Paraiškas galima teikti nuo rugsėjo 1 dienos, projektų finansavimui numatyta skirti daugiau nei 900 tūkst. eurų.

Paraiškas Europos socialinio fondo agentūrai bus galima teikti iki rugsėjo 30 dienos.

„Pameistrystė leidžia užtikrinti, kad profesinio mokymo pasiūla atitiktų darbo rinkos paklausą. Ji duoda galimybę darbdaviams pasirengti darbuotoją iš karto atsiradus poreikiui, o pameistriams – įsilieti į darbo rinką įgyjant joje paklausių įgūdžių, – pranešime teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Pameistrystė leidžia užtikrinti, kad profesinio mokymo pasiūla atitiktų darbo rinkos paklausą.

„Tad kviečiame profesinio mokymo įstaigas aktyviai teikti paraiškas projektų finansavimui“, – pridūrė ji.

Profesinio mokymo įstaigų ir asociacijų projektai bus finansuojami, jeigu juos įgyvendinant mokymas bus organizuojamas pameistrystės forma pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius, ir jeigu į projektą bus įtraukti partneriai – įmonė ar įmonės, kuriose vyks praktinis mokinių mokymas.

Vienam projektui gali būti skiriama iki 300 tūkst. eurų.

Pameistrystės forma yra mokymas, kai profesijos mokoma darbo vietoje: pameistrys ir mokosi, ir gauna atlyginimą. 70 proc. mokymo darbo vietoje įgyvendina mokinį priėmęs darbdavys, dar 30 proc. mokymosi vyksta profesinėje mokykloje.

Tokio mokymo privalumas bei skirtumas nuo įprasto profesinio mokymo – praktinių įgūdžių įgijimas realioje darbo vietoje. Pameistrystė gali apimti visą profesinio mokymo programą, bet gali būti ir sudaryta tik iš vieno modulio.

Valdininkai pritaria, kad motyvacijos trūksta, ir svarsto apie europinių lėšų panaudojimą šiam tikslui. 

Tiek verslininkai, tiek valdžios atstovai sutinka, kad pameistrystė yra greičiausia ir geriausia mokymosi forma, tačiau ji Lietuvoje įsivažiuoja lėtai. Šiuo metu mokinius pagal pameistrystės programą aktyviai įdarbina tik Pabradės medicinos priemonių gamintoja „Intersurgical“.

Pameistrystė – mokymosi forma, profesinės mokyklos moksleivis sudaro pameistrystės darbo sutartį su įmone ar įstaiga ir joje atlieka praktiką. Darbdavys įsipareigoja pameistriui mokėti bent minimalų darbo užmokestį.

Verslas norėtų mokėti stipendiją, o ne atlyginimą

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento Gintauto Kvietkausko, šiuo metu darbdaviai nėra suinteresuoti įdarbinti mokinių pagal tokią sutartį – esą jiems neapsimoka. Pasak jo, pameistriui reikia mokėti darbo užmokestį, nuo kurio skaičiuojami mokesčiai, be to, jam tenka skirti daugiau dėmesio, papildomas priemones.

Anot jo, darbdaviai būtų labiau suinteresuoti įdarbinti pameistrius, jei jiems galėtų mokėti ne darbo užmokestį, o stipendiją, kuri nėra apmokestinama.

„Tokiu būdu pats verslas būtų motyvuotas, nes sutaupytus pinigus, nesumokėdamas mokesčių, galėtų skirti medžiagoms, kompensuoti įmonei priskirtam žmogui, kuris skiria savo laiką mokiniui“, – BNS sakė G. Kvietkauskas.

Jis užsiminė, kad profesinės mokyklos taip pat nėra pakankamai suinteresuotos, kad jų mokiniai užsiimtų pameistryste, nes joms reikia papildomai rūpintis mokiniais, skirti jiems vadovus.

Valdžia svarsto apie kompensacijas iš ES lėšų

Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis teigia, kad šiuo metu vietoj darbo užmokesčio verslininkai negali mokėti stipendijos – tam reikėtų keisti įstatymą, tačiau svarstoma apie kitokias kompensacijas.

Tokiu būdu pats verslas būtų motyvuotas, nes sutaupytus pinigus, nesumokėdamas mokesčių, galėtų skirti medžiagoms, kompensuoti įmonei priskirtam žmogui, kuris skiria savo laiką mokiniui.

„Galbūt galima pagalvoti tam tikrą pameistrystės schemą iš Europos Sąjungos fondų, kad būtų tam tikra kompensacija. (...) Aš asmeniškai pritarčiau, reikia ieškoti būtų, kad įsivažiuotų šita sistema“, – BNS sakė D. Matulionis.

„Manau, kad tai (papildomos kompensacijos – BNS) padėtų profesiniam mokymui išlipti iš sudėtingos situacijos, kurioje jis šiuo metu yra“, – pridūrė jis.

Anot jo, Lietuva yra viena šalių, kurioje yra mažiausiai besimokančiųjų profesinėse mokyklose. Jo teigimu, baiminamasi, kad naujomis paskatomis nebūtų piktnaudžiaujama – esą darbdaviai įdarbintų daug pameistrių ir taip vengtų mokėti mokesčius.

Tuo metu pramonininkų konfederacijos viceprezidentas siūlo, kad atskiriems sektoriams galėtų būti skiriamos kvotos ir atrenkamos tik socialiai atsakingos įmonės, kurios galėtų darbinti mokinius pagal pameistrystės sutartį.

„Galėtų tos pačios (darbdavių, pramonininkų, verslo – BNS) konfederacijos atrinkinėti, nes jos suinteresuotos ir geriausiai žino verslą, kurios įmonės pasiruošusios ir socialiai atsakingos“, – BNS teigė K. Kvietkauskas.

„Intersurgical“: pameistrystė – didelė vertė įmonei

Medicinos priemones gaminančios bendrovės „Intersurgical“ gamykloje Pabradėje šiuo metu pagal pameistrystę mokosi ir dirba apie 50 jaunuolių. Kelis kartus per mėnesį jie vyksta į Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centrą, kur mokosi teorinių žinių.

Pasak įmonės vadovo Sigito Žvirblio, vienas didžiausių iššūkių buvo surasti gamyklai pakankamai darbuotojų, todėl ir pasitelkta pameistrystė. Pirmą kartą jaunuoliai pagal pameistrystės formą įsidarbinti  maždaug prieš trejus metus.

„Pernai birželį iš 25 įstojusių 23 baigė mechatronikos specialybę, šiemet baigia kita grupė, irgi bus apie 23 mechatronikos (specialistus – BNS), bus ir šaltkalviai-įrankininkai“, – BNS pasakojo bendrovės vadovas.

„Turim daugiau norinčių, vyksta net ir atranka“, – pridūrė jis.

Jis teigė nematantis problemos dėl mokinių darbo užmokesčio. Anot S. Žvirblio, pameistrystė būtų populiaresnė, jei profesinės mokyklos labiau bendradarbiautų su įmonėmis ir labiau orientuotųsi į regionus.

„Mes šiandien esame viena didžiausių gamybinių įmonių Lietuvoje, bet dirbame regione. Mes matome kitaip savo įmonės ateitį. Pas mus geriausias, lojaliausias ir patikimiausias darbuotojas tas, kuris gyvena šalia įmonės. Jeigu jaunimas, baigęs mokslus, gali turėti galimybę ateiti į įmonę, įsidarbinti ir gauti specialybę, yra ir mums didelė vertė ir saugumas, ir jaunuoliui lygiai taip pat tam tikras privalumas, nenutolstant nuo namų turėti darbą su specialybe“, – teigė S. Žvirblis.

Vyriausybėje sudaryta neformali darbo grupė diskutuoja, kaip būtų galima paskatinti pameistrystę. Anot D. Matulionio, gegužės viduryje jos rezultatai bus pateikti Vyriausybės kancleriui.

Pagal ES investicijų priemonę „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“ gautos 28 paraiškos, o prašoma 6,9 mln. eurų finansavimo suma praktiškai lygi kvietimo sumai, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Vakarų Europos šalyse pameistrystės programos, kurios suteikia galimybę specialistą rengti ne tik mokymų klasėse, bet ir darbo vietoje, yra populiarios, nes pagal programą parengtas specialistas gali iškart ateiti dirbti to darbo, kuriam buvo rengiamas. (...). Lietuvoje šį modelį geriausiai išnaudoja Pabradėje ir Visagine įsikūrusi „Intersurgical“ - ji darbo vietai parengia specialistus, pavyzdžiui, staklių operatorius, kurių Lietuvoje rasti sudėtinga. Pramonei tampant vis modernesnei, sudėtingesnei, šis modelis turėtų būti taikomas dar plačiau“, - sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

Pagal priemonę „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“ iš dalies finansuojami įmonių darbuotojų mokymai pameistrystės forma, kvalifikacijai arba jos daliai įgyti bei mokymai kvalifikacijai tobulinti darbo vietoje. Didžiausia galima vienam projektui skirti finansavimo lėšų suma - 360 tūkst. eurų. Tokią sumą mokymams siekia gauti 4 įmonės.

Iš viso 2014-2020 m. laikotarpiu į projektus, vykdomus pagal priemonę „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“, numatoma investuoti 11 mln. eurų ES fondų lėšų.

„Per pastaruosius metus pasiekta išties daug, kad šiandien verslas galėtų mokyti savo darbuotojus pameistrystės forma. Tačiau norint, kad pameistrystė prigytų profesinėse mokyklose ir taptų įprasta mokymo forma, reikalinga nuveikti dar nemažai darbų. Viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie tai, kad reikalingos mokyklinio ugdymo ir aukštojo mokslo reformos, tačiau pameistrystės problemos nepelnytai pamirštamos. Verslo manymu, reikalingas sisteminis požiūris į visas švietimo sistemos dalis“, – sako Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidentas.

Laimi ir būsimas darbuotojas, ir darbdavys

Pasak G. Kvietkausko, verslui profesinis mokymas pameistrystės forma yra priimtinas, nes mokymosi procese įmonės gali perduoti būsimiems darbuotojams gamybos procesui būdingą specifiką, augintis sau specialistus, tokiu būdu paprasčiau surandami gabiausieji ir darbščiausieji.

„Tokia mokymo sistema yra lanksti ir užtikrina greitą darbuotojų prisitaikymą prie įmonių poreikių: mokant pameistrystės forma, profesinių mokyklų mokiniai labai greitai integruojami į gamybą, darbuotojai mokosi greičiau, yra labiau motyvuoti, nes suvokia, jog šias žinias panaudos tiesiogiai savo darbe“, – pažymi LPK viceprezidentas.

Pameistrystės mokymo modelis yra itin populiarus Europoje. Pavyzdžiui, Vokietijoje net 60 proc. profesinio pirminio mokymo vyksta pameistrystės būdu: dėl dalyvavimo pameistrystės programose mokiniai netgi konkuruoja tarpusavyje, o tai kelia pameistrystės mokymo formos prestižą ir įpareigoja darbdavius atitinkamai pasitempti. Baigdami mokyklą specialistai jau būna įgiję visas konkrečiai darbo vietai reikalingas žinias ir įgūdžius, o tai labai padidina šių specialistų įsidarbinimo galimybes ir paklausą darbo rinkoje.

Tuo tarpu Lietuvoje ugdyti savo gebėjimus pameistrystės forma kol kas siūlo 12 profesinio mokymo įstaigų, 5 darbo rinkos mokymo centrai, taip pat kvalifikuotus darbuotojus priimančios įmonės. „Statistika šioje srityje gerėja, tačiau ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Mokymo įstaigų, kurios siūlytų mokytis pameistrystės forma, tinklas vis dar labai mažas, todėl nepavyksta pasiekti proveržio šioje srityje“, – teigia G. Kvietkauskas.

2015 metais pameistrystės mokymosi formą rinkosi apie 600 asmenų, norinčių įgyti profesinių praktinių įgūdžių, – tai dvigubai daugiau nei 2014 metais. Tendencijos džiugina, tačiau pameistrystės diegimo mokymo įstaigose sparta – per lėta. G. Kvietkausko nuomone, norint pasiekti proveržį šioje srityje, reikia didesnio profesinių mokyklų vadovų įsipareigojimo.

ES pinigai „įsisavinti“, o ką daryti toliau?

Lietuva vis dar neturi profesinio mokymo stebėsenos ir analizės sistemos, todėl visi priimami valdymo bei investicijų skyrimo sprendimai iki šiol nėra grindžiami objektyviais duomenimis bei įrodymais. Pasak G. Kvietkausko, labai svarbu kaupti duomenis, būtinus sistemos integralumui užtikrinti bei valdymui organizuoti, be to, užtikrinti duomenų skaidrumą, jų prieinamumą, nes tik turint realią statistiką, ja galima grįsti priimamus sprendimus.

„Taip pat vis dar per mažai išnaudojama sektorinių praktinio mokymo centrų ir profesinių mokyklų infrastruktūra, į kurią investuoti šimtai milijonų ES struktūrinių fondų lėšų, tačiau norimo rezultato nepasiekta. Į tai dėmesį atkreipė ir Valstybės kontrolė, todėl svarbu užtikrinti, kad naujai planuojamos skirti investicijos būtų panaudojamos ypač tikslingai“, – sako LPK viceprezidentas.

2012–2015 m. Lietuvoje  buvo atidaryti 42 Sektoriniai praktinio mokymo centrai (SPMC) 33-ose (iš 74) profesinio mokymo įstaigose. Jie buvo aprūpinti naujausia įranga, skirta vykdyti praktinį mokymą visiems šalies gyventojams. Į šių centrų steigimą investuota apie 118 mln. eurų, o 2016–2020 m. iš ES fondų planuojama skirti dar beveik 50 mln. eurų.

Nors buvo sukurta profesinio mokymo plėtros koncepcija, ji taip ir nebuvo visiškai įgyvendinta, o jos galiojimas pasibaigė dar 2016 metų pabaigoje. ES struktūrinių fondų lėšos buvo investuotos ir į profesijos mokytojų kompetencijų ugdymą, o steigiant SPMC 2,8 mln. eurų papildomai skirta sukurti 10 profesinių standartų ir 60 modulinių profesinio mokymo programų. „Deja, iki šiol nė vienas parengtas profesinis standartas nėra įteisintas ir tik 9 programos pradėtos išbandyti profesinio mokymo įstaigose. Dalį modulinių profesinio mokymo programų teks koreguoti, kad jos atitiktų naujai parengtus profesinius standartus ir joms keliamus reikalavimus“, – teigia G. Kvietkauskas.

Sektorinių praktinio mokymo centrų sėkmė – nematuojama

Anot LPK viceprezidento, nors yra ir gerų pavyzdžių, kaip puikiai veikiantys Vilniaus automechanikos mokyklos, Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro, Visagino bei Alytaus mokyklų sektoriniai centrai, ne visos profesinio mokymo įstaigos tikslingai ir efektyviai planuoja centrų infrastruktūros panaudojimo veiklas. Nepritraukdamos į praktinio mokymo veiklas verslo klientų, kitų mokymo ir studijų  institucijų,  įstaigos negauna papildomų pajamų iš SPMC veiklos. Taip yra dėl to, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) vis dar nėra reglamentavusi, kaip suskaičiuoti praktinio mokymo paslaugų įkainius, kokiu būdu atsiskaityti mokykloms, universitetams, kolegijoms už suteiktas paslaugas. Verslo atstovų teigimu, buvusi ministerijos vadovybė dėjo per mažai pastangų tokias biurokratines kliūtis šalinti, sudaryti geresnes sąlygas įveiklinti SPMC.

„Jei norime, kad sukurti centrai teiktų naudą, o ne papildomą naštą valstybei, būtina sukurti lėšų paskirstymo ir apmokėjimo už pameistrystės paslaugų teikimą mokyklose, sektoriniuose centruose ir įmonėse tvarką, kuri būtų aiški, paprasta bei skatintų bendradarbiavimą, o ne kurtų papildomas kliūtis, organizuojant ir įgyvendinant profesinį mokymą pameistrystės forma“, – sako LPK viceprezidentas.

Pernai verslo konfederacijos kartu su ŠMM atliko didelį darbą: aplankė kiekvieną SPMC Lietuvoje, išsiaiškino jų veiklos specifiką, iššūkius bei problemas, įvertino plėtros planus ir profesinių mokyklų potencialą vystyti tokių centrų veiklą. Jau vertinimo metu buvo sutaupyta dalis lėšų ir ženkliai sumažintas kai kurių mokyklų poreikis, atmetant visiškai neracionalius siūlymus. Deja, buvusi ŠMM vadovybė po ilgų diskusijų taip ir nepritarė verslo konfederacijų siūlymui ateityje finansavimą skirstyti, įvedant objektyvius vertinimo kriterijus, kurie padėtų įvertinti investicijos poreikio pagrįstumą ir planuojamą ekonominę bei socialinę naudą.

„2016–2020 ES investicijų periode numatytos lėšos užbaigti sektorinių mokymo centrų plėtrą, tačiau jau dabar matome, kad nesukūrus profesinio mokymo stebėsenos ir analizės sistemos ir neįvedus objektyvių tokių centrų veiklos vertinimo kriterijų, jie neveiks kaip planuota“, – apibendrina G. Kvietkauskas.

Padeda prisitaikyti prie rinkos

Nuo suvirintojo ar transporto mechanikos specialisto iki virėjo, kirpėjo ar net verslininko – šalies profesinio ugdymo įstaigose siūlomų specialybių – daug ir įvairių. Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas sako, kad mokymąsi pameistrystės forma renkasi vis daugiau žmonių, nes tai ne tik galimybė įgyti išsilavinimą, bet kartu gauti ir darbo patirties.

„Nuolat keičiantis darbo rinkai, pameistrystė – greičiausias būdas užsitikrinti darbo vietą: įgyti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti ir pradėti dirbti pagal norimą specialybę“, – teigia jis.

Toks mokymasis grįstas glaudžiu profesinio mokymo įstaigos ir darbdavio bendradarbiavimu ir yra ypač naudingas žmonėms, norintiems įgyti konkrečiai darbo vietai reikalingą kvalifikaciją. Darbdaviui ir pameistriui sudarius darbo sutartį, pameistrys įgyja visas darbuotojo teises: gauna sutartą atlyginimą, kasmetines atostogas, o mokosi pakaitomis tai profesinio mokymo įstaigoje, tai darbo vietoje. Pernai šiuo būdu specialybę įgijo apie 600 asmenų.

2015 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos švietimo ministrai pasirašė deklaraciją dėl pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje aljanso. Šiuo metu Baltijos šalys dalijasi gerąja profesinio mokymo sistemos reformų įgyvendinimo patirtimi ir ieško būdų, kaip padidinti mokymosi darbo vietoje galimybes.

Sprendžia įsidarbinimo problemas

S. Zybarto teigimu, mokymasis pameistrystės būdu didžiausią pridėtinę vertę sukuria dviem atvejais: kai suaugusieji jau yra įgiję bendrąsias kompetencijas ir nori keisti darbo profilį – įsidarbinti konkrečioje srityje, taip pat tiems, kuriems sudėtingiau įsitvirtinti darbo rinkoje.

„Lietuvoje yra nemažai suaugusiųjų, kurie gyvena tarsi užburtame rate – jie nėra įgiję vidurinio išsilavinimo ir dirba nekvalifikuotus darbus. Dirbdami visą dieną tokie žmonės neturi kaip mokytis. Pameistrystė jiems gali tapti išeitimi, nes sudaroma mokymosi ir darbo sutartis, be to, yra galimybė likti dirbti pagal įgytą profesiją. Žmogus ir mokosi, ir tuo pačiu gauna atlyginimą iš darbdavio“, – sako jis ir prisimena, kaip negalėdamas mokytis su kitais mokykloje, asmuo pasirinko pameistrystės formą ir tapęs motyvuotu darbuotoju liko sėkmingai dirbti vienoje statybų bendrovėje.

Anot jo, nemenkas pameistrystės privalumas – individualizuotas mokymas, leidžiantis geriau ir greičiau perprasti konkrečią sritį.

Norintieji mokytis pameistrystės būdu gali kreiptis į bet kurią profesinio mokymo įstaigą ir išsirinkę juos dominančią specialybę prašyti, kad mokymas būtų organizuotas būtent šia mokymo forma. Tais atvejais, kai ugdymo įstaiga to padaryti negali, ji turi pasiūlyti artimiausią įstaigą su mokinį dominančia programa.

Išpildys svajonę

Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykloje šiuo metu pameistrystės būdu galima įgyti suvirintojo ir laivų korpuso surinkėjo kvalifikaciją. Pastarosios specialybės mokosi ir Laurynas Česnauskis. Vaikinas sako laivais žavėjęsis nuo vaikystės, o galimybė mokytis Klaipėdoje atrodė itin patraukli.

„Pasirinkau metalinių laivų korpuso surinkėjo specialybę, nes tai gana sudėtingi mokslai ir man buvo savotiškas iššūkis. Dirbu įmonėje UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“, čia planuoju likti dirbti ir baigęs mokslus“, – sako jis.

Anot jo, didžiausia mokymosi pagal pameistrystės programą nauda – galimybė įgytas teorines žinias pritaikyti praktiškai: „Dirbu įmonėje kaip tikras jų darbuotojas, gaunu užduotį, kurią turiu atlikti, yra mokytojai, kurie padeda, paaiškina, kaip suprasti brėžinius, surūšiuoti detales ir pan. Dirbti turint vien teorines žinias būtų sudėtinga, o čia galime išmokti praktinių dalykų, pamatyti, kaip viskas vyksta iš arti, prisidėti prie įmonės veiklos, įgyti reikalingus įgūdžius šiai profesijai“, – pasakoja Laurynas.

AB „Vakarų laivų gamykla“ personalo direktorė Ala Minkevičienė sako, kad šiuo metu 43 šios mokyklos moksleiviai darbuojasi keliose bendrovei priklausančiose įmonėse. „Sakome „darbuojasi“ todėl, kad vertiname mokinius ne kaip praktikantus, kurie atėjo „atbūti“ laiką, tačiau kaip būsimuosius mūsų darbuotojus“, – priduria ji.

Anot jos, įmonė džiaugiasi turėdama tiek jaunų žmonių, kurie pasirinko būtent tokias profesijas: „Esame atsakingi darbdaviai ir suprantame, kad norint, jog jaunuolis taptų kvalifikuotu specialistu į jį reikia investuoti daug laiko, darbo ir kantrybės. Mokykla suteikia pradžią, mes padedame jiems įtvirtinti žinias ir tapti lygiaverčiais mūsų įmonių grupės darbuotojais.“

• Asmenys gali kreiptis į bet kurią profesinio ugdymo įstaigą, kad jiems būtų suteikta galimybė mokytis pameistrystės būdu

• Norintieji mokytis turi pasirašyti trišalę profesinio mokymo sutartį su įmone ir mokymo įstaiga

• Baigus mokymus pameistriui išduodamas valstybės pripažintas profesinio mokymo diplomas

Konferencijoje taip pat bus pristatytas  veiksmų planas pameistrystei Lietuvoje skatinti. Baltijos šalys pernai pasirašė Pameistrystės deklaraciją, o specialistai pastebi, kad Lietuvoje šis mokymo būdas tampa vis populiaresnis.

Pameistrystė – tai mokymo forma, kai norintieji įgyti profesiją įdarbinami įmonėse ir ten praleidžia didesnę mokymosi laiko dalį. Šie žmonės už savo darbą gauna atlyginimą, nuolat konsultuojasi su darbdaviais ir galiausiai įgyja diplomą arba profesinio mokymo pažymėjimą. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas Saulius Zybartas sako, jog ši forma populiarėja, yra palaikoma darbdavių, o kai kur jau labai pasiteisino.

Mokymą pameistrystės forma Lietuvoje šiuo metu siūlo 12 profesinio mokymo įstaigų, 5 darbo rinkos mokymo centrai, taip pat kvalifikuotus darbuotojus priimančios įmonės.

Per daugiau nei dvejus metus pameistrystės būdu Lietuvoje iš viso mokėsi apie 1500 žmonių.

Europos Sąjungos (ES) užimtumo ir socialinės politikos ministrai antradienį Liuksemburge priėmė pameistrystės deklaraciją, skatinančią sudaryti galimybes mokymuisi darbo vietoje.

ES pirmininkaujanti Lietuva šią deklaraciją parengė remdamasi Vilniuje liepos mėnesį vykusio neformalaus ministrų, atsakingų už socialinę apsaugą ir užimtumą, susitikimo rezultatais.

Deklaracijoje išreiškiamas ES valstybių narių siekis pagerinti pameistrystės schemų kokybę ir pasiūlą, įtraukiant darbdavius, valdžios institucijas bei socialinius partnerius, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, pagrindinis deklaracijos tikslas yra užtikrinti, kad valstybėse narėse jauni žmonės galėtų efektyviai ir kokybiškai įgyti reikalingos darbinės praktikos bei įgūdžių.

Jaunimo nedarbo lygis ES šiuo metu siekia daugiau nei 23 proc. ir yra dvigubai didesnis už suaugusiųjų nedarbo lygį. Anot pranešimo, valstybėse, kuriose paplitusios mokymosi darbo vietoje sistemos, jaunimo nedarbas mažiausias ES. Pavyzdžiui, šių metų rugpjūčio mėnesio duomenimis, jaunimo nedarbas Vokietijoje siekė 7,7 proc., Austrijoje – 8,6 procento.

"Kaip rodo šalių patirtis, jaunimo nedarbo lygis gerokai mažesnis ten, kur efektyviai veikia vadinamosios pameistrystės – t.y. mokymosi darbo vietoje schemos, kai jaunimui nuo pirmųjų studijų metų sudaromos sąlygos dirbti ir mokytis, taip įgyjant praktinių profesinių įgūdžių. Tai turi itin teigiamą poveikį jaunimo užimtumui, socialinei įtraukčiai, darbo rinkos pasiūlos ir paklausos suderinamumui bei ekonominiam konkurencingumui", – teigia A.Pabedinskienė.

Ministrai Liuksemburge taip pat svarstė Komandiruojamų darbuotojų direktyvos įgyvendinimą, kuria siekiama geresnės komandiruojamų darbuotojų socialinės apsaugos. Tačiau šiuo atveju nepavyko rasti kompromiso. Nuomonės išsiskyrė dėl administracinių reikalavimų, kurie gali būti taikomi įmonėms, komandiruojančioms darbuotojus priimančioje valstybėje narėje, bei nuostatų dėl atsakomybės subrangos atveju.