Devyniolikmetis pasirodė labai sėkmingai.

Stokholme vykusiame varžybų etape lietuvis pirmu  metimu nusviedė diską 69 m 81 cm.

M. Alekna net 81 cm pagerio savo asmeninį rekordą, praėjusį savaitgalį pasiektą Šiauliuose.

Galutinėje Stokholmo etapo įskaitoje M. Alekna užėmė antrąją vietą. Jį aplenkė tik 70 m 2 cm įrankį numetęs slovėnas Kristijanas Čehas.

Disko metimo rungtyje pirmą čempiono titulą karjeroje iškovojo Mykolas Alekna. 19-metis įrankį trečiu bandymu švystelėjo lygiai 69 metrus. Tai – asmeninis sportininko rekordas bei penktas sezono rezultatas pasaulyje. Palyginimui, praėjusiais metais Tokijo olimpinių žaidynių auksą švedui Danieliui Stahliui garantavo 68,90 m.

„Nežinau, žinokit, nelabai tikėjausi pats, bet susirinko žmonių, gera atmosfera ir pavyko pasiekti tokį rezultatą. Tikrai labai džiugu“, – kukliai kalbėjo M.Alekna.

Kylanti lengvosios atletikos žvaigždė studijuoja Berklio universitete Kalifornijoje, tad beveik 30 laipsnių pasiekusi oro temperatūra stadione atleto netrikdė.

„Man karštis patinka, aš Kalifornijoje gyvenu, pripratęs (šypteli – lengvoji.lt). Tas karštis tik į naudą, žymiai geriau dalyvauti, kai oro sąlygos geros“, – sakė M.Alekna.

Antrą vietą užėmė 2017 metų pasaulio bei 2018 metų Europos čempionas Andrius Gudžius, diską numetęs 65,21 m. Bronza atiteko Aleksui Abromavičiui – 59,93 m. Beje, M.Alekna iškovojo dvylikta aukso medalį šeimoje: jo tėtis Virgilijus Alekna šalies čempionu tapo 11 sykių.

„Smagu aplenkti Andrių, jis labai daug pasiekęs sportininkas ir jį aplenkti yra neįtikėtina, – aukso medaliu negalėjo patikėti M.Alekna. – Ar realu dar šiemet numesti 70 metrų? Prognozuotojas esu nekoks, ateitis parodys, kaip pavyks.“

Antroji M.Aleknos bei A.Gudžiaus akistata įvyks ketvirtadienį: abu lengvaatlečiai dalyvaus Deimantinės lygos varžybose Stokholme.

„Per daug nesureikšminu šitų varžybų, svarbiausia yra pasaulio čempionatas. Visos kitos varžybos yra kaip treniruotės, kuriose reikia kaupti patirtį svarbiausioms varžyboms. Tų varžybų nelabai sureikšminu“, – teigė jaunasis talentas.

Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas vyks dvi dienas. Įėjimas į Šiaulių stadioną nemokamas.

24-erių panevėžietis užtikrintai laimėjo 400 m plaukimo laisvu stiliumi finalą.

Jis distanciją įveikė per 3:45,57 min., pasiekė šių varžybų rekordą ir aplenkė Naujosios Zelandijos atstovą Zacą Reidą (3:50,25) bei kanadietį Jeremy Bagshaw (3:52,20).

D.Rapšys neseniai vykusiame pasaulio čempionate šioje distancijoje užėmė ketvirtą vietą, tačiau Tokijuje nestartavo nė vienas šių varžybų prizininkas.

Ryte vykusioje atrankoje D.Rapšys buvo antras, į priekį praleidęs tik Z.Reidą.

D.Rapšiui priklausantis Lietuvos rekordas – 3 min. 43.36 sek.

IAAF „Deimantinės lygos“ varžybose Stokholme lietuvio diskas nuskriejo 69.59 m (67.64-69.59-66.54-x-x-67.77).

A.Gudžius užėmė antrą vietą, o nugalėjo Jamaikos rekordą pagerinęs Fedrickas Dacresas – 69.67 m.

Ketvirtos ir paskutinės atrankinės „Deimantinės lygos“ varžybos diskininkams vyks birželio 30 d. Paryžiuje, o finalas paskutinėmis rugpjūčio dienomis Briuselyje.

Šios rungties pasaulio čempionas diską numetė 69 m 30 cm ir pagerino asmeninį rekordą bei geriausią pasaulio sezono rezultatą.

Varžybose dalyvavo šeši disko metikai.

Geriausią lietuvių rezultatą per 12 metų pasiekusi E. Balčiūnaitė: bėgsiu dar greičiau

800 m E.Balčiūnaitė įveikė per 2 min. 0,48 sek. bei savo bėgime užėmė penktą vietą. Tarp visų 24 pusfinalio dalyvių jos rezultatas buvo 12-as. Tiesa, dvi sportininkės iš trečio bėgimo, kurios pademonstravo prastesnius laikus, pateko į finalą, todėl lietuvei čempionate atiteko 14 vieta.

Tai – geriausias Lietuvos stadionų bėgikų rezultatas pasaulio čempionatuose nuo 2005-ųjų.

„Rezultatas buvo beveik visa sekunde geresnis nei atrankoje, tačiau jo neužteko finalui, neužteko tam, ko norėjau labiausiai. Planas įvykdytas – geriausias sezono rezultatas. Esu pikta, esu dar labiau alkana ir dirbsiu dar labiau, kad padaryti dar geriau“, – komentavo E.Balčiūnaitė.

Antrą pusfinalio bėgimą, kuriame varžėsi ir lietuvė, laimėjo olimpinė čempionė Caster Semenya iš PAR (1 min. 58,90 sek.), aplenkusi 1500 m rungties Europos čempionė lenkę Angeliką Cichocką (1 min. 59,32 sek.).

„Visos stipriausios europietės pateko į mano bėgimą, bet tuo pačiu ir aš esu neprasta, – juokėsi E.Balčiūnaitė. – Jau ir taip buvo aišku, kad bus greitas bėgimas, reikėjo tiesiog laikytis ir varyti iki galo. Nereikėjo čia pozicijos, nes dėl pozicijos būčiau praradusi ir jėgų, be reikalo išeikvojusi energiją.“

Kurį laiką Lietuvos lengvaatletė bėgo paskui garsiąją C.Semenyą. Paklausa, ar tikėjosi išsilaikyti už jos nugaros iki pat finišo, E.Balčiūnaitė atsakė kvatodama.

„Turėjau tokių minčių bebėgant, laikyti iki galo kas bebūtų, bet šiai dienai ji stipresnė, – juokėsi lietuvė. – Labai džiaugiuosi, kad pavyko atbėgti iš 2 min. 1 sek., bet norėjosi priartėti prie to asmeninio, tačiau tai, ką padariau, yra labai daug. Įrodžiau, kad galiu bėgti greitai ir bėgsiu dar greičiau.“

Pasirodymą pasaulio čempionate vis dar tęsia septyni Lietuvos lengvaatlečiai: šeštadienį finale dalyvaus šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė, sekmadienį – disko metikė Zinaida Sendriūtė bei net penki sportinio ėjimo atstovai.

Pirmojo Rio de Žaneiro olimpiados aukso medalio šioje sporto šakoje savininku tapo japonas Kosuke Hagino, triumfavęs 400 m kompleksinio plaukimo rungtyje ir nutraukęs nuo 1996 metų trukusį JAV plaukikų dominavimą šioje rungtyje. K. Hadino distanciją nuplaukė per 4 minutes 5,06 sekundės ir net 2,69 sekundės aplenkė antroje vietoje likusį amerikietį Chase'ą Kaliszą. Bronza šioje rungtyje atiteko kitam Japonijos atletui Daiyai Seto (4 min. 9,71 sek.).

Vyrų 400 m laisvu stiliumi plaukimo rungtyje nugalėjo australas Mackas Hortonas. Jis finale nuotolį įveikė per 3 minutes 41,55 sekundės ir 0,17 sekundės aplenkė čempiono titulą ginusį kiną Suną Yangą. Bronza šioje rungtyje atiteko italui Gabriele'ui Detti – 3 minutės 43,49 sekundės.

Pirmąjį moterų varžybų aukščiausios prabos medalį iškovojo pasaulio rekordą 400 m kompleksinio plaukimo rungtyje pagerinusi planetos čempionė vengrė Katinka Hosszu. „Geležine ledi“ tituluojama plaukinė distancijoje sugaišo 4 minutes 26,36 sekundės ir net 2,07 sekundės pagerino Londone prieš ketverius metus triumfavusiai kinei Ye Shiwen priklausiusi pasiekimą.

Beje, nuplaukus 300 metrų vengrė planetos rekordo grafiką lenkė net 5 sekundėmis. Tai pirmasis 27-erių metų Vengrijos plaukikės olimpinis medalis. K. Hosszu sąskaitoje net 32-u pasaulio ir Europos čempionatų aukso medaliai, 14 – sidabro bei 10 bronzos apdovanojimų.

Sidabro medalis moterų 400 m kompleksinio plaukimo rungtyje atiteko amerikietei Madelinei DiRado (4:31,15), bronza – ispanei Mireia Belmontei Garciai (4:32,39). Prieš ketverius metus Londone sidabrą iškovojusi amerikietė Elizabeth Beisel šįsyk liko tik šešta.

Pirmoji plaukimo varžybų diena baigėsi rekordiniu Australijos moterų kvarteto triumfu estafetėje 4 po 100 m laisvu stiliumi. Čempionių titulus apgynusios australės – Emma McKeon, Brittany Elmslie, Bronte Campbell ir asmeninio pasaulio rekordo savininkė Cate Campbell – estafetėje sugaišo 3 minutes 30,65 sekundės ir 0,33 sekundės pagerino pačioms nuo 2014 metų liepos 24 dienos Sandraugos žaidynėse priklausiusį pasiekimą.

Sidabro medalis atiteko JAV (3:31,89) plaukikėms, o bronza – Kanados (3:32,89) kvartetui. Londono olimpinių žaidynių vicečempionės olandės (3:33,81) finišavo tik ketvirtos.

Londono "Arsenal" žaidėjas Petras Čechas tapo daugiausia kartų "sausus" vartus išlaikiusiu vartininku.

33-ejų metų veteranas 170 mačų, per kuriuos nepraleido nė vieno įvarčio, ribą peržengė šį vakarą, kuomet "kanonieriai" rezultatu 2-0 įveikė "Bournemouth".

Ankstesnis rekordas priklausė buvusiam Anglijos rinktinės vartų sargui Davidui Jamesui.

Įdomu, jog šis "sausus" vartus 169 kartus išlaikė per 572 rungtynes, o Čechui dar įspūdingesniam pasiekimui prireikė tik 352 mačų.

Beveik nekyla abejonių, kad rekordas ties 170 tokių dvikovų nesustos ir čekas per artimiausius metus kartelę pakels dar aukščiau.

Jo atstovaujama Šiaurės Londono ekipa iškovojusi tris taškus bent iki rytojaus pakilo į pirmąją vietą.

Įspūdingą pergalę Katovicuose (Lenkija) vykusiose III tarptautinėse sportinio ėjimo varžybose iškovojo Brigita Virbalytė.

Lietuvos ėjikė 10 km nuotolį įveikė per 42 minutes 43 sekundes ir, 30 sekundžių pagerinusi pačiai metus priklausiusį šalies rekordą, tapo geriausio sezono rezultato pasaulyje autore.

Antra moterų įskaitoje finišavo Mirna Ortiz (44:09) iš Gvatemalos, trečia - taip pat asmeninį rekordą pagerinusi Neringa Aidietytė (44:09).

Taip pat šioje rungtyje startavusi Eglė Juočytė (53:09) liko dvylikta.

5 km jaunių ir jaunimo grupėje pirmą vietą užėmė Daumantas Liutinskis (21:55). Jaunučių grupėje 5 km pirmoji baigė Austėja Kavaliauskaitė (26:08), Paulius Juozaitis tarp vaikinų jaunučių buvo antras (24:40), Arminas Rudenko - trečias (26:50). Toma Dailidonytė užėmė trečią vietą tarp mergaičių (1 km, 5:05).

Penktadienį Prancūzijoje prasidėjusiose tarptautinėse plaukimo varžybose (Meeting International de Nice) 50 metrų ilgio baseine sėkmingai startavo olimpinė, pasaulio bei Europos čempionė Rūta Meilutytė, iškovojusi pergalę 100 m nuotolyje krūtine bei pagerinusi šalies rekordą plaukdama 50 m laisvu stiliumi.

100 m krūtine finale R.Meilutytė įveikė per 1 minutę 7,37 sekundės bei 1,85 sekundės aplenkė antroje vietoje likusią ispanę Jessicą Vall Montero ir net 3,57 sekundės - trečiąją poziciją užėmusią prancūzę Charlottę Bonnet.

100 m nuotolį laisvu stiliumi Lietuvos plaukimo lyderė finale įveikė per 25,26 sekundės ir, 0,29 sek. pagerinusi pačiai priklausiusį šalies rekordą, užėmė antrąją vietą. R.Meilutytė šioje rungtyje vos 0,07 sekundės nusileido vengrei Katinkai Hosszu.

Trečia šioje rungtyje liko prancūzė Anna Santamans - 25,28 sekundės.

Kukliai šiose varžybose startavo Jūratė Ščerbinskaitė. Ji atrankoje 200 m laisvu stiliumi nuplaukė per 1 minutę 6,64 sekundės ir užėmė 22-ąją vietą tarp 67-ių dalyvių bei pateko į C finalą (dėl 17-24 vietų). C finale lietuvė plaukė dar lėčiau - 1 min. 7,84 sek. - ir liko šešta bei tenkinosi ta pačia 22-a vieta.