„Kartu su valstybės vadovu priimta sprendimų, kurie mums suteiks daugiau galimybių adekvačiai reaguoti į grupuotės kaimyninėje teritorijoje veiksmus. Tai bus ginkluotės kontrolės, inspektorių siuntimo į gretimą teritoriją, žvalgybos užduočių stiprinimo priemonės“, – sakė A. Ravkovas.

Jį cituoja valstybinė naujienų agentūra „Belta“.

Ministro teigimu, taip pat bus stiprinama Baltarusijos valstybinės sienos apsauga, gausinamos karinės pajėgos Lietuvos pasienyje, bus imamasi kai kurių informacinių ir diplomatinių priemonių.

Ministras pabrėžė, kad tai leis griežtai iškelti NATO kariuomenės buvimo Baltarusijos pasienyje klausimą.

„Reaguojant į šiuos įvykius bus kartu su pasieniečiais rengiamos raketinių, artilerijos, aviacijos, motorizuotų pėstininkų ir desanto padalinių taktinės pratybos. Priemonių pakanka – tiek suplanuotų, tiek ir tų, kuriuos valstybės vadovas patvirtino šiandien vykusiuose pasitarimuose“, – sakė A. Ravkovas.

Jis taip pat pranešė, jog Baltarusija ir Rusija, atsižvelgdamos į besikeičiančią padėtį, atitinkamai pakoreguos regioninės karinės grupuotės panaudojimo planą.

„Šios priemonės yra visiškai adekvačios įvykiams, vykstantiems kaimyninėje teritorijoje. Jos leis mums tinkamai reaguoti ir kontroliuoti padėtį“, – pareiškė Baltarusijos gynybos ministras.

Praeitą savaitę Baltarusijai prakalbus apie atsakomąsias priemones dėl JAV karių dislokavimo Lietuvoje, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pareiškė, kad iš Vakarų pusės jokių grėsmių Baltarusijai nėra.

Ministras trečiadienį pabrėžė, kad „Lietuva yra tiesiogiai suinteresuota Baltarusijos nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo išsaugojimu, taip pat ekonominio bendradarbiavimo plėtra“.

„Todėl galiu patikinti, kad bent jau iš Vakarų pusės karinių ar kitokių grėsmių Baltarusijos suverenitetui nėra. Iki pavasario Lietuvoje dislokuojamas bataliono dydžio vienetas negali kelti jokios grėsmės Baltarusijos saugumui, todėl išties tikimės, kad Baltarusijos reakcija bus adekvati“, – sakė R. Karoblis.

Ministras sakė, jog NATO pajėgų, įskaitant JAV, rotacijos Baltijos regione yra įprasta praktika, ypač po 2014 metų.

„Tokios rotacijos vyko anksčiau, jų bus ir ateityje. Manome, kad tai svarbus atgrasymo veiksnys, padidinantis saugumą mūsų regione“, - sako ministras.

Jo teigimu, planuojant JAV karių atvykimą, Krašto apsaugos ministerija ir JAV iš anksto pateikė išsamią informaciją apie atvykstantį batalioną: atvykimo laiką, ginkluotę ir techniką, numatomą buvimo trukmę.

„Tokios atvirumo politikos planuojame laikytis ir ateityje. To paties tikimės ir iš mūsų kaimynų“, - sako R. Karoblis.

Jis taip pat pabrėžia, jog pastaraisiais metais yra išaugęs NATO karinių pratybų, skirtų Baltijos regiono gynybai, intensyvumas. Pasak ministro, Baltarusijos pusei yra gerai žinomos priežastys, dėl kurių tai daroma, ir jos su Baltarusija nesusijusios bei nėra prieš ją nukreiptos.

Nuo 2014 iki 2017 metų Lietuvoje buvo nuolat rotuojama JAV karių kuopa – maždaug 200 karių. Šiuo metu pusmečiui dislokuojamame batalione bus apie 500 karių.