Vien sekmadienį tokių pranešimų iš įvairių vietovių buvo keliolika. Pasak šios valdybos atstovės Džiugintos Vaitkevičienės, apie liepsnojančius laukuose ar kiemuose laužus pranešta iš Kėdainių, Kaišiadorių bei Kauno rajonų, apie neatsargiai deginamas šiukšles – ir iš Kauno miesto.

Tiesa, būta ir pranešimų, kurie nepasitvirtino. Sulaukus informacijos apie Kauno miesto pakraštyje degančius Kleboniškio miško plotus, skubėta miško gelbėti, bet, ugniagesiams patikrinus visas pranešime nurodytas vietas, jokių degimo požymių miške nerasta.

Raseinių rajono Ariogialos seniūnijos Gėluvos kaime ugniagesiams teko gesinti padegtą žolę 600 kv. m plote. O Kaune, Ievų take, – laužą, kuris užgriebė ir žolę. Laužą sukūręs pilietis, ugniagesiams atvykus, ėmė neadekvačiai elgtis, todėl iš įvykio vietos šį vyrą išsivežė policijos pareigūnai.

Iš Vilkaviškio rajono Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vietinių ugniagesių pagalbos šaukėsi ūkininkas, pranešęs, kad mato maždaug 2 arų plote degančius šiaudus. Tačiau gelbėtojams vykstant į įvykio vietą, teko sugaišti nemažai laiko, šalinant ant miško keliuko gulėjusius du nuvirtusius medžius. Gaisro vietoje buvo užgesinta 15 šieno rulonų.

Pernykštė žolė sekmadienį degė ir ežero pakrantėje, Kalvarijos seniūnijos Jurgežerių kaime. Čia liepsnos užgesintos pusės hektaro plote. Kur kas daugiau darbo žolės degintojai ugniagesiams piktybiškai parūpino Vilkaviškio rajone, Pavištyčio kaime. Žolė čia degė gerokai didesniame – 3 ha – plote, teigiama Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos sudarytoje praėjusios paros įvykių suvestinėje.

Pranešimas, kad prie vieno Garliavos Gedimino gatvės daugiabučio jaunimėlis padeginėja žolę, buvo užregistruotas antradienį apie 17.30 val.

Nurodytu adresu atskubėję policijos pareigūnai nusikaltimo vietoje nutvėrė tris nepilnamečius. O gesinti jų padegtos žolės atvykę ugniagesiai gelbėtojai konstatavo, kad ugnis spėjo pasklisti tik vieno kvadratinio metro plote.

Įtariamiesiems padegimu, jeigu jie jau turi šešiolika metų, gresia bauda nuo 30 iki 230 eurų. Jeigu ne – už jų nepriežiūrą turės atsakyti tėvai. Kadangi įtariamieji – nepilnamečiai, policija atsisakė patikslinti net jų amžių.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) duomenimis, šiemet gesinti panašių gaisrų, kilusių atviroje teritorijoje, Kaune jau teko vykti trylika kartų, Kauno rajone – šešiolika.

Anot Kauno PGV atstovės Džiugintos Vaitkevičienės, žolės deginimas yra laikomas piktybiniu nusikaltimu, už kurį neretai kartu su jau minėta bauda reikia atlyginti ir gamtai padarytą žalą. Atviruose plotuose sukelti gaisrai linkę persimesti ir į sodybas bei miškus. Juos lydi grėsmė žūti ne tik žvėrims, bet ir gyvūnams. O tokių gaisrų gesinimas reikalauja nemažų ugniagesių gelbėtojų pajėgų.

Beje, Administracinių nusižengimų kodeksas numato baudą ir už vengimą imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus tokį gaisrą savo žemėje. Už tai gresia bauda nuo 30 iki 170 eurų.

Pasak D.Vaitkevičienės, pastebėjus degančią žolę, nereikia nieko laukti, o stengtis patiems ją užgesinti, kol liepsna nepersimetė į didesnius plotus. Liepsną galima užplakti medžių šakomis ar užtrypti kojomis arba užpilti vandeniu ar smėliu. Didesnius ugnies plotus – kad liepsna neišplistų, reikėtų apkasti grioveliais. O jeigu matote, kad su ugnimi susidoroti nepavyks, nedelskite – kvieskite ugniagesius gelbėtojus Bendrojo pagalbos centro telefonu 112.