Daugiau nei pernai
Viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" vadovas Andrius Samuilovas teigė, kad šią vasarą pajūryje įrengtais parkomatais surinkta net 280 tūkst. eurų.
Tai yra 110 tūkst. eurų daugiau nei per praėjusių metų vasarą.
Dar apie 200 tūkst. eurų per metus surenkama užmaršumo mokesčio, kai laiku nesumokama už stovėjimą.
Visi šie pinigai nukeliauja į miesto biudžetą. Tik po to savivaldybė apmoka už "Keleivinio transporto" darbuotojų vykdomas mokamų aikštelių administravimo paslaugas.
Žmonės išvengtų nuobaudų, jei nepatingėtų pavažiuoti į Karklę.
A.Samuilovas tikino, kad rinkliavos administravimas vertas ne daugiau kaip 31 proc. visos surenkamos mokesčio už automobilių stovėjimą sumos. Visi likę pinigai naudojami aikštelėms ir takams tvarkyti, perėjoms ženklinti, apšvietimui.
Šiemet parkomatai atsirado tik Parko gatvėje, o mokesčio surinkta daugiau ir todėl, kad keitėsi mokesčio laikas ir apmokestintų zonų spalvos.
Nuo artėjančių metų sausio 1-osios mokestį už automobilių stovėjimą mokėsime iki Kauno, Agluonos, Minijos, Šilutės plento bei Malūnininkų gatvių.
Andrius Samuilovas / Vytauto Liaudanskio nuotr.
"Šios teritorijos gyventojus informuosime, kad galima neišeinant iš namų užsisakyti ir turėti galiojantį gyventojo leidimą", – tikino A.Samuilovas.
Pirks dar paspirtukų
Nors vasara buvo itin karšta, įstaiga apsiėjo be papildomų pajėgų. Tiesa, vasaros įkarščiui nuo birželio vidurio buvo pasamdyti du jaunuoliai.
Visų kontrolierių atlyginimas priklauso nuo darbo rezultatų, paprastai vienas jų uždirba 700–800 eurų į rankas.
Tikrindami, ar visi vairuotojai sumokėjo stovos mokestį, kontrolieriai šiemet pasitelkė ir nuotolines priemones. Lietingą ar vėjuotą dieną iš stebėjimo kamerų fiksuojamų vaizdų žinodavo, kiek automobilių yra aikštelėse, ir spręsdavo, ar kontrolieriams verta važiuoti į pajūrį.
Darbo dienomis visame mieste dirbo nuo dviejų iki keturių kontrolierių, savaitgaliais – ne daugiau kaip trys tikrintojai.
Kontrolieriai yra aprūpinti trimis automobiliais ir trimis elektriniais paspirtukais. Paspirtukai ypač pasiteisino dirbant Klaipėdos pajūryje ir Smiltynėje, kur automobiliu nuvykti – komplikuota.
"Taip patogiau, greičiau, švariau. Tikėtina, kad kitais metais paspirtukų turėsime daugiau. Svarstėme galimybę įsigyti elektrinį dviratį, bet panašu, kad paspirtukas – patogesnė priemonė, užima mažiau vietos ir reikia skirti mažiau dėmesio", – teigė įstaigos vadovas.
Visi skuba į Melnragę
"Šią vasarą automobilių pajūryje buvo ypač daug. Jau ruošiamės kitų metų vasarai, galvojame, kaip dirbsime. Faktas tas, kad atskirose aikštelėse teks imtis priemonių. Antai prie molo aikštelėje netilpo visi norintieji. Dėl to skundėsi ir gyventojai. Dėl dabartinės tvarkos susidarydavo eilės, o pasistatyti automobilius galėjo ne visi. Ši vieta tapo labai populiari", – kalbėjo A.Samuilovas.
Nors garsiai apie mokesčio didinimą šioje aikštelėje nekalbama, galima tikėtis, kad patekimą į ją nuosavais automobiliais bus siekiama apriboti.
Dar viena klaipėdiečius piktinanti aikštelė pajūryje yra ties Olando Kepure. Joje telpa pernelyg mažai mašinų, todėl žmonės jas palieka šalikelėse ir dažniausiai sulaukia už tai nuobaudų.
"Čia matome problemą. Žmonės išvengtų nuobaudų, jei nepatingėtų pavažiuoti į Karklę, kur aikštelės tuščios. Šalikelėse negalima palikti mašinų, tai yra regioninis kelias. Tai tokia savotiška juoda zona", – teigė A.Samuilovas.
Pastebėta, kad po dviejų karantinų žmonės kur kas dažniau stovos mokestį moka ne parkomatuose, o telefonu.
