Balsuoti rengiamasi po kelis mėnesius trukusio delsimo, patiriant spaudimą iš Respublikonų partijos dešiniojo sparno.

Vasarį JAV Senatas nubalsavo už 95 mlrd. dolerių (89 mlrd. eurų) paramos paketą, į kurį eina naujos lėšos, skirtos padėti Ukrainai kovoti su Rusijos invazija, taip pat nauja parama Izraeliui ir Taivanui.

M. Johnsonas, vadovaujantis Atstovų Rūmams, kuriuose itin nedidelę persvarą turi respublikonai, iki šiol atsisakė leisti savo rūmuose balsuoti dėl vadinamojo saugumo priedo, nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kiti Amerikos sąjungininkai skubiai to prašė.

Dėl delsimo susidarė aklavietė, o per pastaruosius kelis mėnesius Kyjivas patyrė teritorinių nuostolių, nes dėl amunicijos trūkumo ėmėsi taupyti šaudmenis.

„Mes nebalsuosime dėl Senato dabartinės formos dokumento, – pirmadienio vakarą žurnalistams pareiškė M. Johnsonas. – Balsuosime dėl kiekvienos iš šių priemonių atskirai, t. y. dėl keturių skirtingų dalių.“

Jis teigė, kad balsavimai dėl atskirų pagalbos paketų galėtų įvykti iki penktadienio vakaro, tačiau nariams bus leista siūlyti pakeitimus, o tai greičiausiai užtęs procesą.

M. Johnsonas anksčiau priešinosi atskiram balsavimui dėl pagalbos Ukrainai, reikalaudamas, kad demokratas prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pirmiausia imtųsi kovos su neteisėta migracija.

Jis staiga apsigalvojo po to, kai savaitgalį Iranas surengė precedento neturintį išpuolį prieš Izraelį, po kurio Atstovų Rūmų pirmininkas pažadėjo nedelsiant pademonstruoti JAV paramą.

Pasaulyje vienas po kito vyksta įvykiai, kuriuos visi labai atidžiai stebime, ir žinome, kad pasaulis stebi mus, norėdamas sužinoti, kaip reaguosime.

„Pasaulyje vienas po kito vyksta įvykiai, kuriuos visi labai atidžiai stebime, ir žinome, kad pasaulis stebi mus, norėdamas sužinoti, kaip reaguosime“, – sakė jis pirmadienį.

Anksčiau tą pačią dieną Baltieji rūmai atmetė bet kokį įstatymo projektą, kuriame būtų numatyta tik pagalba Izraeliui.

„Mes nesutiksime su atskiru variantu. Atskiri pagalbos paketai nepadėtų Izraeliui ir Ukrainai“, – spaudos konferencijoje sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre (Karin Žan Pjer).

M. Johnsonas vaikšto ant peilio ašmenų dėl pagalbos Ukrainai, Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Atstovų Rūmų įstatymų leidėjams skeptiškai vertinant milijardų dolerių (eurų) skyrimą Kyjivo kovai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Pastaraisiais mėnesiais Ukrainai vis dažniau tenka nusivilti Vakarų pagalbos, įskaitant oro gynybą, kurios, pasak Kyjivo, skubiai reikia mirtinoms Rusijos atakoms atremti, vėlavimu ar stabdymu.

Tuo metu kraštutinių dešiniųjų pažiūrų respublikonė Marjorie Taylor Greene (Mardžori Teilor Grin) ragina nušalinti spalį JAV Atstovų Rūmų pirmininku išrinktą M. Johnsoną. M. T. Greene priešinasi bet kokiam kompromisui su demokratais.

Po pirmadienį įvykusio respublikonų susitikimo, kuriame M. Johnsonas pristatė savo teisėkūros planą, M. T. Greene žurnalistams sakė, kad „griežtai nepritaria dabartiniam planui“.

Žurnalistams paklausus, ar ji pyksta taip stipriai, kad galėtų pritarti pasiūlymui balsuoti dėl M. Johnsono atleidimo iš pareigų, ji atsakė, kad vis dar nėra apsisprendusi.

Tačiau ji sakė: „Jis tikrai nebus kito Kongreso pirmininku, jei mums pasiseks ir turėsime daugumą.“

Tvirtas respublikonų konservatorius ir eksprezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sąjungininkas M. Johnsonas nerodė didelio entuziazmo dėl papildomų pinigų skyrimo su agresore Rusija kariaujančiai Ukrainai.

Vėliau naujasis Atstovų Rūmų pirmininkas tvirtino, kad JAV Kongresas neapleis Ukrainos.

Atstovų Rūmų respublikonai pirmiausia sieks atskiro įstatymo skirti 14,5 mlrd. dolerių pagalbą Izraeliui, o dėl J. Bideno administracijos strategijos Ukrainos atžvilgiu jiems reikia daugiau informacijos, sakė M. Johnsonas.

„Negalime leisti Vladimirui Putinui nugalėti Ukrainoje, nes nemanau, kad ten viskas sustos“, – sakė jis televizijai „Fox News“.

Tačiau M. Johnsonas pridūrė: „Privalome palaikyti savo svarbų sąjungininką Artimuosiuose Rytuose (...) Izraelį.“

„Turime veikti greitai, kad patenkintume savo nacionalinio saugumo poreikius ir išvengtume uždarymo po 22 dienų“, – sakė J. Bidenas išplatintame pareiškime, kuriame pasveikino Mike'ą Johnsoną (Maiką Džonsoną) su išrinkimu po kelias savaites trukusios aklavietės.

„Nors iš tiesų nesutariame dėl svarbių klausimų, turėtume dėti abipuses pastangas, kad rastume bendrą kalbą visur, kur tik galime. Dabar yra laikas mums visiems elgtis atsakingai“, – pridūrė prezidentas.

„Mes remiame Ukrainą ekonomiškai, finansiškai, humanitarine pagalba ir ginklais“, – teigė jis.

„Šios paramos niekaip nepaveiks tai, kad nuo siaubingo spalio 7 dienos ryto su didžiausia užuojauta ir rūpesčiu žvelgiame į Izraelį ir Artimuosius Rytus“, – pridūrė kancleris.

O. Scholzas tai paskelbė Berlyne vykusiame Vokietijos ir Ukrainos verslo forume, kuriame dalyvavo Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis ir nuotoliniu būdu prisijungė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Anot jo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užpuolė Ukrainą dėl „imperialistinės iliuzijos“ ir „klysta, jei mano, kad išsilaikys ilgiau nei mes“.

Vokietijos kancleris pažymėjo, kad praėjus 600 dienų nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios akivaizdu, jog ukrainiečiai nenustos kovoti už savo laisvę.

„Ir jūs turite mūsų žodį. Mes remsime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – sakė jis, pakartodamas Vokietijos poziciją dėl paramos Ukrainai.

Pradžioje dvejojusi, Vokietija po Rusijos invazijos smarkiai padidino paramą Ukrainai. Dabar ši šalis yra antra pagal dydį karinės pagalbos Kyjivui tiekėja po JAV.

Mes remsime Ukrainą tiek, kiek reikės.

O. Scholzas buvo pirmasis užsienio šalies vyriausybės vadovas, apsilankęs Izraelyje po „Hamas“ išpuolio, ir pabrėžė, kad parama Izraelio savigynai yra Vokietijos užsienio politikos pagrindas dėl Berlyno atsakomybės už Holokaustą.

Anksčiau šį mėnesį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) pareiškė, kad Vokietija leis Izraeliui naudoti du savo kovinius dronus „Heron TP“ ir svarsto prašymą dėl šaudmenų kariniams laivams.

Pasak Izraelio pareigūnų, per spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojų surengtą išpuolį pietų Izraelyje, per kurį žuvo daugiau kaip 1,4 tūkst. asmenų, buvo pagrobta daugiau kaip 220 izraeliečių, dvigubą pilietybę turinčių asmenų ir užsieniečių.

Izraelis teigia, kad per susirėmimus žuvo apie 1,5 tūkst. „Hamas“ kovotojų.

Naujausiais „Hamas“ sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Gazos Ruože per Izraelio antskrydžius žuvo daugiau kaip 5,7 tūkst. palestiniečių, daugiausia civilių,

Lankydamasis Izraelyje po palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ įvykdytų kruviniausių išpuolių, JAV prezidentas teigė esąs pasiryžęs laikytis dešimtmečius galiojančio Vašingtono pažado suteikti savo sąjungininkui „kokybinį pranašumą“ prieš jo priešininkus mūšio lauke.

„Mes pasirūpinsime, kad jūs turėtumėte viską, ko reikia jūsų žmonėms ir jūsų tautai ginti“, – baigdamas trumpą solidarumo vizitą į Izraelį sakė J. Bidenas.

„Šią savaitę ketinu prašyti Jungtinių Valstijų Kongreso suteikti precedento neturintį paramos paketą Izraelio gynybai“, – pridūrė jis.

Nors Izraelis turi tvirtą paramą JAV Kongrese, vis daugiau Respublikonų partijos įstatymų leidėjų reiškia abejones dėl milijardų dolerių karinės pagalbos Kyjivui, skirtos kovai su plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą.

Su šiomis diskusijomis susipažinęs šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad J. Bidenas pasiūlys bendrą 100 mlrd. dolerių paketą, skirtą Ukrainai, Izraeliui, Taivanui ir migracijos krizei JAV ir Meksikos pasienyje spręsti.

Paketu siekiama apeiti sumaištį JAV Kongrese ir suvienyti Demokratų partiją, kuri jau kelias savaites siekia papildomos paramos Ukrainai, ir Respublikonų partiją, kuri nori gauti lėšų pietinės šalies sienos kontrolei sugriežtinti.

Rugsėjo mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi JAV Kongrese, kad įtikintų respublikonus tęsti pagalbos teikimą Kyjivui.

Demokratų Senato daugumos lyderis Demokratų daugumos lyderis Senate Chuckas Schumeris (Čakas Šumeris) antradienį sakė, kad per kelias ateinančias savaites sieks patvirtinti pagalbos paketą Izraeliui.

Anot jo, paketą sudarytų karinė, humanitarinė, žvalgybos ir diplomatinė pagalba.

Pastaraisiais mėnesiais įtampa padidėjo ir dėl Taivano – savivaldžios demokratinės valstybės, į kurią Kinija pretenduoja ir neatmeta galimybės vieną dieną ją susigrąžinti, prireikus net ir jėga.

Oficiali JAV pozicija šio geopolitinio konflikto klausimu yra dviprasmiška: Jungtinės Valstijos, pripažįstančios tik Pekiną, tiekia ginklus Taivanui jo savigynai. J. Bidenas yra sakęs, kad pritartų JAV pajėgų siuntimui ginti salą.