„Girdėjome ženklų iš Maskvos apie pasirengimą tęsti diplomatines pastangas, bet kol kas nematėme jokio deeskalavimo vietoje. Atvirkščiai, atrodo, kad Rusija tęsia savo kariuomenės telkimą“, – sakė J. Stoltenbergas prieš NATO gynybos ministrų susitikimą.

Pasak jo, dar „reikia pažiūrėti, ar įvyks Rusijos [pajėgų] atitraukimas“.

„Žinoma, labai atidžiai stebime, ką Rusija daro Ukrainoje ir aplink ją. Matome, kad ji padidino karių skaičių ir ten dar keliauja daugiau karių“, – sakė J. Stoltenbergas.

Rusija trečiadienį paskelbė, kad baigėsi karinės pratybos Maskvos aneksuotame Kryme ir kad jose dalyvavę kariai grįžta į savo bazes. Ankstesnę dieną Rusija irgi nurodė sugrąžinanti kai kuriuos prie Ukrainos sienų buvusius savo karius į jų bazes.

J. Stoltenbergas sakė, kad Maskva vis dar turi galimybę surengti didelę ataką prieš Ukrainą, ir pridūrė, kad NATO tebėra „pasirengusi blogiausiam“.

Jis paragino Maskvą vykdyti ilgalaikį savo pajėgų atitraukimą nuo sienos ir perspėjo, kad Rusija „visada kilnoja savo pajėgas pirmyn ir atgal“.

„Jei jie tikrai pradės atitraukti pajėgas, mes tai sveikinsime. Tačiau tai dar reikia pamatyti“, – sakė jis.

„Vien tai, kad matome pajėgų, kovinių tankų judėjimą, nepatvirtina tikrojo pasitraukimo“, – pridūrė NATO vadovas.

„Vis labiau aštrėjant situacijai prie Ukrainos sienos ir Rusijai atsisakant grįžti prie diplomatinio konflikto sprendimo, svarbu sutarti dėl konkrečių ryžtingų veiksmų ir priemonių, jei konflikto eskalacija didėtų“, – prieš išvykdamas į susitikimą sakė G. Landsbergis.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija sutelkė prie sienos su Ukraina apie 100 tūkst. karių. Šie manevrai sukėlė didelį nerimą Vakarų šalims, kad Maskva galbūt planuoja įsiveržti į kaimyninę šalį.

Aljansas perspėjo Maskvą, kad įsiveržimo atveju jai kiltų didelio masto „strateginių ir ekonominių“ pasekmių.

Rusų valdžia tokius nuogąstavimus neigia. Maskva pajėgų telkimą aiškina siekiu neleisti Ukrainos įtraukti į JAV vadovaujama NATO karinį aljansą, nors šiuo metu Ukraina toli gražu nėra priartėjusi prie įstojimo.

Ministrai taip pat aptars situaciją Baltarusijoje, didėjantį režimo spaudimą pilietinei visuomenei ir blogėjančią žmogaus teisių padėtį šalyje.

Susitikimo metu bus diskutuojama apie ES santykius su Vidurinės Azijos šalimis ir Afganistano krizės keliamus humanitarinius ir saugumo iššūkius regionui.

Ministrai taip pat aptars pasirengimą 2022 metų vasario 17–18 dienomis planuojamam ES ir Afrikos Sąjungos viršūnių susitikimui Briuselyje bei bendrus prioritetus, įskaitant migraciją, tvarų augimą, saugumo situaciją regione.

Briuselyje šalių diplomatijų vadovai susitiks su Kataro užsienio reikalų ministru Mohammedu bin Abdulrahmanu al Thani (Mohamedu bin Abdulrahmanu Taniu) ir aptars ES–Kataro bendradarbiavimo perspektyvas, politinę bei humanitarinę situaciją Afganistane ir jos įtaką regionui.

Užsienio reikalų tarybos išvakarėse įvyks ministrų susitikimas su Baltarusijos opozicijos atstovais.

Interviu naujienų agentūrai AFP latvių premjeras Rusijos karių sutelkimą prie Ukrainos sienos pavadino „keliančiu susirūpinimą“. Anot jo, tai naujausias iš virtinės susijusių Kremliaus veiksmų, įskaitant dujų tiekimo ribojimą, paramą Baltarusijos režimui ir dezinformacijos skleidimą.

Kalbėdamas po Rygoje vykusio NATO valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimo K. Karinis paragino Aljansą stiprinti savo rytinio sparno gynybą tokių Rusijos veiksmų akivaizdoje.

Rusijos pajėgų telkimas prie dviejų rytinių Ukrainos regionų, kontroliuojamų Maskvos remiamų separatistų, paskatino būgštavimus, kad Rusija gali planuoti naują agresiją prieš savo kaimynę, ir vėl pakurstė nuogąstavimus dėl 2014 metais prasidėjusio konflikto eskalacijos.

„Visa tai yra dalis susijusių įvykių, kuriais, regis, siekiama destabilizuoti Europą ar sukelti joje nesantaiką“, – sakė K. Karinis.

„Papildomas kontingentas šalia Ukrainos sienos mažų mažiausia kelia susirūpinimą, nes neaišku, kokie yra Rusijos ketinimai“, – sakė premjeras.

Kalbėdamas apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino strategiją, K. Karinis sakė: „Manau, kad Putino doktrina apie rusakalbės imperijos, kažko panašaus į Sovietų Sąjungą, atkūrimą neabejotinai yra svarbus darbotvarkės klausimas.“

„Glaudžiai susitelkė“

Anot premjero, Vakarai turėtų padidinti visų rūšių pagalbą Ukrainai, įskaitant karinius mokymus ir ginkluotės tiekimą, nes tai sumažintų konflikto pavojų.

„Neturėtume nerimauti dėl pagalbos Ukrainai, nes jei bus aiškus signalas, kad mes Vakaruose daugiau padėsime Ukrainai, tai galėtų sustabdyti tolesnę eskalaciją“, – sakė K. Karinis.

„Jei Rusija manys, kad nebus pasipriešinimo, bus didesnė smarkesnio karinio konflikto rizika“, – kalbėjo jis.

Pasak latvių premjero, kalbėdamasi su Rusija Europa turėtų vesti derybas „iš galios pozicijų“, turint galvoje, kad Europos ekonomika yra gerokai didesnė už Rusijos.

„Kaip Europa tam tikra prasme priklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro eksporto, taip Rusija priklausoma nuo europinių pinigų importo. Mes tikrai nesame silpna [Europos] Sąjunga“, – pabrėžė jis.

K. Karinis sakė, kad Rusijai stengiantis suskaldyti Europą, tiek NATO, tiek ES vėl „glaudžiai susitelkė“ – tai parodė ir Aljanso susitikimas Rygoje.

„NATO, kaip karinis aljansas, žinoma, turi įvairių galimybių“ reaguoti į potencialią Rusijos agresiją, sakė latvių vyriausybės vadovas. Anot jo, galėtų būti įvestos „griežtesnės ir tikslinės ekonominės sankcijos, veikiausiai – labai plačios“.

K. Karinis taip pat pakartojo Baltijos šalių prašymą stiprinti NATO karinį buvimą prie jų sienų.

„Šiuo metu būtų labai proporcinga ir suprantama NATO padidinti savo karinį buvimą, be kita ko, ir Baltijos valstybėse. Kalbama ne tik apie kontingento dydį, bet ir pajėgumus, technologijas bei gebėjimus“, – sakė premjeras.

Seniai suplanuotas susitikimas Latvijos sostinėje vyks neramiu laikotarpiu NATO rytiniame sparne, sąjungininkams taip pat stengiantis suvaldyti migracijos krizę, dėl kurios Vakarų šalys kaltina Kremliaus remiamą autoritarinį Baltarusijos režimą.

Vakarų šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, baiminasi, kad Maskva galbūt planuoja įsiveržti į Ukrainą ir įdėmiai stebi Rusijos pajėgų telkimą šalia šios šalies sienų.

„Aiškumo dėl Rusijos ketinimų nėra, bet antrąkart šiais metais ten stebima neįprasta pajėgų koncentracija“, – naujienų agentūrai AFP sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, lankydamas Latvijoje dislokuotas Aljanso pajėgas.

„Matome sunkiąją šarvuotąją techniką, dronus, elektroninės kovos sistemas ir dešimtis tūkstančių koviniams veiksmams pasiruošusių karių“, – pabrėžė jis.

Maskva, 2014 metais aneksavusi Ukrainai priklausantį Krymą ir remianti su Kijevo vyriausybe kovojančius separatistus, griežtai neigia planuojantis kokį nors antpuolį ir kaltina NATO kurstant įtampą.

NATO diplomatai sakė, kad blokui lieka neaiškūs Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimai, bet ministrai aptars atsarginius planus atvejui, jeigu Rusija iš tikrųjų įsiveržtų.

JAV vadovaujamas aljansas siekia pabrėžti, jog jeigu būtų sukelta grėsmė Ukrainai, Kremliui tai labai brangiai kainuotų, bet tuo pačiu blokas stengiasi neprovokuoti Maskvos tolesnės agresijos.

Pareigūnai tikisi, kad bus aptartos galimybės toliau teikti paramą Ukrainos kariuomenei ir galbūt sustiprinti NATO pajėgas, dislokuotas palei bloko rytines sienas.

Tačiau jie atkreipia dėmesį, kad Ukrainai, nors ir siekiančiai tapti NATO nare ir atsiųsiančiai savo užsienio reikalų ministrą į dviejų dienų susitikimą, netaikoma Aljanso kolektyvinės gynybos sąlyga.

„Nenorime palikti jokių klausimų žmonių galvose, ar bus rimtų, strateginių pasekmių Rusijai, jeigu ji toliau eis keliu, kokiu, kaip baiminamės, ji galimai eina“, – sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

„Svarbiausia – rasti rinkamus signalus ir tinkamą atgrasymo būdą, kuris iš tikrųjų vestų prie deeskalavimo, o ne eskalavimo“, – pridūrė jis.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį sakė, kad tikriausiai pasikalbės su Rusijos arba Ukrainos lyderiais, stengdamasis padėti išsklaidyti didėjančią įtampą.

„Hibridinė ataka“

NATO narės Lietuva, Latvija ir Lenkija taip pat susidūrė su kita iš Rytų kylančia grėsme, kuriai per susitikimą Rygoje irgi bus skirta daug dėmesio.

Šalys kaltina Maskvos sąjungininkę Baltarusiją prie jų sienų siunčiant tūkstančius migrantų, daugiausiai iš Vidurinių Rytų, ir tokiu būdu kurstant „hibridinę ataką“, laikomą atsaku į Minskui paskelbtas Europos Sąjungos sankcijas.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka šiuos kaltinimus atmeta.

NATO reiškia solidarumą su savo rytinėmis narėmis, bet Aljanso vaidmuo iki šiol tebuvo antraplanis, nors per migrantų krizę įtampa kai kuriais momentais atrodydavo priartėjusi prie faktinės agresijos ribos.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) praeitą savaitę per susitikimą su J. Stoltenbergu siūlė padidinti NATO rytiniame sparne dislokuojamas pajėgas.

Tačiau ketinimai inicijuoti skubias sąjungininkų konsultacijas pagal NATO sutarties 4-ąjį straipsnį, regis, kol kas buvo atidėti.

Per bendrą kelionę po Baltijos šalis J. Stoltenbergas ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pažadėjo stiprinti bendradarbiavimą, siekiant atremti tokio pobūdžio iššūkius.

Daliai migrantų pradėjus keliauti atgal į Iraką įtampa Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje šiek atlėgo, bet Varšuva ir Vilnius tvirtina, kad krizė toli gražu nesibaigė.

„Neabejotina, kad Lukašenkos režimas ir jį palaikančios jėgos toliau bandys Vakarų pasaulio vienybę ir gebėjimą reaguoti“, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Rusija modernizuoja savo branduolinį arsenalą ir dislokuoja naujas raketas. Ji dislokuoja daugiau pajėgų prie mūsų – nuo Tolimosios Šiaurės iki Sirijos ir Libijos. Taip pat matome išaugusį Rusijos aktyvumą dėl Baltarusijos ir Kalnų Karabacho krizių“, – sakė J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją, surengtą Briuselyje NATO ministrų susitikimo išvakarėse.

Pasak jo, ministrai aptars, ką dar turėtų padaryti Aljansas, kad atsakytų į didėjančią Rusijos karinę veiklą bei palaikytų ginklų, įskaitant branduolinius, kontrolės režimą, vasarį baigiantis naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutarties galiojimo laikui.

J. Stoltenbergas pridūrė, kad bus surengta atskira diskusija dėl saugumo Juodosios jūros regione, dalyvaujant Sakartvelo ir Ukrainos užsienio reikalų ministrams.

Anot NATO vadovo, viena svarbiausių temų, kurias Aljansas aptars per virtualius susitikimus, truksiančius iki trečiadienio, bus „visuotinis jėgos pusiausvyros pokytis, susijęs su Kinijos augimu“.

Prie šios NATO diskusijos prisijungs partnerės iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regionų: Australija, Naujoji Zelandija, Pietų Korėja ir Japonija, taip pat Suomijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai bei ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

„Kinija nėra mūsų priešininkė“, – sakė J. Stoltenbergas. Jis pažymėjo, kad šios valstybės augimas yra svarbi galimybė Vakarų ekonomikai ir prekybai, ragindamas bendradarbiauti su Kinija tokiais klausimais kaip ginklų kontrolė ir klimato kaita.

„Tačiau esama ir svarbių iššūkių mūsų saugumui. Kinija labai daug investuoja į naujus ginklus. Ji artėja prie mūsų nuo Arkties iki Afrikos ir investuoja į mūsų infrastruktūrą. Kinija nesivadovauja mūsų vertybėmis. Ji negerbia pagrindinių žmogaus teisių ir bando įbauginti kitas šalis“, – Aljanso susirūpinimus vardijo jo vadovas.

Ministrai taip pat aptars NATO misiją Afganistane, J. Stoltenbergo teigimu, susidūrusia su nelengva dilema, JAV ir Talibanui pasiekus taikos susitarimą, numatantį, kad užsienio pajėgos iki gegužės 1 dienos turi būti išvestos iš šios šalies.

„Dėl šios priežasties visi susidūrėme su dilema. Arba liekame ten, nes suprantame, kad Talibanas nevykdo savosios susitarimo dalies ir prisiimtų įsipareigojimų. Tačiau tuomet rizikuojame, kad tęsis karinis buvimas ir kautynės“, – pažymėjo generalinis sekretorius.

„Arba išeiname. Bet tada rizikuojame prarasti savo laimėjimus kovoje su tarptautiniu terorizmu ir mūsų sukurtą situaciją, kai Afganistanas nebeturėtų tapti tarptautinio terorizmo placdarmu“, – tęsė J. Stoltenbergas.

„Šis sprendimas bus labai sunkus“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad galutinis sprendimas šiuo klausimu gali būti priimtas vasario mėnesį.

Aljanso vadovas priminė, kad Vašingtonas neseniai nusprendė dar labiau sumažinti savo karių skaičių Afganistane, ir pranešė, kad kalbėdamasis telefonu su JAV išrinktuoju prezidentu Joe Bidenu atkreipė dėmesį į Afganistano problemos svarbą ir minėtą dilemą.

J. Stoltenbergas išreiškė viltį, kad kitais metais, kai bus prisaikdinta naujoji JAV administracija, sprendimas bus priimtas kartu su ja.

JAV nuolatinė atstovė prie NATO Kay Bailey Hutchison (Kei Beili Hačison) taip pat pirmadienį pareiškė, kad Vašingtono sprendimas mažinti kontingentą Afganistane nėra galutinis, nes nauja amerikiečių administracija turės galimybę jį persvarstyti.

„Kai sausio mėnesį pradės dirbti kita administracija, ji turės visas galimybes [pakeisti savo sprendimą dėl Afganistano]“, – sakė ji per trumpą spaudos konferenciją.

Per prasidedančią sesiją NATO užsienio reikalų ministrai taip pat planuoja aptarti Aljanso ateities viziją ir tolesnę organizacijos adaptaciją.

Kaip paaiškino J. Stoltenbergas, Aljansas ieškos būdo geriau pasiruošti naujiems pasauliniams iššūkiams. Ekspertų grupė, kurią jis anksčiau šiemet paskyrė darbui prie šio projekto, informuos ministrus apie savo išvadas.

Generalinis sekretorius pažadėjo ir toliau „konsultuotis su pilietine visuomene, jaunais lyderiais, parlamentarais, privačiuoju sektoriumi ir, žinoma, su sąjungininkais“ dėl tolesnės NATO adaptacijos.

„Atsižvelgdamas į visa tai, pateiksiu savo rekomendacijas NATO lyderiams per kitąmet vyksiantį jų susitikimą“, – sakė J. Stoltenbergas.