suteikta tam teisė.

Pasak prokurorės, tiek bendrovės vadovas, tiek pareigūnės savo kaltę neigia.

„Oficialu! Premijos patvirtintos, premijos bus! Reikalas paprastas, o kiek kelio nueiti reikėjo. Kosmosas. Iš departamento duomenis gavome paskutinę minutę. Ačiū! Tikrai norėjau, kad sumos būtų kur kas didesnės. Nes visi žinom, kad tie drąsūs vyrai ir kelios drąsios moterys – jie nusipelnė daug daugiau“, – gražių žodžių negailėjo meras.

„Bet šituos pinigus – 174 570,56 eurus – paaukojo žmonės. Patys sugalvojo. Kas kiek galėjo, tiek ir atidavė. Kas centus, kas tūkstančius. Žinau, kad tiems 325 gaisre juodai dirbusiems žmonėms – tai yra labai daug. Gaisras nė vienam sveikatos nepridėjo. Bet tikiu, kad jie gavo kur kas daugiau. Gavo pasitikėjimą savimi, pelnė pagarbą žmonos, vaikų, tėvų, draugų ir net nepažįstamų žmonių, kurie dabar gatvėje rankas spaudžia“, – mintimis feisbuke dalijosi N. Cesiulis.

Jūs nusipelnėte! Lenkiuosi žemai.

„Taigi, 289 ugniagesiai (tarp jų 1 savanoris, per naktį ugniagesiais tapę ir su drageriais išmokę dirbti ekskavatorininkai bei mūsų nuostabai paskutinę minutę sąrašą papildę 7 departamento žmonės, kurie gaisravietėje kėlė dronus) – visi jie gaus po 590 eur. 30 UGM kursantų gaus po 100 eur. 6 UGM dėstytojai po 176,76. Iš viso 325 žmonės. Išleiskite protingai. Bet nebūtinai. Jūs nusipelnėte! Lenkiuosi žemai“, – įrašą apie daug jėgų pareikalavusį gaisrą Alytuje baigė Alytaus miesto meras.

Gaisras įmonės „Ekologistika“ 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto naudotų padangų sandėliuose kilo spalio 16 dieną.

Ugnis užgesinta per kelias dienas, bet gaisravietėje ugniagesiai dirbo iki šiol, nes sudegusios padangos smilko ir teršė aplinką. Kelias dienas po gaisro apylinkėse fiksuotas smarkiai padidėjęs oro užterštumas pavojingomis medžiagomis.

Pasak ministrės, tai rodo įvairūs vietoje atlikti tyrimai.

„Iš gautų tyrimų matome, kad teritorija neišplito į kitas savivaldybes. Tyrimai buvo atlikti ir Prienų, ir Marijampolės apylinkėse“, – žurnalistams po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio sakė R. Tamašunienė.

Alytaus mieste ir rajone dėl spalį vykusio gaisro iki šiol paskelbtos ekstremalios situacijos savivaldybių lygiu.

Tai reiškia, kad ekstremalią situaciją kontroliuoja pačios savivaldybės, tačiau turi galimybę kreiptis į Valstybės rezervą dėl kompensacijų ar kitų reikalingų priemonių situacijai likviduoti.

Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika pranešė, kad atlikus tyrimus 12-ai Alytaus rajono kaimų panaikinti apribojimai pieno tiekimui į rinką. Tokie apribojimai toliau taikomi 17-ai kaimų.

Pasak D. Remeikos, atlikus žolės ir želmenų tyrimus paaiškėjo, kad juose nuodingų dioksinų yra tiek netoli gaisravietės, tiek toliau nuo gaisro židinio esančiose vietose.

Iš gautų tyrimų matome, kad teritorija neišplito į kitas savivaldybes.

Aplinkos ministerija pranešė, kad dirvožemyje Alytaus apylinkėse cheminių medžiagų koncentracija neviršijo normų.

„Gauti šių tyrimų rezultatai rodo, kad viršijimų, susijusių su dioksinais ir furanais, nenustatyta, o atskirų dioksinų kiekiai yra net žemiau aptikimo laboratoriniu metodu ribos“, – teigiama pranešime.

Anot jo, normų neviršijo ir sunkieji metalai bei policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Nedidelis šių medžiagų padidėjimas užfiksuotas keliose Alytaus vietose ir Alytaus rajono Miklusėnų gyvenvietėje.

Anot Vidaus reikalų ministerijos, per komisijos posėdį pirmadienį toliau nuspręsta neskelbti ekstremalios situacijos valstybės mastu. Pasak ministrės, to neprašė nė vienas komisijos narys.

Galvos skausmas dėl vandens

Politikai ir specialistai taip pat svarsto, kaip išvalyti po gaisro likusį užterštą vandenį.

Daugiausia jo yra įmonės „Dzūkijos vandenys“ nuotekų valykloje – apie 30 tūkst. kubinių metrų.

Dar apie 10 tūkst. kubinių metrų susikaupė buvusiame lietaus rezervuare po gaisraviete ir apie 1 tūkst. kubinių metrų susikaupė gamyklos rūsiuose.

Pasak Aplinkos ministerijos atstovo Raimundo Sakalausko, tvarkymo procesą stabdo tai, kad būtina dar kartą atlikti tyrimus dėl vandenyje susikaupusių teršalų.

„Kol nesutariame, kas ten yra, priimti galutinius sprendimus dėl tvarkymo yra neteisinga“, – sakė Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas.

Pasak jo, vandens sutvarkymo darbai gali trukti nuo kelių savaičių iki pusmečio ar netgi daugiau.

„Optimistiniu variantu, jeigu tyrimai neparodys kažko kito, tai turėtų būti keletos savaičių, mėnesio klausimas“, – tvirtino tarnautojas.

„Pesimistiniu variantu yra įvairios versijos, nuo cheminio valymo, naudoti įvairius sorbentus, tai jau tam tikri gaunasi ir paslaugų pirkimai ir netgi statybiniai darbai. (...) Tai gali užtrukti keletą mėnesių, galbūt iki pusmečio“, – kalbėjo jis.

Valstybės valdoma įmonė „Toksika“ iš gaisravietės jau išvežė apie pusę sudegusių padangų, tačiau dabar darbai sulėtės, nes reikės atskirti padangų liekanas nuo pastato griuvėsių ar panašių medžiagų, laikomų nepavojingomis atliekomis. Jos bus paliktos įmonėje.

„Nesigaus krauti ir vežti“, – sakė R. Sakalauskas.

„Milijoninės sumos“

Vidaus reikalų ministrė sakė, kad gaisro padaliniams likviduoti reikės „milijoninių sumų“.

Dalį pinigų bus siekiama atgauti iš „Ekologistikos“ savininko, kita dalis institucijoms bus kompensuota iš valstybės rezervo.

Pasak R. Tamašunienės, per pirmadienio posėdį institucijų atstovai pateikė savo patirtas išlaidas ir nustatytą žalą.

Didžiausią sumą – 5,5 mln. eurų – įvardijo Aplinkos ministerija kaip gaisro metu padarytą žalą aplinkai.

250 tūkst. eurų tyrimams jau panaudojo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, 100 tūkst. eurų žalą pateikė Alytaus miesto savivaldybė. Rajono savivaldybė ekstremalių situacijų komisijai nurodė apie 40 tūkst. eurų, tačiau ši suma turėtų augti, nes į ją kreipėsi tik 18 iš maždaug šimto nukentėjusių ūkininkų.

Dar maždaug 400 tūkst. eurų kainuos Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuojamas gyventojų sveikatos tyrimas, vadinamas biomonitoringu.

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės, planuojama tirti grupę žmonių gaisro pažeistoje vietovėje ir jų tyrimų rezultatus lyginti su kita kontroline grupe, sudaryta iš žmonių, gyvenančių visoje Lietuvoje.

Ji teigė, kad biomonitoringą tikimasi pradėti sausį, bus imamas tiriamųjų kraujas.

„Pagal turimus duomenis, poveikis (žmonių sveikatai) galėtų būti daugiau dėl dūmų“, – sakė viceministrė.

Pasak jos, tiriamas grupes sudarys apie šimtas žmonių.

Gamykla Gargžduose – mažiausia

Lietuvoje veikia šešios naudotų padangų perdirbimo gamyklos. Viena jų – "Baltic Rubber" jau daugiau nei penkerius metus įsikūrusi Gargžduose.

Bendrovės "Baltic Rubber" vadovas Vilius Šeškauskas teigė, kad jo įmonė iš visų padangų perdirbėjų turbūt pati mažiausia Lietuvoje.

Bendrovė turi leidimą vienu metu sandėliuoti tik 100 tonų senų padangų. O Alytuje veikiančioje gamykloje, kurioje neseniai buvo kilęs pragaištingas gaisras, leidimą turėjo 2 tūkst. tonų.

Virsta aikštynų danga

V.Šeškausko teigimu, vienu metu jo vadovaujamoje įmonėje dažniausiai sandėliuojama apie 50 tonų padangų.

Esą visos padangos yra sandėliuojamos lauko aikštelėje po atviru dangumi.

"O patalpose mes tas padangas tik malame, ten padangų nelaikome, nes ten yra per mažai vietos. Sumalus padangas, lieka gumos granulės, metalo laužas ir tekstilės atliekos", – pasakojo V.Šeškauskas.

Susmulkinus padangas ir atskyrus metalą, jis išvežamas į metalo laužo supirktuvę, tekstilės atliekos – į sąvartyną, o gumos granules perka žmonės, kurie įrenginėja sporto ar vaikų žaidimo aikšteles, tiesia bėgimo takus.

Po nelaimės – didesnis dėmesys

Įmonės vadovas neslėpė, kad po gaisro Alytaus perdirbimo gamykloje ir jo bendrovė sulaukė didesnio įvairių institucijų dėmesio.

Per trumpą laiką gamykloje apsilankė bent trys komisijos – aplinkosaugininkų, ugniagesių ir kt. Patikrinimai yra nepasibaigę.

"Tokio dėmesio turėjo sulaukti visos analogiška veikla užsiimančios bendrovės. Tai – natūralu", – mano V.Šeškauskas.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Alfredas Šepštas patvirtino, kad Gargžduose veikiančioje senų padangų perdirbimo gamykloje pažeidimų nenustatyta.

"Nerimą kelia savavališki senų padangų sąvartynai. Dažniausiai apie tai praneša gyventojai. Jei nustatome teršėją ar tų atliekų savininką, priverčiame susitvarkyti. Jei kaltininko nustatyti nepavyksta, viską sutvarkyti turi savivaldybė savo lėšomis. Suverstų senų padangų dažniausiai užfiksuojame prie garažų bendrijų", – pastebėjo A.Šepštas.

Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas dienraščiui patvirtino, kad iki šiol užterštą pieną tiesiog išpildavo, tačiau paaiškėjo, kad to daryti negalima.

Jį privaloma utilizuoti, todėl nuspręsta užterštą pieną gabenti į Klaipėdą ir atliekų deginimo įmonėje sunaikinti.

Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, užterštas pienas bus deginamas. Tą sutiko daryti atliekų deginimo jėgainė "Fortum".

"Per dieną iš Alytaus rajono ūkininkų surenkama apie 8 t pieno. Manau, vešime kas antrą dieną. Kiek tai truks, nežinau. Kol tų dioksinų piene bus, tiek ir vešime. Tyrimas vyksta apie 10 dienų. "Fortum" pasirinkome, nes niekas daugiau to pieno nepriima. Vievyje buvome su viena įmone sutarę, bet jie atsisakė", – teigė A.Vrubliauskas.

Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, užterštas pienas bus deginamas. Tą sutiko daryti atliekų deginimo jėgainė "Fortum".

Bendrovės atstovas Andrius Kasparavičius teigė, kad pieno deginimas nebus kažkas unikalaus, nes bendrovėje jau metus deginamos gyvūninės kilmės atliekos ir skysčiai, kurie lieka po konservų, skirtų katėms ir šunims, gamybos.

"Mes galime deginti skystus produktus. Jie įsimaišo į visą tą atliekų masę ir sudega. Galiu užtikrinti, kad klaipėdiečiai jokio kvapo dėl to nejaus. Niekas nejaučia deginamos pūvančios mėsos kvapo, taip nejaus ir pieno kvapo. Nes kvapai per visus filtrus neprasiskverbia", – tikino A.Kasparavičius.

Tačiau, nors "Fortum" ir sutiko priimti utilizuoti užterštą pieną, kol kas dar laukiama dokumentų iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, ar tas pienas atitinka numatytus degintinų atliekų kodus. Tai yra, ar įmonė galės priimti užterštą pieną sunaikinimui.

"Mes dabar laukiame raštiško įvertinimo. Kai jį gausime, bus aišku, ar galime imtis tų įsipareigojimų. Nepaisant to, bendrovė "Fortum" ką tik nusprendė, kad jei bus galimybė priimti šį pieną, mes tai padarysime nemokamai. Tokiu būdu prisidėsime prie avarijos padarinių likvidavimo", – teigė A.Kasparavičius.

Pasak Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų valdybos pirmininko Sigito Leonavičiaus, įmonės turi kelis variantus, įskaitant ir grupės ieškinį prieš situacijos kaltininkus.

S. Leonavičius teigia, kad pirmadienį Alytaus savivaldybėje vykusio susitikimo metu dalyvavusių nukentėjusių įmonių vadovams buvo pristatyti trys variantai, kokių veiksmų imtis toliau.

„Buvo pristatyti variantai – vienas pagal įstatymą kreiptis į Ekstremalių situacijų komisiją ir Vyriausybę. Antras – kiekviena įmonė kreipiasi į savo draudimo kompanijas. Trečias – ieškinys, susivienijant į nukentėjusių grupę ir kreiptis į kaltus asmenis“, – BNS sakė S. Leonavičius.

„Tų kaltų asmenų gali būti visa grandinė. Advokatai dėstė, kad tai gali būti visa grandinė, įskaitant tam tikras institucijas, kurios kontroliavo, prižiūrėjo“, – teigė jis.

Pasak S. Leonavičiaus, apie konkrečiai patirtą žalą kalbėti dar sudėtinga, tačiau sumos kai kuriais atvejais gali būti šimtatūkstantinės.

„Labai sunku pasakyti, nes buvo ir stambios įmonės, kurios papuolė į dūmų ir teršalų šleifą. Pirminiais skaičiavimais, kiek šiandien buvo įvardinta, pas vienas įmones (nuostoliai – BNS) siekia ir 200 tūkst., ir 150 tūkst., ir iki 30 tūkst. eurų. Artimiausiomis dienomis bandysime surinkti bent pirminę informaciją, toliau reikalingas ekspertų dalyvavimas nustatant žalas“, – sakė Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų pirmininkas.

S. Leonavičius teigia, kad situacija Alytuje jau yra pagerėjusi – nuo gaisro labiausiai nukentėjusiame Pramonės rajone šiuo metu jau dirba visos įmonės.

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai praėjusią savaitę priminė, kad dėl gaisro nuostolių patyrusios įmonės gali kreiptis pažymų, liudijančių nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygas.

Rūmų pirmininkas teigia negalįs konkrečiai įvardinti, kiek įmonių jau kreipėsi gauti šią pažymą, tačiau teigė, kad skaičius jau viršija 10.

„Force majeure pažyma suteikia galimybę pratęsti kontrakto datą be baudų iš užsakovo pozicijų. Trečioji šalis, šiuo atveju rūmai, liudija, kad įmonės turėjo force majeure sąlygas ir dėl to tas kontraktas prasitęsia. Tarptautiniame lygmenyje dirbantiems tų pažymų reikėjo, kitiems užteko vaizdinės medžiagos, treti patys geranoriškai suprato“, – teigė S. Leonavičius.

Dėl gaisro susidarius blogoms darbo sąlygoms, netoli gaisravietės esančioms įmonėms kelias dienas buvo uždrausta vykdyti veiklą. Draudimas buvo atšauktas praėjusį antradienį.

Dėl gaisro sukeltų padarinių darbą buvo sustabdžiusios keliolika Pramonės rajone dirbančių įmonių – šaldytuvų gamintoja „Snaigė“, kosmetikos ir buitinės chemijos gamintoja „Koslita“, metalo apdirbimo įmonė „Lanksti linija“, sporto reikmenų gamintojos „Haltex“ ir „Kirptė“, baldų gamintoja „Jakobsen Home“, plastiko gamybos įmonė „Lisiplasta“ ir kitos.

Spalio viduryje Alytaus įmonėje „Ekologistika“ kilęs gaisras užgesintas per dešimt dienų. Dėl įvykio savivaldybėje paskelbta ekstremali situacija.

„Tai yra ekstremalios situacijos padarinys ir tai bus finansuojama iš valstybės rezervo ir, aišku, nekris savivaldybei ant pečių, nes tai yra nemažos išlaidos. Jų dydis dar nežinomas, nes turi būti apskaičiuojama, kiek to kiekio bus ir kokie bus priimti sprendimai dėl betono luitų, kiek jie yra pavojingi, ar bus rūšiuojama, ar nebus“, – žurnalistams pirmadienį sakė K. Mažeika.

Pasak jo, gaisro padaryta žala gali būti didesnė nei 5 mln. eurų.

„Čia yra 5 mln. eurų žala orui. Yra skaičiuojama žala aplinkos orui, vandeniui, dirvožemiui ir visiems kitiems. Ta žala gali būti didesnė“, – teigė K. Mažeika.

Aplinkos ministras įvardijo, kad pirmadienį visos laboratorijas turinčios institucijos rinksis aptarti reikiamus atlikti augalų, žiemkenčių, pievų, dirvožemio, vandens ir kitus tyrimus.

„(...) Bus sudaromas darbų planas ir mėginių paėmimas iš požeminių, gruntinių vandenų, Nemuno vandens, kas yra aktualu. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras paims mėginius iš gyvenamųjų aplinkų, vaikų darželių, mokyklų ir t.t.“, – teigė K. Mažeika.

Pasak jo, šie darbai turėtų būti atlikti iki lapkričio 15 dienos.

Tuo metu degiosios atliekos, pasak ministro, turėtų būti transportuojamos į pavojingų atliekų tvarkymo bendrovę „Toksika“, dėl kitų dar sprendžiama.

„Gumos ir kitas mišinys, kuris yra degusis, greičiausiai bus transportuojamas ir sudegintas „Toksikos“ deginimo įrenginyje. Tam jis yra pritaikytas. Kalbant apie kitas betono ir gumos atliekas, šiandien imami mėginiai ir sprendžiama, ar išrūšiuoti, ar visą tą masę talpinti „Toksikos“ pavojingų atliekų sąvartyne“, – kalbėjo K. Mažeika.

Alytaus rajono meras: nukentėję verslininkai turi teisę sulaukti kompensacijų

Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas teigia, kad po Alytaus gaisro nukentėję verslininkai turi teisę kreiptis kompensacijų, kurios bus išmokėtos, pateikus reikalingus dokumentus ir radus objektyvų susitarimą su Vyriausybe dėl išmokų sumos.

A. Vrubliauskas patvirtino, kad pirmadienį Alytaus miesto savivaldybėje renkasi verslininkai, dėl gaisro patyrę nuostolius.

Alytaus rajono mero teigimu, pateikus reikiamus dokumentus, verslininkai galės siekti objektyvaus susitarimo su Vyriausybe dėl kompensacijų už patirtą žalą dydžio.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Jeigu viskas bus pateikta, reikiami dokumentai, pagal reikalavimus, tai Vyriausybės vadovas aiškiai pasakė, kad (...) tas bus viskas kompensuota. Aišku, visada verslininkai nori daugiau, o Vyriausybė siūlo mažiau, todėl tam tikras susitarimas turės būti rastas ir objektyviai turės būti pasižiūrėta“, – patikino A. Vrubliauskas.

Politikas taip pat patvirtino, kad, nepaisant to, jog po Alytaus gaisro užteršta teritorija dar nėra tiksliai nustatyta, ūkininkai turi aiškias instrukcijas, kaip turi elgtis šios neeilinės situacijos metu.

„Baigiame nustatyti teritoriją, aprėpties zoną, kuri dar ne visai yra aiški, o reikalavimai, kurie (ūkininkams. – ELTA) yra išsakyti aiškūs, kad turi išpilti pieną“, – kalbėjo jis.

Kita vertus, A. Vrubliauskas teigia, kad į klausimus, kur bus pilamas pienas, kur jis pateks, vis dar aiškių atsakymų nėra.

„To tikro žinojimo dar, žinoma, trūksta“, – apibendrino A. Vrubliauskas.

Jeigu pažadėtą skirti finansavimą visapusiškai vykdys, tai taip, tos sąlygos mus tenkins.

Alytaus miesto savivaldybės direktorius R. Juonys: planuojama finansinė pagalba mus tenkina

Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Rolandas Juonys po pirmadienį Vyriausybėje vykusio Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio sakė, kad savivaldybę tenkina planuojama skirti finansinė pagalba gaisro Alytuje padarinių likvidavimo darbams užtikrinti, tačiau pripažįsta – informacijos apie gaisro sukeltą taršą pritrūko.

„Jeigu pažadėtą skirti finansavimą visapusiškai vykdys, tai taip, tos sąlygos mus tenkins“, – žurnalistams po posėdžio sakė R. Juonys.

Vis dėlto, nors savivaldybės administracijos direktorius ir neskuba kaltinti Vidaus reikalų ministerijos ir kitų institucijų neveiklumu, tačiau pripažįsta, jog informacijos apie gaisro paskleistą taršą pritrūko.

„Mes pasigedome tos informacijos apie tas medžiagas, jų kenksmingumą, koks tai gali būti poveikis. Šito trūko iš institucijų, bet aš nemanau, kad buvo nepakankamas dėmesys pačiam gesinimo procesui – juk tą gaisrą gesino specialistai, jie turi ir rekomendacijas, ir taktikas, kaip reikia elgtis ir, manau, kad ugniagesiai darė ir padarė viską, ką galėjo“, – tvirtino R. Juonys.

Jo teigimu, Alytaus miesto savivaldybė savo vardu kreipsis į ministerijas, prašydama pakonsultuoti, kaip reikėtų pasielgti su įvairiomis po gaisro likusiomis taršiomis atliekomis.

„Vyksta konsultacijos ir mes patys, kaip savivaldybė, šiandien parašysime keletą raštų į ministerijas su paklausimais, kaip elgtis su atliekomis, su tuo vandeniu, kuris yra susikaupęs apačioje rezervuaruose, kuris buvo naudojamas gesinimui. Daug tokių klausimų, kur mums reikėtų pagalbos ir patarimų, kaip tai išspręsti. (...)

„Negali ministerijos darbininkas ar specialistas žinoti, ko mums reikia. Paklausimai turi būti iš mūsų pusės“, – pridūrė R. Juonys.

ELTA primena, kad spalio 16-osios naktį Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo didžiulis gaisras. Degė apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėliai, kuriuose laikomos naudotos padangos. Gaisrą gesino ugniagesių pajėgos iš Alytaus, Kauno, Lazdijų, Vilniaus, Varėnos ir Marijampolės. Jis užgesintas penktadienį.

Penktadienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbė, kad tyrimai parodė, jog gaisro paveiktoje Alytaus rajono teritorijoje esančių ūkių pienas yra užterštas kenksmingomis medžiagomis.

Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, ūkiams, kurie pateko į užterštą teritoriją, uždrausta tiekti žalią pieną supirkimo punktams, naudoti jį asmeninėms reikmėms ar gyvūnams šerti.

Alytuje gaisrą gesinusiems ugniagesiams gelbėtojams Vidaus reikalų ministerijos reabilitacijos įstaigose bus suteikta galimybė gauti 10 dienų trukmės stacionarinę reabilitaciją. Pareigūnams taip pat bus suteiktos Statute numatytos papildomos atostogos, sakoma Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pranešime.

„Darysime viską, kad Alytuje savo jėgas atidavę ugniagesiai gautų visą įmanomą pagalbą, taip pat ir psichologinę“, – sakė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro direktoriaus Mariaus Buitkaus teigimu, išsekimas, pervargimas, širdies ir kraujotakos sistemos bei kiti sveikatos sutrikimai yra dažni ugniagesių darbe gesinant gaisrus. Medicinos centro svarbiausias uždavinys yra suteikti pareigūnams visavertę medicininę pagalbą, kad sveikatos sutrikimai neturėtų ilgalaikių padarinių.

Gaisrą Alytuje gesino daugiau kaip 300 Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų. Jo metu keturiems ugniagesiams gelbėtojams dėl sveikatos sutrikdymo prireikė medikų pagalbos.