Panaikinę vėl atkūrė
Sprendimas naikinti Pakrančių apsaugos pasienio rinktinę politiniuose kuluaruose užgimė prieš kelerius metus.
Buvo aiškinama, kad, reorganizuojant Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT), bus centralizuotas padalinių valdymas, racionaliau bus naudojami materialiniai, finansiniai ir žmogiškieji ištekliai.
Pakrančių apsaugos rinktinė buvo prijungta prie Pagėgių rinktinės.
„Prijungė miestą prie kaimo“, – taip reorganizacijos rezultatus apibūdino buvęs pasienio pareigūnas, Palangos tarybos narys Darius Kubilius.
Pakrančių apsaugos pasienio rinktinė buvo panaikinta pačioje 2019 m. pabaigoje.
Po reorganizacijos VSAT liko tik trys rinktinės, saugančios valstybės sieną: Vilniaus, Varėnos ir Pagėgių rinktinės.
Tačiau dabar politikai priėmė kardinaliai priešingą sprendimą – nuspręsta vėl atkurti Pakrančių apsaugos rinktinę.
Akcentuojama, kad tokį sprendimą skatina agresyvios kaimynės, Rusijos Federacijos, kariniai veiksmai Ukrainoje ir nuolatiniai grasinimai Baltijos šalims.
Vakar apie Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės atkūrimą jau viešai paskelbė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, VSAT vadas generolas Rustamas Liubajevas.
Buvo pristatytas ir naujasis rinktinės vadas pulkininkas Juozas Rinkevičius, iki tol užėmęs VSAT Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojo pareigas.
Įvertino: buvęs vidaus reikalų ministras R. Palaitis mano, kad Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės panaikinimas buvo klaidingas politikų sprendimas. / Vytauto Liaudanskio nuotr.
Reikės 12 mln. eurų
Oficialiai šis pasienio apsaugos padalinys darbą pradėjo šių metų sausio 1-ąją.
Prie Pagėgių rinktinės prijungti pasieniečiai stogą virš galvos turi ir darbo sąlygomis nesiskundžia.
Tačiau pareigūnams palikus Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės patalpas Klaipėdos Gintaro gatvėje, keturių aukštų pastatas rekonstrukcijos metu įgriuvo.
Laikančiųjų konstrukcijų griūtis užfiksuota 2021-aisiais.
Po incidento net buvo aptverta pusė gatvės, kad niekas nevažinėtų ir nevaikščiotų.
Baimintasi, jog praeiviai nenukentėtų.
Kelerius metus pastatas taip ir stūksojo, jo sienos buvo paramstytos metaliniais sutvirtinimais.
Apleisto pastato remontui dabar jau prašoma įspūdingos sumos – 12 mln. eurų.
„Klausimas – kam reikėjo griauti? Kad po to brangiai atstatinėtų?“ – stebėjosi D. Kubilius.
Kas atsakingas?
Palangos tarybos narys praeityje ėjo Neringos užkardos vado pavaduotojo, Štabo Sienos kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, todėl pasienio tarnybą išmano.
„Kitas klausimas – kas už tai atsakingas? Gal Valstybės kontrolė turėtų paanalizuoti, kas konkrečiai priėmė sprendimus, kurie dabar valstybės biudžetui kainuos 12 mln. eurų“, – retoriškai klausė D. Kubilius.
Sprendimas naikinti Pakrančių apsaugos rinktinę priimtas po VSAT Valdymo struktūros ir veiklos tobulinimo darbo grupės 2018 m. gegužės 23 d. posėdžio ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo valdymo tobulinimo darbo grupės 2018 m. liepos 10 d. posėdžio.
Šių posėdžių metu buvo nuspręsta nuo 2019 m. liepos 1 d. sujungti tarnybos Ignalinos ir Vilniaus pasienio rinktines, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – Pagėgių ir Pakrančių apsaugos pasienio rinktines.
VRM vadovu tuo metu buvo Eimutis Misiūnas. Vyriausybės nutarimą pasirašė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
VSAT vado pareigas tuo metu ėjo Renatas Požėla.
Istorija: šiame pastate dar prieš pertvarų griūtimi pasibaigusią rekonstrukciją buvo įsikūręs rinktinės štabas. / Redakcijos archyvo nuotr.
Pasienio tarnybą – prie policijos?
Buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis prisiminė dar vieną nuostabą keliančią politikų idėją.
„Aš prisimenu tuos laikus, kai tuometinis Policijos generalinis komisaras S. Skvernelis dėstė, kad niekam čia nereikia tos pasienio tarnybos. Esą šią funkciją reikia atiduoti policijai, o VSAT panaikinti. Kai jis tapo premjeru, du jo vyriausybės ministrai E. Misiūnas ir Rita Tamašunienė organizavo pasienio tarnybos reorganizaciją. Pasienio tarnybą spaudė, kad ji mažėtų“, – prisiminė R. Palaitis.
Tokie sprendimai, R. Palaičio nuomone, buvo klaidingi.
„Mano supratimu, buvo neteisinga atsisakyti Pakrančių apsaugos rinktinės. Mes turime jūrą, yra laivai, visos priemonės. Nemanau, kad stambinant struktūrą reikėjo rinktinę prijungti prie Pagėgių rinktinės. Visi to pasekmes dabar semiame“, – nuomonę išsakė R. Palaitis.
Jis priminė, kad karo atveju pasieniečiai pereitų į kariškių pavaldumą.
„O policija į kariškių pavaldumą nepereitų. Jei būtume perdavę pasienio tarnybą policijai, būtų buvę nei šis, nei tas. Yra valstybių, kur tokia tvarka galioja. Bet mūsų atveju tai netiktų. Tarnybos nėra išpūstos“, – tikino R. Palaitis.
Klausimas – kam reikėjo griauti? Kad po to brangiai atstatinėtų?
Konkurse – vienas dalyvis
Šiuo metu dairantis po Gintaro gatvę, kur stovi įgriuvęs Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pastatas, kyla įvairių klausimų dėl remonto kainos.
Skelbta, kad VSAT jau pasirašė 12 mln. eurų vertės sutartį su statybų kompanija „Infes“.
Rekonstrukcijos metu bus sutvirtinamos pastato konstrukcijos, keičiamas stogas, perdangos, įrengiamos naujos komunikacijos.
VSAT atstovas spaudai Giedrius Mišutis patikslino, kad rangovas rastas tik po trečio paskelbto konkurso.
„Konkursas buvo skelbtas tris kartus. Pirmame dalyvavo dvi įmonės, tačiau tiekėjai neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų. Antrą kartą konkursas neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas tiekėjas. Konkursas įvyko paskelbus jį trečią kartą. Susidomėjusiųjų buvo 16 organizacijų, galutinai dalyvis buvo vienas. Laimėtojas išrinktas ekonominio naudingumo vertinimo būdu“, – konkurso aplinkybes aiškino G. Mišutis.
Darius Kubilius / VRK nuotr.
Pavyzdys – du teismai
Klausiantiems, ką galima nuveikti su 12 mln. erų, paaiškinimu gali tapti neseniai paviešintas Turto banko siūlymas, kaip reikėtų spręsti dviejų uostamiestyje esančių senų pastatų klausimą.
Apsispręsta, kad racionaliausia ir efektyviausia yra statyti vieną naują pastatą, į kurį įsikeltų Klaipėdos apygardos teismas ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai.
Klaipėdos teismų pastatas iškiltų Kauno gatvėje.
Statybos kainuos apie 10 mln. eurų. Statybas tikimasi pradėti 2025 m.
Registrų centras įvertino, kad, parduodant du senus teismų pastatus, būtų galima gauti apie 2 mln. eurų.
Gauta suma būtų padengiamos naujo pastato statybos.
Išeitų, kad dviejų teismų pastatą planuojama pastatyti už maždaug 8 mln. eurų.
Kelia nerimą kaimynystė
Kitų šalių patirtys rodo, kad senamiesčiuose, istorinėse miestų dalyse karinės paskirties objektai nėra statomi.
VSAT bus pirmoji, kuriai tektų atremti valstybę užpuolusio agresoriaus smūgį.
Gintaro gatvės daugiabučių namų gyventojai turi klausimų pasieniečiams.
„Kodėl tokioje vietoje vėl statomas toks objektas? Karo Ukrainoje pavyzdys rodo, kad kariškių ar pasieniečių struktūriniai padaliniai tampa pirmais taikiniais. Aplink esančios siauros gatvės išklotos grindiniu. Kaip jie per tą bruką gabensis techniką, ginklus, jei karas kiltų?“ – klausė gyventojai.
VSAT atstovas G. Mišutis tikino, kad pasienio rinktinės būstinė – ne karinės paskirties objektas, nors karo atveju VSAT pereitų į kariuomenės pavaldumą.
„Tai nėra karinės paskirties objektas. Tai yra viešąjį saugumą užtikrinančios institucijos administracinės paskirties objektas. Kaip minėta, jo dislokacijos vieta yra tinkama tokiai VSAT veiklai, o sprendimas rekonstruoti pastatą yra optimalus“, – tikino G. Mišutis.
Pasak VSAT atstovo, šis pastatas bus skirtas ne tik rinktinės reikmėms.
„Labai svarbu, kad jame įsikurs ir ETIAS (Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos) nacionalinis centras, kuris bus atsakingas už ETIAS leidimų išdavimą. Be to, Gintaro g. 1 esančioje teritorijoje yra ir garažai tarnybiniam transportui bei pagalbinės patalpos, t. y. tokiam padaliniui reikalinga infrastruktūra“, – paaiškino G. Mišutis.
Ceremonija: vakar Klaipėdoje (iš kairės) VRM ministrė A. Bilotaitė, VSAT vadas R. Liubajevas ir Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės vadas J. Rinkevičius dalyvavo atkurtos rinktinės pristatymo renginyje. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.
Viešbutukas – vadams pailsėti?
Tačiau Sienos kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas anksčiau ėjęs D. Kubilius kėlė klausimą dėl tokio sprendimo racionalumo.
„Uostamiestis strateguoja karinio tranzito logistiką. Norime ar ne, bet apie grėsmes verta galvoti. Ar tikrai ETIAS centrui reikia keturių aukštų pastato? Kai aš palikau tarnybą, šiame pastate tilpo visas rinktinės štabas. Aš manyčiau, kad tokiam objektui galima būtų rasti vietos Klaipėdos LEZ teritorijoje. Šalia – magistraliniai keliai, susisiekimas su uostu“, – svarstė D. Kubilius.
„Šioje vietoje visuomet veikė Pakrančių apsaugos pasienio rinktinė su tam pritaikyta infrastruktūra“, – kritiką atrėmė G. Mišutis.
Gintaro gatvėje pasieniečių pastatas turi nemenką sklypą, uždarą teritoriją, įrengtus garažus.
„Dėl ko tiek įsikibta į šią teritoriją? Gali kilti įvairių sąmokslo teorijų“, – neslėpė D. Kubilius.
Pavyzdžiui, rekonstravus Palangos užkardą, viršutiniuose aukštuose buvo įrengtas viešbutukas.
Poilsio kambariuose ilsisi varginančiuose mokymuose ir oficialiuose vizituose dalyvavę pasienio vadai ir lydintieji asmenys.
„Ar ir čia rinktinė bus su viešbučiu?“ – pečiais gūžčiojo D. Kubilius.
Kol kas Gintaro gatvėje remonto darbai nepradėti, pastatas vis dar stovi užkaltais langais.
Dirbs 300 žmonių
12 mln. eurų suma, skirta gaivinti griuvenas, klausimų sukėlė ir šiuo metu tarnaujantiems pasieniečiams.
„Man buvę kolegos yra skundęsi, kad jau kelerius metus nekyla algos. Nuotaikos nėra šviesios. Yra nerimo dėl ateities“, – pripažino D. Kubilius.
Kol kas planuojama, kad rinktinėje dirbs 300 žmonių.
Rinktinės struktūrą sudarys vadovybė, Kriminalinės žvalgybos, Sienos kontrolės ir Migracijos skyriai bei trys rinktinei pavaldžios užkardos – Neringos, Uosto bei Palangos.
Lojalumo problema – aktuali
Pasieniečiams nerimą gali kelti ir itin aštrus klausimas – ar X valandą visi kolegos būtų vieningi?
D. Kubilius grėsmių mato ne tik dėl politikų abejotinų sprendimų pasieniečių atžvilgiu, bet ir dėl vidinės kontrolės.
„Esu girdėjęs visokių nuomonių. O ir patys pasieniečiai kai kurių kolegų feisbuko paskyrose yra aptikę įvairių įrašų, keliančių klausimų dėl lojalumo valstybei. Vidaus atmosferoje jaučiama – ne visi yra tikri, jog lemiamu momentu kolega neišduos. Manyčiau, kad Imuniteto tarnyba turėtų rimčiau į tai pasižiūrėti. Taip neturi būti“, – užsiminė D. Kubilius.
Jis priminė, kad karo atveju ne pastatai stotų ginti šalį.
„Pasieniečiai bus pirmieji, kuriems teks atremti pirmąjį smūgį. Suprantama, kad pasieniečiams reikia technikos, ginklų. Bet pagrindą sudaro žmonės. Gal geriau investuoti į žmogiškuosius resursus? Apsisukus politikų sprendimų ratui, kyla klausimas – kam ta reorganizacija? O patiems pasieniečiams kas iš to gero? Ogi nieko. Rezultatas – sugriuvęs pastatas ir milijonai eurų remontui. Moderniausias patalpas galima pastatyti už kelis kartus mažesnę sumą. Pikta dėl to, kas vyksta valstybėje“, – nuomonę išsakė D. Kubilius.
