Po sėkmingų derybų su piratais, greičiausiai jiems sumokėjus išpirką, apie kurios dydį neskelbiama, buvo paleisti ir jau į namus grįžo iš laivo „Solarte“ pagrobti Lietuvos jūrininkai.

Ar ukrainiečiai buvo išvaduoti?

Po šios žinios, kuri pasiekė ir Ukrainą, žiniasklaidoje iškeltas klausimas, o kas nutiko su kartu pagrobtais Ukrainos jūrininkais? Išvadavus iš piratų nelaisvės lietuvius, nebuvo jokių žinių apie iš to peties laivo „Solarte“ pagrobtus Ukrainos pilietybės jūrininkus.

Lietuvos valdžios atstovai tikino, kad Ukrainos jūrininkai buvo išvaduoti kartu su lietuviais.

Jei Ukrainos jūrininkai buvo išvaduoti kartu, kodėl apie juos nieko neskelbta Ukrainoje? Gal jie pargabenti slaptai, kad nesukelti kitiems jūrininkams vilties, jog jei paklius į nelaisvę bus išpirkti?

Arba Ukrainoje, kur yra daug jūrininkų, poros jūrininkų pagrobimas, mažai pastebimas.

Kad ir toks faktas, jog kaip tik lapkričio 12 dieną buvo paskelbta, kad iš Trinidado ir Tobago grįžo septyni Ukrainos jūrininkai. Jie dirbo turkui priklausančiame vilkike „Miss Ann“, kurį Trinidade užpuolė vietiniai piratai ir sumušė. Pranešama, kad jūrininkais rūpinosi ne kokios nors valstybės tarnybos, o jūrininkų paramos fondas „Asolis“.

Derybos užsitęsė...

Lietuvos jūrininkai iš piratų nelaisvės buvo išvaduoti nuo pagrobimo praėjus beveik 25 paroms. Laivo „Solarte“ jūrininkai buvo pagrobti spalio 19 dieną, o išvaduoti lapkričio 13 - ąją.

Ar išvadavimas atliktas operatyviai? Vertinimai patys įvairiausi. Išvaduoti jūrininkus nėra taip paprasta, nes reikia surasti patikimus derybininkus, kuriais piratai pasitikėtų ir su jais kalbėtųsi. Dažniausiai tai būna tarptautinių jūrinių organizacijų rekomenduoti teisininkai iš Londono.

Be to, ne iš karto piratai pranešė apie pagrobtus jūrininkus. Galbūt tokia jų taktiką – kiek delsti. Arba jiems sunku buvo susigaudyti iš kokio pasaulio krašto Lietuvos jūrininkai?

Laivas „Solarte“ jūrininkų, kol jie bus išvaduoti, nesulaukė. Vietoje pagrobtų jūrininkų iškvietus kitus įgulos narius jis iš Nigerijos išplaukė spalio pabaigoje.

Į Klaipėdą išvaduoti jūrininkai grįžo lapkričio 16-ąją. Į Lietuvą grįžusių jūrininkų sveikatos būklė buvo gera – jie šiek tiek numetė svorio. Patys jūrininkai savo patirtais sunkumais būdami piratų įkaitais nelinkę dalintis su žiniasklaida.  

Laivo „Solarte“ jūrininkų pagrobimas išskirtinės reakcijos sulaukė tik Lietuvoje.

Negailestinga statistika

Pasauliniu mastu jūrininkų pagrobimas yra laikomas vos nekasdieniu reiškiniu. Neseniai Tarptautinis jūrininkų biuras (ICC) paskelbė duomenis, kad vien šiemet piratų išpuolius bandyta įvykdyti 154 laivuose. Piratams pavyko užgrobti 15 laivų. Net 226 jūrininkai buvo paimti įkaitais. Tai daugiausiai užgrobtų laivų įgulų nariai.

Palyginti nedaug, tik 10 atvejų užfiksuota, kai jūrininkai buvo pagrobti. Dažniausiai jūrininkai grobiami kaip tik prie Nigerijos krantų, kur buvo pagrobti ir laivo „Solarte“ jūrininkai – lietuviai ir ukrainiečiai.

Įvairių užpuolimų metu dalis jūrininkų buvo sužeisti (13), o vienas netgi žuvo.

Piratų nelaisvėje buvę du klaipėdiečiai jūrininkai sugrįžo į Lietuvą. Beveik mėnesiui įkaitais tapusiųjų artimieji kol kas atsisako ką nors pranešti apie išlaisvintųjų sveikatos būklę. Nepatvirtinama ir informacija, kad jūrininkai jau tikrai uostamiestyje.

Teigiama, kad 26 dienas piratų įkaitais buvę du jūrininkai iš Klaipėdos pagaliau pasiekė Lietuvą. Vyriausybės atstovai šios informacijos patvirtinti negali, mat su pačiais jūrininkais susisiekti dar nepavyko.

"Bandėme kalbėti su klaipėdiečių artimaisiais, tačiau jie jokios informacijos neteikė", – paaiškino vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus.

Vis dėlto, pašnekovo teigimu, žinią, kad jūrininkai grįžo, patvirtino juos įdarbinusi įmonė "Baltlanta", laivo savininkai bei Užsienio reikalų ministerijos atstovai.

Žinoma tik tiek, kad įkaitais buvę klaipėdiečiai jau Lietuvoje, tačiau ar jau susitiko su giminaičiais ir grįžo į uostamiestį, galima tik spėlioti. Patys nukentėjusieji ir jų artimieji šia tema su aplinkiniais bendrauti atsisako.

"Reikia suprasti, kad žmonės yra labai paveikti šių įvykių. Jie, matyt, nori išsaugoti privatumą ir nieko nekomentuoti", – pastebėjo vicekancleris.

Anot jo, daugiau nepavyko sužinoti ir apie, kaip teigiama, grįžusių jūrininkų sveikatos būklę. Žinoma tik tiek, kad jie gyvi ir sveiki.

Rusijos įmonei priklausantis laivas "Solarte", plukdęs šaldytas žuvis tarp Nigerijos ir Las Palmo Kanarų salose, buvo užpultas spalio 19 d. Nigerijos Port Harkorto uosto prieigose. Iš laivo buvo pagrobti bei nežinoma kryptimi išgabenti du Lietuvos ir du Ukrainos jūreiviai.

Bahamų salose registruotas laivas plaukė su Komorų salų vėliava. Be pagrobtųjų laive buvo dar 14 Lietuvos piliečių. Buvo pagrobtas laivo kapitonas Ukrainos pilietis, pirmasis jo pavaduotojas Lietuvos pilietis ir dar du jūreiviai.

Baigiasi trečia savaitė, kai į Nigerijos piratų nagus pakliuvo keturi transportinio laivo „Solarte“ jūrininkai, tarp jų – du klaipėdiečiai. Kol kas derybos su nusikaltėliais – be rezultatų. Tačiau Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus tikino, kad įkaitai gyvi ir sveiki.

Port Harkorto uosto prieigose Gvinėjos įlankoje spalio 19-osios vakarą piratai įsiveržė į transporto laivą „Solarte“, kur grasindami ginklais išsivedė keturis žmones – kapitoną (Ukrainos pilietį), pirmąjį jo padėjėją (Lietuvos pilietį) ir dar du jūrininkus.

Likusi įgula 15 jūrininkų užsibarikadavo mašinų skyriuje. Piratai su įkaitais sėdo į katerį ir dingo. Žinių apie įkaitus nebuvo skelbiama daugiau nei dvi savaites. Lapkričio 6-ąją pranešta, kad su pagrobėjais baigiama susitarti, tačiau derybos nutrūko, kai piratai laivo savininkams iškėlė naujus reikalavimus.

„Kol kas deja, jokių naujienų neturime, labai laukiame, kada bus išlaisvinti įkaitai, tikimės, kad jie galės greitai grįžti namo. Informacija, kuri mus pasiekia iš derybininkų, tai siūlymas kantriai laukti. Galiu patvirtinti tik tai, kad pagrobti jūrininkai yra gyvi ir sveiki. Kiekvieną minutę laukiame informacijos“, – pabrėžė R.Vaitkus.

Kurį laiką panašūs nusikaltimai Gvinėjos įlankoje buvo kiek aprimę, kai laivus ėmė lydėti Nigerijos karinės jūrų pajėgos. Pastarasis įvykdytas po penkerių mėnesių pertraukos. 2014 m. jūrose buvo 345 incidentai, iki šiol 31 žmogus yra pagrobtas.

Trečiadienį 11 val. Lietuvos laiku Nigerijoje prasidėjo, kaip teigiama, paskutinis derybų raundas su piratais, kurie daugiau nei prieš dvi savaites pagrobė keturis transportinio laivo ”Solarte” jūrininkus, du iš jų – klaipėdiečiai. Derybas nusikaltėliai veda su laivo savininkais per tarpininkus Jungtinėje Karalystėje. Tikimasi, kad netrukus įkaitai bus išlaisvinti.

”Derybos yra prasidėjusios, jos vyksta gana sėkmingai. Pagal mūsų turimą informaciją, įkaitai greitu laiku turėtų būti paleisti. Šią informaciją mes gavome iš laivo savininko. Skaičiuojame valandas, kada bus galutinai susiderėta, nes paskutinis raundas prasideda kaip tik 11 val. Lietuvos laiku”, – portalui kl.lt sakė Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus.

Ar įkaitais bus išpirkti pinigais ir kokia suma, yra neatskleidžiama. Lietuvos valstybės atstovai derybose nedalyvauja, su piratais per tarpininkus kontaktuoja tik laivo savininkai. Esą dabar svarbiausia evakuoti žmones ir grąžinti juos namo, o vėliau prasidės baudžiamasis nusikaltėlių persekiojimas.

„Klaipėda“ rašė, kad Port Harkorto uosto prieigose spalio 19-osios vakarą piratai įsiveržė į transporto laivą „Solarte“, kur grasindami ginklais išsivedė keturis žmones – kapitoną (Ukrainos pilietį), pirmąjį jo padėjėją (Lietuvos pilietį) ir dar du jūrininkus.

Likusi įgula 15 jūrininkų užsibarikadavo mašinų skyriuje. Piratai su įkaitais sėdo į katerį ir dingo. Žinių apie įkaitus nebuvo skelbiama daugiau nei dvi savaites. Tik vakar pranešta, kad su pagrobėjais baigiama susitarti.

Kurį laiką panašūs nusikaltimai Gvinėjos įlankoje buvo kiek aprimę, kai laivus ėmė lydėti Nigerijos karinės jūrų pajėgos. Pastarasis įvykdytas po penkerių mėnesių pertraukos. 2014 m. jūrose buvo 345 incidentai, iki šiol 31 žmogus yra pagrobtas.

Penktą parą po Lietuvos jūrininkų pagrobimo vakarinėje Afrikos pakrantėje įtampa kol kas neslūgsta. Nors likusi įgula šiuo metu yra saugi, apie Nigerijos piratų įkaitais tapusius 4 jų komandos narius, tarp kurių – du klaipėdiečiai, iki šiol nėra jokių žinių.

Port Harkorto uosto prieigose spalio 19-osios vakarą piratai įsiveržė į transporto laivą "Solarte", kur grasindami ginklais išsivedė keturis žmones – kapitoną (Ukrainos pilietį), pirmąjį jo padėjėją (Lietuvos pilietį) ir dar du jūrininkus.

Likusi 15 jūrininkų  įgula užsibarikadavo mašinų skyriuje. Piratai su įkaitais sėdo į katerį ir dingo. "Solarte" Nigerijos kariškiai atlydėjo į Harkorto uostą ir esą ten juos saugo.

Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus teigė, kad šioje dramoje gera naujiena ta, kad "Solarte" yra nuplukdytas į uostą, laive yra palydovinis ryšys, kuriuo galima susisiekti su jame esančiais jūrininkais.

"Krovinys yra iškraunamas, o mums reikia pagalvoti, kaip užtikrinti komandos saugumą ir sugrįžimą namo tų, kurie to pageidaus, nes žmonės patyrė didelį šoką. O apie pagrobtųjų likimą kol kas nieko nėra žinoma. Iš piratų nesulaukta jokių reikalavimų", – pabrėžė R.Vaitkus.

Kai laivus ėmė lydėti Nigerijos karinės jūrų pajėgos, kurį laiką panašūs nusikaltimai Gvinėjos įlankoje buvo kiek aprimę. Pastarasis užpuolimas įvykdytas po penkerių mėnesių pertraukos. 2014 m. jūrose buvo 345 tokie incidentai, iki šiol 31 žmogus yra pagrobtas.

"Vis prašau neeskaluoti šio įvykio, nes didelis triukšmas gali pakenkti įkaitams. Nuo to susilaikė ir Ukrainos spauda. Jie labai sausą žinutę paskelbė tik ketvirtadienį. O mūsų spaudos pranešimus pasigavo "Franspress" ir jie apskriejo visą pasaulį. Apie tai skaičiau ir Nigerijos spaudoje", – tikino R.Vaitkus.

Užpultasis "Solarte" priklauso Sankt Peterburge registruotai Rusijos kompanijai "Rainbow Reefers", o plaukioja jis su Komorų salų vėliava. Dauguma šio laivo komandos – Lietuvos piliečiai.

Šiemet tai yra dešimtasis prie Nigerijos krantų piratų užpultas laivas, kai įkaitais paimami įgulos nariai. Lietuvos kriminalinės policijos biure pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pagrobtų dviejų Lietuvos jūrininkų.

Jau trečią parą laukiama žinių iš pagrobtų jūrininkų, kurie vakarinėje Afrikos pakrantėje esančio Port Harkorto uosto prieigose tapo Nigerijos piratų įkaitais. Iš keturių pagrobtųjų du – klaipėdiečiai. Jų tapatybės kruopščiai slepiamos. Tyrimą dėl mūsų šalies piliečių pagrobimo pradėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuras.

Mašinų skyrius – it barikada

Port Harkorto uosto prieigose pirmadienio vakarą piratai įsiveržė į šaldytas žuvis iš Afrikos žūklaviečių gabenantį transporto laivą "Solarte".

Tuo metu ant kapitono tiltelio budėjo pats kapitonas (Ukrainos pilietis), pirmasis jo padėjėjas (Lietuvos pilietis) ir dar du jūrininkai.

Preliminariais duomenimis, scenarijus buvo įprastas tokiam "spektakliui": temstant nedidelis greitaeigis kateris su ginkluotais užpuolikais prisiartino prie "Solarte", kurio įgula, suprantama, buvo neginkluota, tad priešintis įsibrovėliams negalėjo.

Manevruoti, ketinant išvengti užpuolikų, dideliu (92 m ilgio) laivu buvo per vėlu.

Piratai atsigabentomis kopėčiomis užsiropštė ant denio, įsiveržė į kapitono tiltelį ir grasindami ginklais išsivedė keturis ten buvusius žmones. Likusi įgula – 16 jūrininkų – užsibarikadavo mašinų skyriuje.

Užpuolikai su įkaitais sėdo į katerį ir dingo iš akių. Nei apie juos, nei apie pagrobtuosius iki vakar vakaro nebuvo jokių žinių.

Patį laivą su be kapitono likusia įgula Nigerijos kariškiai atlydėjo į Port Harkorto uostą ir ten juos saugo. Tad jūrininkams esą grėsmės nėra.

Viešumas gali pakenkti?

Apie įkaitų dramos baigtį kol kas niekas nekalba, nes laivo savininkai iš piratų dar nesulaukė jokių reikalavimų.

Užpultas laivas priklauso Sankt Peterburge registruotai Rusijos kompanijai "Rainbow Reefers", o plaukioja išskleidęs Komorų salų vėliavą.

Įgulos įdarbinimo sutartį su laivo savininkais sudarė Klaipėdoje įsikūrusi žvejybos bendrovė "Baltlanta". Todėl dauguma šio laivo komandos – Lietuvos piliečiai.

Laikinasis "Baltlantos" vadovas Saulius Žukauskas tikino, kad laivo savininkai netrukus po incidento su jais susisiekė. Tačiau jis įsitikinęs, jog per didelis viešumas įkaitams gali pakenkti.

"Kuo mažiau tai bus eskaluojama, tuo lengviau bus tiems, kurie yra pagrobti. Kuo didesnis triukšmas, tuo didesnė išpirkos kaina. Reikia suprasti tuos dalykus. Neabejoju, kad šitos žinutės užpuolikus tikrai pasieks. Tad reikia daugiau kantrybės ir mažiau triukšmo", – įsitikinęs S.Žukauskas.

Teigiama, kad šiemet tai yra dešimtasis prie Nigerijos krantų piratų užpultas laivas, kai įkaitais paimami įgulos nariai.

"Mano vyras nekart lankėsi Port Harkorte. Atskridusius užsieniečius Nigerijos oro uostuose pasitinka ginkluota apsauga ir palydi iki pat viešbučių. Visi žino, kokia tai šalis", – apie Afrikoje jūrininkus tykančius pavojus dienraščiui ne taip seniai pasakojo Jūrininkų žmonų sąjungos vadovė klaipėdietė Jelena Krochina.

Susirūpino Vyriausybė

Apie tai, kad pirmadienio vakarą Afrikos pakrantėje Lietuvos piliečiai pateko į didelę bėdą, netrukus informuota ir mūsų šalies Vyriausybė. Tačiau jūrininkų asmens duomenys neskelbiami dėl jų pačių saugumo, artimieji apie incidentą informuoti.

Vakar Lietuvos kriminalinės policijos biure pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl spalio 19 d. Port Harkorto uosto prieigose užpulto laivo ir pagrobtų dviejų Lietuvos piliečių.

Policijos departamentas informavo, kad šiuo metu atliekami pirminiai procesiniai veiksmai, renkant visą su šiuo nusikaltimu susijusią informaciją.

"Baudžiamasis kodeksas už tokį nusikaltimą numato laisvės atėmimą nuo ketverių iki aštuonerių metų", – teigia Policijos departamentas.

Tačiau tikimybė, kad Afrikos nusikaltėliai bus baudžiami pagal Lietuvos įstatymus ne tik menka, bet ir juokinga.

Anot Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovo Petro Bekėžos, yra ir tarptautiniai įstatymai, kurie taip pat labai griežtai baudžia už piratavimą.

"Yra kalėjimai Afrikoje, kur kalinami tie piratai. Bausmė gali siekti ir iki 10 metų nelaisvės, priklausomai nuo to, ką jie padarė: ar tik plėšikavo, ar ką nors nužudė. O čia, Lietuvoje, ar reikalingas toks tyrimas, net nežinau. Galbūt, jei bus pagauti tie pagrobėjai, jiems bus keliami papildomi kaltinimai", – svarstė P.Bekėža.

Fatališki sutapimai?

Neoficialiais duomenimis, užpultasis refrižeratorius "Solarte" iki 2008 m. priklausė Klaipėdos kompanijai "Limarko" ir buvo pavadintas "Tukanu".

Kompanijos vadovas Vytautas Lygnugaris dienraščiui patvirtino, jog tokio pavadinimo laivą bendrovė pardavė britams maždaug prieš 8 metus, tačiau jam buvo naujiena, kad pirmadienio vakarą prie Nigerijos įkaitų dramą išgyvenęs laivas yra buvęs "Tukanas".

"Kažkada mes turėjome laivą "Tukanas", tai yra teisybė, bet tokio pavadinimo laivų pasaulyje yra daugiau. Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, kad tai tas pats", – dienraščiui sakė V.Lygnugaris.

Pačiai bendrovei "Limarko" Nigerijos piratai daug rūpesčių pridarė 2009–2010 m. Per šį laikotarpį net du šios kompanijos laivai patyrė jų išpuolius, kai į nelaisvę buvo paimti įgulų nariai.

2009 m. rugpjūčio 3 d. "Limarko" priklausantis laivas "Saturnas", plaukęs su Lietuvos vėliava, Escravos reide (Nigerija) buvo užpultas ginkluotų užpuolikų.

Įkaitais paimti 5 iš 14-os jūrininkų, Lietuvos piliečių, ir išgabenti greitaeige valtimi nežinoma kryptimi.

Nepraėjus nė metams po išpuolio prieš "Saturną", piratai nusitaikė į dar vieną "Limarko" laivą "Argo" ir pagrobė jo kapitoną klaipėdietį Dmitrijų Baškirovą.

Tačiau po įkaitų išlaisvinimo tiek Lietuvos valdžia, tiek kompanijos vadovybė paneigė, kad už juos buvo sumokėta išpirka.

Iki šiol kruopščiai slepiama, kas, kaip ir kokia kaina išvadavo įkalintus vyrus.

Tuometis Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas tikino, kad už jūrininkų laisvę šalies Vyriausybės atstovai nemokėjo pinigų juos pagrobusiems piratams.

Už kitą klaipėdietį, taip pat jūrų piratų įkaitą Pavelą Galijevskį, kuris į nusikaltėlių nagus pakliuvo kartu su Norvegijos kompanijai "Salhus Shipping AS" priklausančio tanklaivio "Bow Asir" 27 narių įgula, išpirka vis dėlto buvo sumokėta. Tai padarė laivo savininkas. Incidentas įvyko 2009 m.

Tarptautinės bendruomenės pastangos sutramdyti Afrikos pakrantėse siautėjančius piratus ilgai buvo bevaisės. Vien 2008 m. piratams sumokėta 60–80 mln. JAV dolerių išpirkų.

Persikėlė į kitą regioną

Jūrų saugumo komiteto duomenimis, nesaugiausiomis šiuo metu laikomos Pietryčių Azijos, Rytų Afrikos bei vakarinės Pietų Amerikos pakrantės.

Į pavojingiausių regionų dešimtuką, kuriam tenka daugiau kaip du trečdaliai užpuolimų, patenka Nigerija, Vietnamas, Gajana, Ekvadoras ir Adeno įlankos bei Raudonosios jūros regionas.

2013 m. jūrų plėšikams pavyko užgrobti 13 laivų, įkaitais paimti 304 žmones.

Pernai piratai užgrobė jau 21 laivą, nužudė 4 jūrininkus, dar 13 sužeidė, įkaitais paėmė 442 jūrininkus.

2014 m. pasaulio vandenyse iš viso užregistruotos 245 piratų atakos, beveik kas dešimtas išpuolis pavyko.

Dabartiniai piratai taip pat reikalauja piniginės išpirkos už įkaitus, bet dažniausiai tenkinasi plėšdami užgrobtus laivus.

Spėjama, kad nusikaltimo vykdytojams tenka tik trupiniai, grobį išsidalija gaujų vadai, o dalis pinigų tenka trečiųjų šalių korumpuotiems valdininkams.

Piratų išpuoliai Adeno įlankoje pastaraisiais metais gerokai sumažėjo, kai prekybinius laivus ėmėsi saugoti kariškiai.

Į operaciją prieš jūrų piratus aktyviai įsitraukė Rusijos, Kinijos bei NATO karinės pajėgos.

Tačiau ir pačiuose prekiniuose laivuose jau atsirado ir ginkluotų apsaugos darbuotojų.

Pastaruosius penkerius metus lietuvių jūrininkams sėkmingai pavyko išvengti susidūrimų su piratais.

Lietuvos kriminalinės policijos biuras trečiadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl prie Nigerijos krantų užpulto laivo ir pagrobtų dviejų Lietuvos jūrininkų.

Tyrimas pradėtas pagal piratavimą reglamentuojantį Baudžiamojo kodekso straipsnį. Kodeksas už tokį nusikaltimą numato laisvės atėmimą nuo ketverių iki aštuonerių metų, pranešė Policijos departamentas.

Šiuo metu atliekami pirminiai procesiniai veiksmai, renkant visą su šiuo nusikaltimu susijusią informaciją.

Nigerijos uosto prieigose pirmadienį pagrobti du Lietuvos ir du Ukrainos jūreiviai, antradienį pranešė Lietuvos Vyriausybė. Pagrobti jūreiviai buvo išvežti nežinoma kryptimi. Laivas užpultas Port Harcourto uosto prieigose. Bahamų salose registruotas laivas plaukė su Komorų salų vėliava. Iš viso laive buvo 16 Lietuvos piliečių. Didžiąją dalį laivo įgulos sudarė Lietuvos ir Ukrainos piliečiai. Pagrobtas laivo kapitonas Ukrainos pilietis, pirmasis jo pavaduotojas Lietuvos pilietis ir dar du jūreiviai.

Pagal Vyriausybės turimą informaciją, laivas buvo užpultas pirmadienio vakarą. Pagrobti jūreiviai buvo išvežti nežinoma kryptimi. Nurodoma, kad Užsienio reikalų ministerija palaiko ryšį su jūreivius įdarbinusia įmone ir susisiekė su laivo įgula. Gautais duomenimis, šiuo metu laive likusiai įgulai pavojus negresia.

Vyriausybė trečiadienio rytą neturi informacijos apie pagrobtų Lietuvos jūreivių vietą ir būklę, sako Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus.

„Naujos informacijos mes dar neturime“, - BNS sakė R.Vaitkus.

Pasak jo, užpultas laivas yra refrižeratorius, vežiojantis žuvį tarp Las Palmo ir Nigerijos krantų.

R.Vaitkus teigė, kad šiemet tai yra dešimtasis piratų prie Nigerijos krantų užpultas laivas, kai įkaitais paimami įgulos nariai.

„Paprastai yra grobiama dėl išpirkos“, - pridūrė jis.

Nigerijos uosto prieigose pirmadienį pagrobti du Lietuvos ir du Ukrainos jūreiviai, antradienį pranešė Lietuvos Vyriausybė. Pagrobti jūreiviai buvo išvežti nežinoma kryptimi. Laivas užpultas Port Harcourto uosto prieigose. Bahamų salose registruotas laivas plaukė su Komorų salų vėliava. Iš viso laive buvo 16 Lietuvos piliečių. Didžiąją dalį laivo įgulos sudarė Lietuvos ir Ukrainos piliečiai. Pagrobtas laivo kapitonas Ukrainos pilietis, pirmasis jo pavaduotojas Lietuvos pilietis ir dar du jūreiviai.

Pagal Vyriausybės turimą informaciją, laivas buvo užpultas pirmadienio vakarą. Pagrobti jūreiviai buvo išvežti nežinoma kryptimi. Nurodoma, kad Užsienio reikalų ministerija palaiko ryšį su jūreivius įdarbinusia įmone ir susisiekė su laivo įgula. Gautais duomenimis, šiuo metu laive likusiai įgulai pavojus negresia.