Kaltininkui skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 metams.

Bylos medžiagoje rašoma, kad 2023 m. vasario mėnesio vakarą, esant rūkui, važiuodamas apie 90 km/val. greičiu iš Paliūniškio kaimo link Panevėžio, atsitrenkė į priekyje lėčiau važiavusį automobilį „Fiat Punto“. Po susidūrimo automobilis išslydo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais važiuojančiu automobiliu „Honda Civic“.

Eismo įvykio metu žuvo 2 automobilio „Fiat Punto“ keleiviai, sužalotos abiejų automobilių vairuotojos. Vyrui nustatytas 1,05 promilių girtumas.

Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, autoįvykį sukėlusį L. V. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką ir paskyrė jam 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpintu įrodymų tyrimu, kaltininkas pripažino kaltę, tad bausmės laikas sutrumpintas trečdaliu ir skirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant L. V. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti išgyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Taip pat nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir konfiskuota transporto priemonė – automobilis „BMW 525D“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Kaip paskelbė teisėjas Vytautas Krikščiūnas, J. A. nuteista dėl neteisėto informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo, atskleidimo ar panaudojimo, taip pat neteisėto techninių priemonių įrengimo Panevėžio miesto savivaldybėje, moteriai skirta galutinė subendrinta 12 tūkst. eurų bauda.

Jos sutuoktinis K. A. nuteistas dėl neteisėto privačios informacijos rinkimo, techninių priemonių įrengimo ir viešojo tvarkos pažeidimo, jam skirta subendrinta 9,5 tūkst. eurų bauda.

Nuo sutuoktinių nukentėjusiai porai priteista 11 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 5,9 tūkst. eurų advokato išlaidoms apmokėti.

Nukentėjusiojo K. R. teiktas 3 tūkst. eurų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas asmeniui mirus.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Šioje byloje nukentėjusiaisiais buvo pripažinti su nuteistąja romaną turėjęs vyras bei jo draugė, taip pat septyni Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojai.

Kaip skelbė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2018 metų pavasarį K. A. išsiaiškino, kad jo žmona, dirbanti Panevėžio miesto savivaldybėje, užmezgė romaną su kolega.

Bylos duomenimis, sutuoktiniai dėl neištikimybės apkaltino meilužį ir ėmė jį bei vyro draugę persekioti: pora ir jos artimieji sulaukė žinučių ir skambučių, įžeidžiančių komentarų socialiniuose tinkluose.

Po to, kai 2018 metų rudenį K. A. buvusį žmonos meilužį užsipuolė per sporto varžybas, vyras kreipėsi į policiją, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Tuomet pora pateikė informaciją ir apie patiriamą persekiojimą – atliekant tyrimą kilo įtarimų, kad nukentėjusysis ir jo draugė galėjo būti neteisėtai sekami.

Sutuoktinių namuose atlikus kratą, buvo rasta daugiau nei 60 pokalbių garso įrašų, nuotraukų, kitos informacijos. Dalis šių įrašų – telefoniniai pokalbiai, o likę – slapta daryti garso įrašai iš Panevėžio miesto savivaldybės rūkomojo, kabineto bei tarnybinio automobilio.

Tyrimą atlikusiems pareigūnams pavyko nustatyti beveik 30 asmenų, kurių pokalbiai buvo slapta įrašyti.

Autorius Dominykas Biržietis

Kaip BNS nurodė Panevėžio apylinkės teismo atstovė Irma Gritėnienė, trečiadienį baudžiamoji byla pradėta nagrinėti: perskaitytas kaltinamasis aktas, apklausta 2006 metais gimusios nukentėjusiosios mama, pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai.

„Buvo apklausti beveik visi liudytojai, kitame posėdyje numatoma apklausti vieną likusį liudytoją, peržiūrėti nukentėjusiosios apklausos vaizdo medžiagą“, – sakė I. Gritėnienė.

Anot jos, kaltinamieji parodymų nedavė, jaunuoliai pasinaudojo teise tai padaryti po visų liudytojų apklausų.

Teismas taip pat sprendė dėl 2008 metais gimusio kaltinamojo D. Š. suėmimo pratęsimo dviem mėnesiams. Nutartį dėl kardomosios priemonės pratęsimo teismas priims kovo 18 dieną.

2007 metais gimusiam kaltinamajam N. M. teismo nutarimu skirtas dviejų mėnesių suėmimas nuo kovo 12 dienos.

Vyriausias kaltinamasis M. L., gimęs 2003 metais, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tad jam kardomoji priemonė netaikoma.

Teismui taip pat pateiktas nukentėjusiosios ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Kiti teismo posėdžiai šioje byloje numatyti balandžio 12 ir gegužės 9 dienomis.

Jaunuoliai, kuriems nusikaltimo padarymo metu buvo 14, 15 ir 20 metų, kaltinami sunkiu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei palikimu be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei.

Sunkinančia aplinkybe kvalifikuojama tai, kad visi trys kaltinamieji nusikaltimo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio.

Kaip skelbė prokuratūra, be sąmonės gulinčią sužalotą paauglę Panevėžio policijos pareigūnai Paįstrio seniūnijoje esančioje miško aikštelėje rado 2023 metų kovo 10-osios vakarą. Nepilnametė buvo skubiai išvežta į ligoninę, gydoma intensyviosios terapijos skyriuje.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, ji sumušta per išgertuves švenčiant vieno kaltinamųjų 20-ąjį gimtadienį. Tarp neblaivių jaunuolių kilus konfliktui, jubiliatas ir du nepilnamečiai paauglę mušė, spardė ir kitaip žalojo.

Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad nukentėjusiajai buvo suduota ne mažiau kaip 64 smūgiai į įvairias kūno vietas. Specialistai konstatavo, kad smarkiai sumušta nepilnametė, pareigūnams jos nesuradus, būtų išgyvenusi ne ilgiau nei keliasdešimt minučių, jai grėsė pavojus mirtinai sušalti.

Už sunkų sveikatos sutrikdymą kaltinamiesiems gresia laisvės atėmimas iki 10 metų.

Subendrinus su anksčiau skirta ir neatlikta bausme smurtautojui teks kalėti penkiolika dienų ilgiau.

Bylos duomenimis, 39 metų M. E. pernai kovą Panevėžio rajono Velžio seniūnijoje, šalia Staniūnų kaimo esančiame miškelyje smurtavo prieš savo sutuoktinę D. E.

„Kartu išgėrus alaus, vyras sumušė moterį ir, apsvaigusią nuo smūgių, bejėgę, nebesiorientuojančią tamsoje, ankstyvą pavasarį esant sniegui, paliko be pagalbos. Visą naktį prabuvusi miške moteris sušalo, nušalo rankas, kojas. Pagalbą iškvietė rytą sniege gulinčią moterį pastebėjęs praeivis“, – nurodoma teismo pranešime.

„Rugpjūčio mėnesį pora toje pačioje vietoje vėl išgėrinėjo, vyras vėl sumušė žmoną, o vėliau automobilyje – dar kartą“, – teigiama jame.

Pagal bylos medžiagą, M. E. nuteistas už trijų tyčinių, baigtų nusikalstamų veikų padarymą. Jis jau buvo teistas, be to viena byla prieš tą pačią nukentėjusiąją D. E. buvo nutraukta jiems susitaikius.

Vyras penkerių metų bėgyje dvylika kartų baustas administracine tvarka, tačiau ir toliau darė administracinius nusižengimus.

Teismo teigimu, nuteistasis nedirbo, neišlaikė savo mažamečių vaikų, nesirūpino jais. Be to, vykstant ikiteisminiam tyrimui, jis toliau smurtavo, nors buvo taikomos kardomosios priemonės, kurių taip pat nevykdė.

M. E. neatvyko į bylos nagrinėjimą, o įpareigotas policijos pareigūnų į teismo posėdį atvyko neblaivus, todėl teismas pakeitė jam ikiteisminio tyrimo metu skirtas kardomąsias priemones į suėmimą.

„Teismas, vadovaudamasis visomis nustatytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą skiriant laisvės atėmimo ir arešto bausmes, o subendrinus – laisvės atėmimo bausmę. Nėra pagrindo bausmės vykdymą atidėti, nes prieš tą patį asmenį padarytos trys smurtinės nusikalstamos veikos, nevykdytos kardomųjų priemonių sąlygos, vyras daug kartų baustas administracine tvarka“, – sakė bylą nagrinėjęs Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas.

Nuteistasis M. E. turės atlyginti Panevėžio teritorinės ligonių kasų pareikštą daugiau nei 900 eurų civilinį ieškinį dėl D. E. gydymo išlaidų atlyginimo, apie 600 eurų valstybei už jam pačiam ir nukentėjusiajai suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Teismo posėdžiai vyko už uždarų durų siekiant apsaugoti nepilnametės mergaitės asmens teises.

Kaip trečiadienį pranešė teismas, vyrai per feisbuko pokalbių programą iš savo paskyrų rašė nepilnametei mergaitei seksualinio pobūdžio žinutes, prašydami atsiųsti savo nuogo kūno nuotraukų.

35 m. vilnietis jau kartą buvo teistas už tokį pat nusikaltimą. Pareigūnai nustatė, kad, atlikdamas bausmę pataisos namuose, jis vėl žinutėmis tvirkino nepilnametę. Vilnietis dabar nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme.

42 m. rokiškėnui skirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

„Išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų kaltė padarius nusikalstamas veikas – kėsinimąsi į jaunesnio negu 16 metų asmens seksualinį neliečiamumą, įrodyta. Kadangi net atlikdamas bausmę pataisos namuose vilnietis nesusilaikė nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl jam skirtina griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant didesnę nei bausmės vidurkis“, – pranešime sakė bylą nagrinėjęs Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas.

Pasak jo, kitas nuteistasis, rokiškėnas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi bei savo noru pradėjo atlyginti padarytą neturtinę žalą, tad jam skirta švelnesnė – laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais.

Abu nuteistieji turės atlyginti nukentėjusiosios advokato išlaidas bei sumokėti po 2 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Į teismą kreipėsi Panevėžio ligoninė, nesutikdama su Panevėžio darbo ginčų komisijos išvada, kad iš jos turi būti išieškotas 135 darbuotojams nesumokėtas padidintas darbo užmokestis karantino metu dirbant su sergančiais COVID-19 pacientais.

Teismas ligoninės ieškinį tenkino iš dalies, bet priteisė išmokėti priedus bei delspinigius 25 ligoninės darbuotojams. Likusių atsakovų reikalavimus teismas atmetė. Ši nutartis gali būti skundžiama apygardos teismui.

Teismas konstatavo, kad ne visi ligoninės darbuotojai galėjo pretenduoti į priedą už darbą pandemijos sąlygomis, nes ne visi tiesiogiai dirbo su COVID-19 pacientais.

Teismo duomenimis, iš 135 ieškinį pateikusių ligoninės darbuotojų – medikų, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų, valytojų, maisto išdavėjų, sanitarų – daugiau nei 20 kreipėsi į teismą dėl taikos sutarčių sudarymo.

Teismas patvirtino taikos sutartis.

Pernai lapkritį Darbo ginčų komisija įpareigojo ligoninę išmokėti priedus ir delspinigius visiems skundą teikusiems 135 šios ligoninės medikams. Pirminiais duomenimis, tuomet tam reikėjo per 400 tūkst. eurų.

Ginčas tarp dalies Respublikinės Panevėžio ligoninės medikų ir administracijos kilo 2020 metų balandį, kai administracija priedus, siekiančius 60–100 proc. algos, skyrė tik tiesiogiai su patvirtintais COVID-19 pacientais dirbusiems ligoninės darbuotojams.

Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojai teigė, kad tokia ligoninės administracijos politika nėra teisinga, mat pavojingomis sąlygomis dirbo ir tie medikai, kurie paslaugas teikė pacientams, galbūt užsikrėtusiems COVID-19, laukiant, kol paaiškės jų COVID-19 testo atsakymas.

Kaip pirmadienį skelbia Panevėžio apylinkės teismas, Teisėjų taryba teigiamai įvertino pirmininkės kadencijos metu įvykusią teismų reformą, sėkmingai vykdytą teismo veiklą ir patarė prezidentui skirti teismo pirmininke antrai kadencijai.

V. Breskienė teisme dirba nuo 1999 metų, pirmininkauja teismui nuo 2016-ųjų.

Kaip pranešė teismas, kaltinamasis K.K. feisbuke pernai vasarą mažiausiai keturis kartus R. M. Račkauską tyčia pavadino komjaunimo nariu ir lyderiu.

„Bylos medžiagoje nurodoma, kad taip paskleista paniekinanti bei žeidžianti R. M. Račkausko garbę ir orumą informacija, sudaro prielaidas pakirsti pasitikėjimą juo, kaip asmeniu ir Panevėžio miesto meru“, – teigiama teismo pranešime.

Bylą teismas išnagrinėjo sutrumpinto proceso tvarka, per vieną posėdį.

Sprendimą ketinama skelbti kovo 19 dieną.

Pasak teismo, savivaldybė taip pat įpareigota padengti 200 eurų siekiančias bylinėjimosi išlaidas.

Bylos duomenimis, į teismą ieškinį pateikusios moters sūnus Biržuose esančioje Vėjo gatvėje automobiliu įvažiavo į duobę aštriais kraštais, sugadino priekinio ir galinio rato padangas bei ratlankius.

Duobė gatvėje nebuvo pažymėta ar saugiai aptverta, jokių įspėjamųjų ženklų apie duobėtą kelią tame ruože nebuvo.

Nors moteris kreipėsi į savivaldybę prašydama atlyginti 250 eurų remonto išlaidas, tačiau savivaldybė prašymo netenkino.

Teismo vertinimu, Biržų rajono savivaldybė yra atsakinga už tai, kad vietinės reikšmės keliai bei gatvės būtų prižiūrėti ir tvarkingi, kad atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir funkcijas.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Treneriai V. B. ir V. I. buvo išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Byloje dviračių sporto treneriai buvo kaltinami sukčiaudami ir klastodami su jų treniruojamomis sporto grupėmis susijusius dokumentus siekę neteisėtai gauti daugiau nei 11,5 tūkst. eurų darbo užmokestį.

Teisme įrodyta, kad sportininkų grupės iš tiesų veikė, treniruotės vyko, o sportininkės dalyvaudavo varžybose. Kelioms sportininkėms, suderinus su Kūno kultūros ir sporto centro (KKSC) vadovybe, buvo leista treniruotis individualiai.

Taip pat teisme nustatyta, kad egzistavo ir parengiamoji KKSC dviračių sporto grupė, vaikai joje treniravosi, todėl treneriai privalėjo gauti darbo užmokestį. Tai patvirtino bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai ir jaunųjų sportininkų tėvai.

Anot bylą išnagrinėjusio teismo, KKSC sudarė ir patvirtino didelio meistriškumo sportininkų grupes, o treneriai V. B. ir V. I. pateikdavo tik prašymus.

Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro civilinis ieškinys daugiau nei 11,5 tūkst. eurų sumai šioje byloje nebuvo nagrinėtas. Teismas pasisakė, kad KKSC turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Šis teismo nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.