Su A. Stankūniene kalbamės apie smurto prieš moteris problemą, asociacijos indėlį į kovą su smurtu prieš moteris ir prasmingą savanorystės veiklą, galinčią padėti keisti gyvenimus.

– Nors visuomenė yra informuojama apie skirtingas smurto rūšis ir pagalbos centrus ir linijas, į kurias smurtą patiriančios moterys gali kreiptis, medijose viešinamos socialinės reklamos, akcijos, atkreipiančios dėmesį į smurto prieš moteris problemą, bet to nepakanka – problema yra opi. Kaip jūs manote, kodėl?

– Žmogus nuo mažens susiduria su įvairiomis situacijomis, kuriose išgyvena džiaugsmą, skausmą, liūdesį, neapykantą, gėdą, kaltę, nesaugumą, baimę. Šiandienos situacijoje išryškėja, kad ir visa visuomenė jaučia labai stiprią baimę, nesaugumo jausmą, nusivylimą, bejėgiškumą. Tai sumažina tikimybę, kad auka išdrįs pasipriešinti smurtautojui. Todėl smurto prieš moteris problema yra ypač opi, apie ją ir toliau reikia kalbėti. Labai svarbu suteikti moterims palaikymą, siųsti į pagalbos centrus ir linijas, kad jos galėtų keisti savo gyvenimą. Pokyčiai visiems yra sunkūs, tačiau dėl vaikų ir savo pačių saugumo moterys turi pasiryžti.

Kartu: A. Stankūnienė dėkojo „Pagalbos moterims linijos” savanorių komandai, kuri yra atsakinga, kūrybinga ir bendruomeniška./ Justinos Lasauskaitės nuotr. 

– Kaip prie kampanijos „16 dienų prieš smurtą prieš moteris“ prisidės „Pagalbos moterims linijos“ savanoriai?

– Asociacijos savanoriai budi 24 valandas per parą. Jų ir dieną, ir naktį skiriamas laikas, empatija, išklausymas yra didžiausias indėlis į šią kampaniją. Galimybė prisiskambinti ir užmegzti kokybišką, kupiną žmogiškos atjautos ir šilumos pokalbį – didelė parama sutrikusiai, jaučiančiai skausmą ir beviltiškumą, kenčiančiai moteriai.

– „16 dienų prieš smurtą prieš moteris“ kampanija yra puiki priemonė mažinti visuomenės abejingumą, skatinti smurtą patiriančias moteris nebijoti kreiptis pagalbos. Kaip kiekvienas iš mūsų galėtume prisidėti prie šios problemos mažinimo?

Artimoje aplinkoje pastebėjus smurtą patiriančią moterį raginčiau su ja tiesiog pasikalbėti. 

– Artimoje aplinkoje pastebėjus smurtą patiriančią moterį raginčiau su ja tiesiog pasikalbėti. Pokalbio metu, neabejoju, pavyktų atrasti geriausią ir efektyviausią būdą jai padėti: gal tai būtų buities problemų sprendimas, gal pagalba ieškant darbo, gal laikas, skirtas mažamečiam vaikui, nesusitvarkančiam su namų darbais. Tačiau, jei tai būtų ilgalaikiai sunkumai, reikėtų padrąsinti moterį kreiptis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, moterų krizių centrą ar kitą organizaciją, kurioje būtų suteikta psichologinė, teisinė pagalba.

– Kampanijoje dalyvaujančius savanorius pagerbėte su „Pagalbos moterims linija“ aktyviai bendradarbiaujančioje „Parko galerijoje“ surengtame renginyje. Kokias veiklas, projektus kartu įvykdėte, kokių bendrų rezultatų pasiekėte?

– „Pagalbos moterims linijai“ bendradarbiaujant su galerija surengta daug parodų, renginių, iniciatyvų. Prieš keletą metų rašytoja Ernesta Baužaitė įgyvendino iniciatyvą „Išklausant moteris“, skirtą atkreipti visuomenės dėmesį į moteris, patiriančias smurtą, ir sukūrė elektroninę knygą tokiu pačiu pavadinimu. Galerijoje, apžvelgdami nuveiktus darbus, asociacijos savanoriai palydi senuosius ir pasitinka Naujuosius metus, pavasarį drauge pažymima Kovo 8-oji – Moterų solidarumo šventė, kurios proga kasmet organizuojamos puikios parodos. Prieš metus asociacijos savanoriai dalyvavo „Parko galerijos“ surengtoje parodoje „Moters portretas XX a. tapyboje“. Menas ugdo ne tik estetinį suvokimą, harmonijos pajautą, jis – ir terapijos priemonė, padedanti susidūrus su sunkumais.

Nesvarbu, kurį pagalbos būdą pasirinks moteris, ji visada bus priimta ir išklausyta be jokių išankstinių nuostatų.

Asociacijoje dirbančios psichologės, psichoterapeutės organizuoja užsiėmimus, jungiančius psichologiją su dailės terapija, tiek individualioje, tiek grupinėje psichoterapijoje taikydamos įvairius dailės metodus. „Pagalbos moterims linijos“ veiklos kontekste „Parko galerija“ tampa atvira ir saugia erdve buvimui, pajautimui, suvokimui, bendrystei.

– Galerijoje vykusiame renginyje, skambant styginių dueto „DuoViola“ muzikai, paskelbėte kampanijos „16 dienų prieš smurtą prieš moteris“ pradžią ir dėkojote savanoriams už jų prasmingą ir reikšmingą veiklą.

– Esu dėkinga „Pagalbos moterims linijos“ savanorių komandai, kuri yra atsakinga, kūrybinga ir bendruomeniška, todėl labai norisi akimirkų, kuriose pajustume džiaugsmą būti kartu, seserystę, bendrystę, pakylėtą emociją, susiliejusią su muzika, tapyba ar poezija. Labai džiaugiuosi, kad mūsų veiklos kelyje sulaukiame kitų žmonių, menininkų palaikymo. Abipusių mainų pusiausvyra – harmoninga. Esu dėkinga šeiminiam styginių instrumentų duetui „DuoViola“, kurie renginio metu kūrė nuostabią nuotaiką, užbūrė muzikos garsais.

„Pagalbos moterims linijos“ savanorystė – atsakinga savanorystė su įsipareigojimu budėti 350 valandas. Todėl labai laukiame naujų savanorių, kurie po intensyvių penkis mėnesius trunkančių mokymų teiktų emocinę paramą telefonu arba internetu. Naujų savanorių mokymai, kuriuos veda psichoterapeutai, profesionalūs savanorių mokytojai, vyksta gyvai nedidelėje grupėje. Kviečiame moteris, turinčias galimybių, noro ir neabejingų visuomenės socialinei, psichikos gerovei, registruotis į naujų savanorių mokymus, kurie prasidės sausio mėnesio pabaigoje. Visa informacija apie mokymus lengvai pasiekiama „Pagalbos moterims linijos“ interneto svetainėje.

– Kampanija baigsis, o „Pagalbos moterims linijos“ savanoriai ir toliau tęs savo veiklas, teikiančias psichologinę pagalbą moterims.

– Didžioji dauguma besikreipiančiųjų renkasi pagalbos telefonu būdą, bet savanoriai pagalbą teikia ir laiškais. Pokalbiai internetu – dar vienas būdas moterims kreiptis neatidėliotinos pagalbos. Emocinė, psichologinė pagalba internetu yra saugus, patikimas ir patogus būdas ją suteikti ir gauti. Labai svarbu, kad toks pagalbos būdas prieinamas ne tik Lietuvoje gyvenančioms tautietėms. Neretai užsienyje dirbančios ar studijuojančios moterys patiria įvairių sunkumų, jaučia liūdesį, ilgesį, vienatvę, yra sutrikusios ir neturi su kuo pasidalyti savo išgyvenimais. Pokalbis su savanoriu internetu gali būti vienintelė galimybė rasti reikiamą ir skubią pagalbą. Nesvarbu, kurį pagalbos būdą pasirinks moteris, ji visada bus priimta ir išklausyta be jokių išankstinių nuostatų.

Pagalba visą parą

Tel. 8 800 66 366 visą parą, pokalbiai nemokami.

Elektroniniais laiškais: https://pagalbosmoterimslinija.lt/laiskas-pagalbos-moterims-linijai. Atsakoma per 24 val.

Pokalbiais internetu (angl. chat): www.pagalbosmoterimslinija.lt svetainėje spausti „Pokalbiai internetu“. Visomis savaitės dienomis 17–22 val.

Savanorių susitikimas prasidėjo Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune sodelyje papasakojimu apie Lietuvos prezidentų žmonų savanoriškas, labdaringas veiklas.

Vėliau „Pagalbos moterims linijos“ savanorės Senamiestyje praeivėms dalijo korteles su pagalbos numeriu, kad prireikus moterys žinotų, kur kreiptis. „Niekada nežinai, kada, kam ir ko reikia, tai ta kortelė galbūt tau šiandien nereikalinga, bet jau žinosi, kad esi apie tai girdėjęs“, – apie savanorių tikslą pasakojo pusantrų metų „Pagalbos moterims linijoje“ savanoriaujanti Vilma. Anot jos, niekada nėra buvę taip, jog telefoninio pokalbio metu ji nežinotų, ką pasakyti pagalbos ieškančiai moteriai. Pasak savanorės, kartais ir tyla reiškia labai daug, nes dabar yra daug šnekančių aplinkui, bet labai nedaug tų, kurie nori iš tikrųjų išgirsti ir padėti.

„Gal turėčiau verkti ir galvoti apie žmonių problemas grįžusi namo, tačiau esu laiminga, kad žmogus pokalbio pabaigoje pasako: džiaugiuosi, kad jūs esate“, – apie savo patirtį pasakojo šioje linijoje savanoriaujanti slaugytojos padėjėja Asta.

Savanorė Aleksandra – 76-erių metų moteris, kuri į savanorystę atėjo prieš trejus metus pamačiusi skelbimą ant autobuso lango. Ji prisipažino iš šio savanoriavimo gavusi daugiau nei davusi. „Pajutau tautos dvasią, pamačiau, kaip gyvena žmonės. Nesitikėjau rasti tiek nevilties, liūdesio ir vienišumo. Buvo liūdna, bet svarbiausia – nepasiduoti liūdesiui“, – taip apie savanorystę pasakojo Aleksandra. Ji kalbėdama su moterimis visada bando pakreipti taip, kad pačios skambinančiosios rastų sprendimą. „Kadangi durys uždarytos, ieškokime lango“, – išmintingai pagalbą pasiūlo savanorė Aleksandra.

Kadangi durys uždarytos, ieškokime lango.

Kita moteris pasakojo esanti pensininkė, savanoriauti atėjusi su drauge. Padėdama kitoms moterims kaunietė sakė vis dar priklausanti visuomenei – ši veikla jai padeda jaustis reikalinga, nes savo sukauptas žinias gali panaudoti darydama gerus darbus. Pašnekovė gyrė linijoje savanoriaujančias moteris ir teigė, kad daugelis iš jų turi darbus ir šeimas, bet vis tiek randa laiko šiai kilniai veiklai.

Visos savanorės pasakojo, kiek daug gerų emocijų suteikia ši veikla, kaip visas jas suartino. Taip pat pabrėžė, kad viena iš pagrindinių problemų mūsų visuomenėje yra vienišumas, neturėjimas su kuo pakalbėti.

„Pagalbos moterims linija“ – tai nemokama anoniminė emocinė parama telefonu ir laiškais moterims, patiriančioms smurtą ir kitas krizines situacijas. Šiuo metu Kaune yra renkama nauja savanorių grupė. Susitikimai vyks rugsėjo 18 ir 19 d. 18 val. Registruotis galima puslapyje pagalbosmoterimslinija.lt. Savanoriauti kviečiami asmenys nuo 18-os metų.

Nemokama emocinė pagalba moterims teikiama tel. 8 800 66366.

Pagalba dviem linijom skambinantiesiems bus teikiama nuo spalio 1-os dienos.

PML savanorių bei psichikos sveikatos specialisčių pagalba yra skirta nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, prekybos žmonėmis ar seksualinio išnaudojimo, išgyyvenantiems psichologines krizes bei suicidinės rizikos ar ketinantiems nusižudyti asmenims.

Remiantis PML sukauptais duomenimis, kasmet pagalbos skambučių ir laiškų daugėja. 2004 metais atsiliepta į 718 skambučių, 2005 m. – į 5021, 2014 m. emocinę paramą telefonu linijos savanorės bei specialistės teikė 7912 kartų, taip pat atsakyta į 379 pagalbos prašančiųjų laiškus.

2015 metų duomenys rodo, jog net 38 proc. skambinančiųjų į PML kreipėsi dėl smurto artimoje aplinkoje. Smurto problemos mastą Lietuvoje plačiau apžvelgia Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos surinkti duomenys: 2012 metais užregistruota 18268 iškvietimų dėl smurtaujančių artimųjų, o 2014 metais šis skaičius išaugo iki 29339. Smurto artimoje aplinkoje aukomis gali tapti bet kuris asmuo, nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus, tačiau daugiausia, maždaug 80 proc. visų nukentėjusiųjų, yra moterys, o 93 proc. įtariamųjų yra stipriosios lyties atstovai.

Smurtą artimoje aplinkoje patyrę ar jo liudininkais tapę asmenys yra ypač pažeidžiami, kaip teigiama pranešime spaudai. Kiek galima skubiau suteikta emocinė parama, palaikymas ir informacija apie pagalbą gali padėti išvengti ilgalaikių neigiamų pasekmių aukos fizinei bei psichinei sveikatai, užkirsti kelią savižudybėms. Todėl lengvai prieinamos nemokamos pagalbos bet kurioje šalies vietoje ir bet kuriuo paros metu problema šiandien yra tokia aktuali.

Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijos (LEPTA) duomenimis, 2014 metais Lietuvoje veikiančios emocinės paramos linijos dėl ribotų išteklių sugebėjo atsiliepti tik į kas dvyliktą pagalbos skambutį. Ilgesnis PML darbo laikas bei galimybė prisiskambinti dviem linijom vienu metu padidins pagalbos prieinamumą skambinančiajam kasdien visą parą, taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Planuojama, jog nauju režimu dirbančios PML svanorės-konsultantantės bei psichikos sveikatos specialistės vidutiniškai galės atsakyti į 9000 skambučių per metus.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų – moterys, tačiau moterų teisių ir galimybių padėtis mūsų šalyje vis dar yra netvari. Pasak Aušrinės Krikščionaitienės, „Pagalbos moterims linijos“ vadovės Kaune ir nevyriausybinės organizacijos „Moters pagalba moteriai” psichologės, moterys susiduria ne tik su sunkumais darbe, bet ir asmeniniuose santykiuose, labai dažnai ant moters pečių krenta ir visos šeimos ar net giminės problemos. Esant tokiai situacijai, neparastai svarbi galimybė būti psichologiškai neizoliuotai ir atrasti būdų, kaip pasidalinti su iškylančiais sunkumais.

„Šiuo metu „Pagalbos moterims linija“ veikia viena telefono linija į kurią moterys skambina iš įvairių Lietuvos regionų, tačiau linijoje dirbančios savanorės atsako tik į 16 proc. skambučių. Tai rodo, kad poreikis moteriai pasiguosti ar pasitarti būtent su moterimi yra didelis ir tik auga“, – teigia Ernesta Butkuvienė, organizacijos „Moters pagalba moteriai“ direktorė ir socialinė darbuotoja. Pašnekovė priduria, kad iš vienos pusės moterims tenkantis problemų kiekis (tiek šeimoje, tiek ir darbo rinkoje dėl vienodų teisių su vyrais) didėja, todėl skambučių ar elektroninių laiškų skaičius irgi auga, iš kitos pusės, vis daugiau moterų nusprendžia negyventi užsisklendusios, išdrįsta ir ieško pagalbos, o tai džiugina.

Patiriamo smurto spektras – nuo psichologinio iki fizinio

Psichologės ir savanorių mokytojos A. Krikščionaitienės teigimu, moterys ir merginos rašo bei skambina dėl įvairių problemų. „Dažniausiai tai būna sudėtingi tarpasmeniniai santykiai. Pastebime, jog yra daug psichologinio smurto, kuris žeidžia, bet moterys jo neįvardina. Jaunos merginos kreipiasi, jei netenkina bendravimas su draugu ir reikia priimti svarbų sprendimą: tęsti ar nutraukti santykius. Vyresnės moterys pasakoja, kad pragyvena daug metų šeimoje, aukojasi dėl vyro ir vaikų, santykiuose patiria daug įtampos. Kreipiasi ir dėl vaikų auklėjimo ar problemų (tiek dėl mažų, tiek ir dėl suaugusiųjų), taip pat žmonės išgyvenantys netektis, skyrybas, žmonės turintys psichinę negalią, kai jiems sunku, jaučiasi nuvertinti ir vieniši“, – apie dažniausiai moteris užklumpančius sunkumus pasakoja „Pagalbos moterims linijos“ vadovė.

Savanorių, dirbančių „Pagalbos moterims linijoje“ teigimu, moterys ieško ne tik užtarimo ar patarimo kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, bet joms svarbu išsipasakoti ir suprasti, kad su panašiomis problemomis susiduria visos moterys. Tačiau svarbiausias aspektas – suvokti, kad asmeninių problemų kiti neišspręs, jos pačios turi imtis konkrečių veiksmų, o savanorės gali tik išklausyti ir padėti susivokti kaip išeiti iš netenkinančios situacijos. „Stengiamės eiti sąmoningumo keliu, kad kiekvienas asmuo prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus asmeniškai“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) psichologijos studijų absolventė A. Krikščionaitienė.

Galimybė anonimiškai atskleisti savo problemas skatina netylėti

„Kreipiuosi į jus, kadangi nebesusitvarkau su savimi ir savo būsena. Jau kurį laiką nebeturiu gyvenimo džiaugsmo, pastoviai verkiu, nes jaučiuosi tiesiog nelaiminga. Beveik dešimtmetį gyvenu ir dirbu užsienyje. Kurį laiką sekėsi neblogai, buvau įvertinta kaip gera darbuotoja, todėl mane paaukštino pareigose. Tačiau po kelių mėnesių pajutau, kad esu per silpna tokiam darbui, trūko patirties, atsirado nepasitikėjimas, tai pamatę darbdaviai – atleido. Dabar vėl dirbu paprastą darbą, nes esu per kvaila, kad gaučiau geresnį... Taip pat neseniai išsiskyriau su draugu, su kuriuo buvome kartu keletą metų, jam atrodė, kad daug ką darau, elgiuosi ne taip. Nepaisant to, labai skaudu ir gaila dėl išsiskyrimo... Mane jau seniai persekioja mintys, kad esu kvaila, kad esu prastesnė už kitus. Jaučiuosi labai vieniša ir pasimetusi. O juk buvau tikrai pasitikinti ir mylinti save. Kaip vėl atgauti tą pasitikėjimą savimi ir vėl pradėti mylėti save bei džiaugtis gyvenimu? Patarkite, prašau, nuo ko pradėti, kaip man gyventi toliau?”, – tokių moterų pagalbos signalų organizacija sulaukia kasdien.

Dažnai pasitaiko problemų susijusių su tėvais ar globėjais, smurtu artimoje aplinkoje, su emocine, fizine ar seksualine prievarta, patyčiomis ar priekabiavimu. Tačiau, pasak organizacijos savanorių, jautriausi būna tie pagalbos prašymai, kuriuose užsimenama apie savižudybę. Tuomet toks pokalbis ar laiškas pareikalauja nemažai vidinės ramybės ir pasitikėjimo savo jėgomis ieškant sprendimų kaip pirmiausia įkvėpti žmogų nepakelti prieš save rankos, o tada pasiūlyti ieškoti išeities iš susidariusios situacijos ar nukreipti profesionaliai pagalbai.

Sieks atsakyti į daugiau skambučių

Augant skambučių ir elektroninių laiškų kiekiui, artimiausiu metu „Pagalbos moterims linija“ pradės dirbti dviem telefoninėm linijom ir sieks atsakyti į daugiau pagalbos skambučių, tačiau tam trūksta savanorių. „Vienas pokalbis vidutiniškai trunka apie valandą, kas bando prisiskambinti tuo metu, telefono ragelyje išgirsta perspėjimą, kad šiuo metu linija užimta... Tokių perspėjimų turi mažėti, tačiau tam reikia savanorių, kurios budėtų“, – esamą situaciją nupasakoja direktorė E. Butkuvienė.

Iki spalio vyksta registracija į naujas savanorių grupes, kuri pusę metų mokysis kaip suteikti emocinę ir psichologinę paramą. „Kiekvienais metais mes darome atranką ir vertiname ar žmogus geba teikti emocinę paramą. Savanoriams keliame vieną iš svarbiausių reikalavimų – atrasti laiko ir norėti padėti kitam. Į savanorišką veiklą žiūrime rimtai, kaip į darbą. Tai nėra tokia veikla, kuomet galiu ateiti arba neateiti. Linija veikia nuo 10 – 21 valandos ir negali taip būti, kad nėra kam pakelti ragelio. Tai labai rimtas įsipareigojimas, todėl mes daug investuojame į savanorius ir jų paruošimą“, – pasakoja savanorių mokytoja A. Krikščionaitienė.

Vieno išsigelbėjimo plano tinkančio visiems – nėra

„Pagalbos moterims linija – Gyvenu, kad galėčiau dalintis“ toks yra šiuo metu EEA grands NVO programos vykdomas projektas, siekiantis paskatinti moteris užsiimti savanoriška veikla. Norinčioms tapti savanorėmis, psichologė tikina, kad savanorystė praturtina gyvenimą, padeda suprasti kokie sudėtingi yra žmonių santykiai, kad kiekvienas mes einame savo keliu ir kad neįmanoma padėti kitam, neprisilietus prie savo asmeninių sunkumų. „Svarbu mokėti suprasti kitą, išklausyti, nepiršti savo įsitikinimų, nes pasaulis labai įvairus“, –sako A. Krikščionaitienė.

Psichologė atskleidžia, kad dažnai skambinantysis nori, kad paramą teikiantis asmuo būtų panašaus amžiaus. Todėl labai svarbu, kad savanoriai būtų ne tik kuo įvairesnio amžiaus, bet ir iš skirtingų sričių, turintys skirtingų išgyvenimų, patirties. „Idealaus savanorio nėra – vieniems tinka vienas, o kitiems kitas. Todėl esu įsitikinusi, kad savanoriu gali būti tas, kas nori padėti kitam ir gali skirti tam laiko“, – įsitikinusi savanorių mokytoja A. Krikščionaitienė.

Viena iš „Pagalbos moterims linijos“ savanorių sako nuoširdžiai laukianti budėjimo. „Ateidama čia, greičiausiai tikėjausi sulaukti patvirtinimo, kad nesu pati nelaimingiausia moteris, kad ne aš viena, kuriai sunku ir kartais nepasiseka. Norėjau įsitikinti, kad yra moterų, kurioms gerokai kebliau ir sunkiau susiklostė gyvenimas ir su savo godom tikrai nereikia verkšlenti. Dabar jaučiu, kad gaunu gerokai daugiau – yra žmonės, kuriuos  aš galiu išklausyti, pastiprinti, paguosti, leisti tiesiog išsikalbėti. Tas žinojimas, kad kažkam nuo tavo buvimo tą akimirką pasidarė lengviau, verčia šypsotis ir tai pakylėja. Tikrai negaila keleto valandų per savaitę, kai žinai, kad jos kažkam praskaidrino mintis, suteikė jėgų toliau gyventi, spręsti savas problemas“, – pasakoja savanorė.

****

Norinčioms tapti savanorėmis kviečiame registruotis:

Kaune: tel.: 8 618 05005 arba el.p.: ausrine@moters-pagalba.lt

Klaipėdoje.: tel.: 8 (46) 350099, mob.tel.: 8 631 69475 arba el.p.: kmn@moteriai.lt

Pagalbos moterims linija – tel.: 8 800 66366 arba elektroniniu paštu pagalba@moteriai.lt                      

Emocinė parama telefonu teikiama kasdien nuo 10.00–21.00 val.

Ketvirtadienį Klaipėdoje atidaroma paroda, skirta minėti pagalbos moterims linijos 10-ies metų veiklos jubiliejų.

Parodoje „Moters portretas šiuolaikinėje dailėje“ bus pristatomi menininkų tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, porceliano, stiklo darbai.

Joje bus eksponuojami 28-ių menininkų kūriniai. Dalis lėšų, gautų už parduotus darbus, bus skirta Pagalbos moterims linijos veiklai finansuoti.

Paroda bus atidaryta „Parko“ galerijoje (Turgaus g. 9). Šventės pradžia – ketvirtadienį 17.30 val.

Atidarymo metu poeziją skaitys Dalia Kanclerytė, saksofonu gros Pranciškus Narušis.

Paroda veiks iki 2014 m. kovo 25 d.