Į statybų sektorių sėkmingai įsiveržęs gaminys, tai akustinio granulato plokštės – garsą izoliuojanti skirtingų medžiagų kompozicija, pagaminta iš perdirbtų padangų granulių, mėlynojo gipskartonio plokštės ir poliuretano klijų. Tokios plokštės naudojamos pertvaroms, kurios skiria patalpas, butus, gyvenamuosius kambarius ar virtuvės, vonios, tualeto erdves, taip pat naudojamos senų paviršių renovacijai, tarpaukštinėms perdangoms ir ventiliuojamiems fasadams.

Priverstiniai pokyčiai – pačiu laiku

Nemaža dalis gumos granulių iki karo Ukrainoje pradžios buvo eksportuojama, tačiau, kilus neramumams ir užsidarius tam tikroms rinkoms, perdirbtų padangų žaliavą teko daugiausia perduoti gamykloms, kurios ją naudoja kaip iškastinio kuro (anglies) pakaitalą tam pritaikytuose įrenginiuose gamindamos cementą.

Būtent tai ir buvo ta riba, kuri privedė prie poreikio priimti efektyvesnius sprendimus, mat perdirbtų padangų žaliavos perdavimas tokioms gamykloms – labai neefektyvus antrinės žaliavos naudojimas.

„Subyrėjus pardavimo kanalams artimose rinkose, buvome priversti granules išvežioti į cemento fabrikus bei siųsti į Indiją, Pakistaną pirolizės įrenginiams, kur perdirbtos gumos žaliava paverčiama atgal į pirminius naftos produktus. Tačiau tokie veiksmai neatitinka strategijos, orientuotos į žiedinę ekonomiką, kurią jau ne vieneri metai akcentuojame tiek mes, tiek įvairios valdžios institucijos. Be to, neseniai buvome investavę į specialią įrangą, skirtą iš gumos granulių gaminti galutinį produktą, tad supratome, kad dabar pats geriausias metas, kai gumos granules čia pat, Lietuvoje galima paversti tvariais, efektyviais, žmonėms naudingais, o svarbiausia – inovatyviais produktais“, – sakė atliekų perdirbimo įmonės „Ekobazė“ komercijos vadovė Marina Curko-Notkuvienė.

Atsižvelgė į žmonių sveikatą, o konkretūs pavyzdžiai – žmonių švietimui

„Akustinio granulato plokščių sėkmė susijusi su žmonių sveikata, apie kurią jas kurdami ir galvojome. Milijardai žmonių pasaulyje kasdien patiria didelius triukšmo kiekius iš įvairių šaltinių, o moksliškai įrodyta, kad triukšmas kenkia sveikatai. Akustinio granulato plokštės užtikrina papildomą 15–16 decibelų garso izoliaciją, tad tikimės, kad geresnė garso izoliacija išgaunama plokštės dėka pasitarnaus mažinant žmonių irzlumą, stresą, miego sutrikimus. Be to, plokštė atspari mikroorganizmų, vabzdžių ir grybų patekimui, kas yra aktualu alergiją turintiems žmonėms“, – teigė M. Curko-Notkuvienė.

Nuo kasdienių guminių kilimėlių prie durų ar parkavimo bortelių iki sporto aikštynų bei vaikų žaidimų aikštelių dangos. Tai – produktai, kurie taip pat gimsta nusprendus perdirbtas padangų gumos granules panaudoti produktyviau.

Viena didžiausių Baltijos šalyse kompleksines atliekų tvarkymo, techninių sprendimų bei konsultavimo paslaugas teikianti įmonė skaičiuoja, kad Lietuvoje per metus vidutiniškai susidaro 27 – 28 tūkst. naudotų padangų, kurios vėliau yra perdirbamos į gumos granules.

Galime drąsiai sakyti, kad permainos dėl užsidariusių rinkų išėjo tik į naudą.

Naujų produktų iš perdirbtų padangų bei žinios apie žiedinę ekonomiką vystymui buvo sukurtas ir įregistruotas prekės ženklas „Ekofina“. Tikimąsi, kad su konkrečiais produkcijos pavyzdžiais, žinia apie atliekų perdirbimo naudą sklis kelis kart greičiau nei anksčiau.

„Dabar galime drąsiai sakyti, kad permainos dėl užsidariusių rinkų išėjo tik į naudą. Yra galimybė produktyviau, per konkrečius gaminius ir pavyzdžius žmonėms paaiškinti, kas yra žiedinė ekonomika ir kodėl, pavyzdžiui, senas padangas geriau tinkamai perdirbti nei išmesti į sąvartynus ar kitaip utilizuoti. Tikimės, kad su laiku vis daugiau žmonių supras, kokie praktiški dalykai gali gimti iš antrinių žaliavų“, – teigė atliekų perdirbimo įmonės atstovė.

Vis dar vyrauja požiūris, kad tiesiog išmesti atliekas sąvartynuose ar kaupti jas, sukeliant daug pavojaus sau ir aplinkai, yra pigiau, nei perduoti jas įmonėms, kurios atliekas gali tinkamai perdirbti. Tad atliekų perdirbėjai įsitikinę, kad nors netikėtos aplinkybės kartais ir pasuka viską teigiama linkme, tačiau ilgalaikių tikslų link geriausiai veda kryptingas darbas bei ryžtas. Itin svarbu ir toliau skatinti augantį žmonių bei verslo ekologinį sąmoningumą ir pažangius valstybės sprendimus.

Gamykla Gargžduose – mažiausia

Lietuvoje veikia šešios naudotų padangų perdirbimo gamyklos. Viena jų – "Baltic Rubber" jau daugiau nei penkerius metus įsikūrusi Gargžduose.

Bendrovės "Baltic Rubber" vadovas Vilius Šeškauskas teigė, kad jo įmonė iš visų padangų perdirbėjų turbūt pati mažiausia Lietuvoje.

Bendrovė turi leidimą vienu metu sandėliuoti tik 100 tonų senų padangų. O Alytuje veikiančioje gamykloje, kurioje neseniai buvo kilęs pragaištingas gaisras, leidimą turėjo 2 tūkst. tonų.

Virsta aikštynų danga

V.Šeškausko teigimu, vienu metu jo vadovaujamoje įmonėje dažniausiai sandėliuojama apie 50 tonų padangų.

Esą visos padangos yra sandėliuojamos lauko aikštelėje po atviru dangumi.

"O patalpose mes tas padangas tik malame, ten padangų nelaikome, nes ten yra per mažai vietos. Sumalus padangas, lieka gumos granulės, metalo laužas ir tekstilės atliekos", – pasakojo V.Šeškauskas.

Susmulkinus padangas ir atskyrus metalą, jis išvežamas į metalo laužo supirktuvę, tekstilės atliekos – į sąvartyną, o gumos granules perka žmonės, kurie įrenginėja sporto ar vaikų žaidimo aikšteles, tiesia bėgimo takus.

Po nelaimės – didesnis dėmesys

Įmonės vadovas neslėpė, kad po gaisro Alytaus perdirbimo gamykloje ir jo bendrovė sulaukė didesnio įvairių institucijų dėmesio.

Per trumpą laiką gamykloje apsilankė bent trys komisijos – aplinkosaugininkų, ugniagesių ir kt. Patikrinimai yra nepasibaigę.

"Tokio dėmesio turėjo sulaukti visos analogiška veikla užsiimančios bendrovės. Tai – natūralu", – mano V.Šeškauskas.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Alfredas Šepštas patvirtino, kad Gargžduose veikiančioje senų padangų perdirbimo gamykloje pažeidimų nenustatyta.

"Nerimą kelia savavališki senų padangų sąvartynai. Dažniausiai apie tai praneša gyventojai. Jei nustatome teršėją ar tų atliekų savininką, priverčiame susitvarkyti. Jei kaltininko nustatyti nepavyksta, viską sutvarkyti turi savivaldybė savo lėšomis. Suverstų senų padangų dažniausiai užfiksuojame prie garažų bendrijų", – pastebėjo A.Šepštas.

Anot jo, Alytaus įmonė turėjo leidimą sandėliuoti ir perdirbti 2 tūkst. tonų padangų, tačiau jų buvo kelis kartus daugiau, ir šis kiekis nėra reglamentuojamas.

„Pajėgumai buvo jų 2 tūkst. tonų, bet perdirbtos produkcijos, kalbama buvo virš 10 tūkstančių. Tai yra perdirbta produkcija iš padangų – gumos gabalai, susmulkintos padangos (...) Tai produkcija, kuri neaišku kur naudojama. Turės atsakyti tyrimas“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

„Turėsime padaryti sprendimus, kad produkcijos nebūtų daugiau nei žaliavos ir nebūtų daugiau sandėliuose“, – pridūrė jis.

K. Mažeika pripažino, kad Lietuvoje yra tokios veiklos reguliavimo spragų, pažeidėjai vistiek  gauna leidimus veiklai, o per 20 metų nebuvo padaryta nieko, kad panašių nelaimių būtų galima išvengti.

„2009 metais liberalizuotos visos tvarkos ir įstatymai sudėlioti taip, kad įmonės praktiškai galėjo tik gauti įspėjimą arba kažkokią minimalią baudą, kuri šiek tiek virš 1000 eurų, ir toliau tęsti savo veiklą“, – sakė K. Mažeika.

„Realaus įrankio, kuriuo būtų galima pasinaudoti ir sustabdyti leidimus ir veiklą tokioms įmonėms, iki šiol nebuvo. Dabar turime Vyriausybėje patvirtintą ir perduotą Seimui (...) įstatymo paketą, kuriuo siekiama išspręsti šią problemą“, – kalbėjo ministras.

Kauno apygardos prokuratūra dėl įmonėje kilusio gaisro yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą, siekiama išsiaiškinti gaisro priežastį, padarytą žalą ir galimus kaltininkus.

Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną.

Ugnis užgesinta per kelias dienas, bet gaisravietėje dirbama šiol.