„Viskas buvo gerai iki tos akimirkos, kai vidury trasos man pritrūko jėgų ir aš tiesiog pakibau virš to tarpeklio. Galvoje sukasi liūdniausi scenarijai, pasižiūriu žemyn – o po manimi akmenys ir aštrios uolos... Man bėga ašaros ir aš nieko negaliu padaryti... Tai buvo tikras panikos priepuolis“, – gąsdinančias minutes pakibus virš bedugnės prisimena viena iš „Salos“ dalyvių, socialiniuose tinkluose išgarsėjusi gražuolė Goda.

LNK rodomas šou filmuojamas saulėtoje Tenerifėje – čia jauni vaikinai ir merginos iš Lietuvos kartu gyvena prabangioje viloje, kuri 24 val. per parą yra filmuojama realybės šou kamerų, ir kas dieną vykdo kvapą gniaužiančias užduotis. Šį kartą salos kalnų reljefe dalyvius pasitiko visose Kanarų salose garsus laipiojimo  uolomis ir akmenimis sporto profesionalas Walteris Golleris. Afrikoje gimęs, laisvai anglų, ispanų ir vokiečių kalbomis kalbantis austras į kalnus pradėjo kopti būdamas vos dešimties metų – savo 25 metų laipiojimo patirtimi jis dalinosi ir su lietuvaičių grupe. Tiesa, ne visi dalyviai, supratę, kokio gylio tarpeklį jiems reikės įveikti, buvo sužavėti iššūkio – ne vieną sukaustė baimė.

„Kiekvienas turėjo pasikabinti ant tarp dviejų tarpeklio pusių ištempto lyno. Dalyviai rankomis patys stūmėsi ir traukėsi tuo lynu, o jų kūnus laikė specialūs apraišai. Techniškai tai nėra sudėtinga užduotis, tačiau jai reikia labai daug drąsos – pasileisti nuo skardžio krašto ir pasitikėti virvėmis, kad jos tave išlaikys, – tai buvo svarbiausia. Esu labai nustebęs, kad tiek daug jūsų dalyvių sugebėjo įveikti save“, – poroms skirtą užduotį aiškino garsusis laipiojimo meistras W. Golleris.

Kiekvienos poros pasirodymas buvo vertinimas pagal laiką, kurio reikėjo kiekvienam dalyviui – vaikinu ir merginai – įveikti minėtą tarpeklį. Labiausiai nepasisekė dėl adrenalino protą pametusiam asmeniniam treneriui Tadui – tapęs pirmuoju užduoties savanoriu ir labai greitai ją įveikęs, jis turėjo  nuryti karčią pralaimėjimo piliulę, kai jo pora Vaida – aukštosios mados modelis – net ir ilgai įtikinėjama nenugalėjo savo aukščio baimės.

„Kai jau atsisėdau ant to tarpeklio krašto ir žemyn nuleidau kojas, supratau, kad mano  aukščio baimė yra didesnė nei galvojau anksčiau. Negalėjau pasileisti – tik galvojau, kas bus, jei aš užstrigsiu, jei nuplyš tas lynas ir aš krisiu žemyn. Man drebėjo rankos ir nieko negalėjau su savim padaryti. Kartu man ir gėda, kad nuvyliau savąjį Tadą – mačiau jo akyse tylų priekaištą, kodėl mes likome paskutiniai...“, – pasakojo Vaida.

„Manau, kad Tadas nori laimėti bet kokia kaina, ir jam net nesvarbu, ką laimėti – ar tai būtų mergina, ar užduotis, ar prizas. Vaida jam tėra įrankis tai pergalei pasiekti – todėl jis ją labai ilgai ir net piktai įkalbinėjo įveikti tą užduotį. Tačiau čia juk ne baimės, o meilės šou, todėl bent man toks jo elgesys stresinėje situacijoje labai daug pasako apie žmogų... Tadui svarbiau pergalė, o ne Vaidos baimė“, – situaciją iš šono komentavo kita „Salos“ dalyvė Reda.

Šiandien LNK žiūrovai ne tik pamatys, kaip visoms poroms sekėsi susidoroti su daug drąsos, nervų ir net ašarų pareikalavusiu tarpeklio aukščio iššūkiu, tačiau ir paaiškės, kurie du dalyviai – vaikinas ir mergina – turės palaidoti savo svajones surasti meilę Tenerifėje ir visiems laikams paliks projektą. Nuotykių ir meilės realybės šou „Sala“  – šį trečiadienio vakarą,  20.30 val., per LNK.

„Man pirmiausia pradeda beprotiškai širdis kalatotis, atrodo, kad net marškinėliai kilnojasi, kaip ji plaka. Rankos nutirpsta, pradeda drebėt. Jei atsistosi, tai atrodo, kad nukrisi“, – patiriamus panikos priepuolius apibūdina vaikinas Mindaugas.

Pirmus nerimo priepuolius jis pradėjo jausti būdamas vos 11 metų, kai skyrėsi jo tėvai. Dar prisidėjo užgauliojimai ir patyčios mokykloje. Mokinys išsiskirdavo savo apranga ir šukuosena – tai tapdavo pretekstu nuolatiniams priekabiavimams. Panikos atakos pasiekė kritinį tašką, kai 10-oje klasėje Mindaugas buvo paliktas mokytis antriems metams. Ilgainiui nerimo priepuoliai išaugo į gilia depresiją.

Blogiausia, kad pastovaus ilgalaikio nerimo pasekmė – mintys apie pasitraukimą iš šio pasaulio. To neišvengė ir Mindaugas.

„Tu nesupranti, dėl ko jaudinies. Aplink tave atrodo viskas yra gerai. Ir staiga nei iš šio nei iš to tau užeina priepuolis. Norisi tik užsidaryt ir sėdėt kamputyje. Apima jausmas, kad net nenori būt šiame pasaulyje“, – atvirai pasakoja vaikinas.

Kad tai rimta liga Mindaugas suprato, tik kai teko apsilankyti ligoninėje. Po gydymo ligoninėje Mindaugas atvirai kalba, kad tai yra rimta liga, kurią būtina gydyti.

Psichologė Eglė Adomavičiūtė aiškina, kad nerimo epizodas pasireiškia tam tikrais fiziniais pojūčiais – galvos svaigimas, dūsimas, krūtinės spaudimas, dažnas kvėpavimas, galvos svaigimas, gali rankos drebėti, taip pat dar prisideda psichologiniai simptomai – baimė numirti, baimė, kad ištiks infarktas, insultas, bijoma prarasti kontrolę.

Pasak jos, priepuolio eiga tokia: trigeris – įvykis, kuris išprovokuoja reakciją, tada fiziniai simptomai, mintys – aš nualpsiu, aš numirsiu, ir tada fizinis elgesys – atsidarom langus, bėgam į lauką ir t.t.

Nerimą sumažinti padeda fizinis aktyvumas, todėl psichologė pataria reguliariai sportuoti, taip pat reikėtų atidžiai sekti savo mintis – svarbu sąmoningai sau kartoti, kad tai tik mintys, bet ne faktas, trečia – nevengti vietų, kur kyla nerimas, bet po truputį prie jų pratintis, kol įsitikinama, kad nieko blogo nenutiks.

Daugiau patarimų laidoje „Laimingas, nes gyvas“ šį šeštadienį 17.25 per TV3.

Specialistai skuba raminti – tai ne infarktas, o nerimo sutrikimas, dar vadinamas panikos ataka, kuriai būdingas itin stiprus mirties baimės jausmas. Nesiimant keisti gyvenimo būdo, tokios būsenos gali kartotis, kol galų gale perauga į rimtesnius psichikos sutrikimus ar socialinę savęs izoliaciją, rašoma pranešime spaudai.

Gali trukti iki 30 min.

„Panikos ataka – tai netikėtas, staigus baimės priepuolis, kurio metu atsiranda fiziologinės organizmo reakcijos. Pojūčiai, lydintys tokį priepuolį, dar labiau išgąsdina žmogų. Taip susidaro „užburtas minčių ratas“: naujo priepuolio laukimas, nerimas, baimė ir priepuolis. Šias atakas dažniausiai išprovokuoja nervų sistemos jautrumas, atsiradęs dėl tam tikrų susikaupusių emocijų, netekčių ar išgyvenimų, kurie ilgą laiką buvo slopinami. Ir tuo skundžiasi ne tik jaunimas – šie priepuoliai pas kardiologus dažniau atgena moteris ir ypač  – svetur gyvenančius tautiečius“, – pasakoja gydytoja kardiologė Jelizaveta Burca.

Be minėtų pagrindinių simptomų, panikos atakas dažnai lydi padažnėjęs kvėpavimas, dusulio jausmas, krūtinės skausmas, gausus prakaitavimas, silpnumas, pykinimas, galūnių tirpimas – tai gali trukti 10–30 minučių. Apėmus šiai būsenai prarandama koordinacija ir atsiranda didelė baimė išprotėti ar net numirti.

Gali jausti nuolatinę baimę

Po vieno ar dviejų panikos priepuolių žmogus pradeda jausti nuolatinę baimę, kad ši būsena pasikartos. Dėl šios priežasties pradedama riboti kasdienę veiklą, vengiama atsidurti tose vietose, iš kurių būtų sunku pasišalinti ir gauti reikiamą pagalbą ištikus panikos atakai. Kartais žmonės netgi vengia vaikščioti tomis pačiomis vietomis, kuriose patyrė priepuolį.

„Dažniausiai pirmojo priepuolio metu žmogus apskritai nesupranta, kas vyksta su jo mintimis bei kūnu. Viena iš pagrindinių priemonių kovoti su tuo – tai savo reakcijos stebėjimas ir emocijų kontroliavimas, šalto proto išlaikymas, supratimas, kad nuo šios gąsdinančios atakos niekas neišprotėja ir nemiršta. Savikontrolė padeda ramiau reaguoti į situaciją. Nors tai nėra kardiologinė liga, tačiau privalu nuolat profilaktiškai tikrintis širdies darbą – juk tai pagrindinis žmogaus „variklis“, – teigia J. Burca.

Neaptikus širdies ligų ir išgirdus nerimo sutrikimo – panikos atakos diagnozę, kardiologai dažnai rekomenduoja kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, kurie suras veiksmingų gydymo būdų – tiek medikamentinių, tiek kognityvinių. 

Vis dėlto, pastebi kardiologė, panikos atakos yra susijusios su žmogaus psichologine būkle, tad norint jų išvengti, pirmiausia reikia keisti gyvenimo būdą ir į savo dienotvarkę įtraukti mėgstamas bei sveikatai naudingas veiklas.

„Norint užbėgti įvykiams už akių ar išvengti pakartotinių panikos atakų, reikia kuo daugiau dėmesio skirti sau: ilgi pasivaikščiojimai gryname ore, sveika mityba, kiekvienam priimtinas ir tinkamas fizinis krūvis – bent keletą kartų per savaitę – stiprina ir organizmą, ir širdį. Taip pat svarbu leisti kūnui bei protui „pailsėti“ – tam puikiai pasitarnauti gali ir knyga“, – rekomenduoja „InMedica“  klinikos Santariškėse kardiologė.

Matematikos valstybinis brandos egzaminas uostamiestyje vyko devyniuose egzaminų centruose. Laikyti jį buvo užsiregistravę 975 klaipėdiečiai – 250 daugiau nei praėjusiais metais.

Manoma, kad įtakos tokiam augimui turėjo pasikeitusi tvarka. Atestatui gauti šis egzaminas nėra būtinas, tačiau jis tapo privalomas norintiems įstoti į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, išskyrus menų studijas.

Tačiau ne visi užsiregistravusieji atvyko į matematikos valstybinį brandos egzaminą. Uostamiestyje jį laikė 922 abiturientai. Vienas iš anksto pranešė, kad serga, antram nebuvo leista laikyti šio egzamino. Dar du abiturientai atvyko į egzaminų centrus, tačiau juos įveikė stresas.

Vienas vaikinas, paveiktas didelės įtampos, nualpo dar prieš egzaminą. Iki pastarojo buvo likę daugiau nei pusvalandis. Mokiniai dar nebuvo suleisti į centrą, o laukė lauke. Liudininkų teigimu, krisdamas vaikinas susižeidė. Jis greitosios pagalbos automobiliu išvežtas į ligoninę.

Stresas įveikė ir vieną merginą. Ją ištiko panikos priepuolis. Mergina taip pat išvežta į ligoninę.

„Gaila, kad vaikai taip stipriai stresavo. Šie abiturientai egzaminą galės laikyti pakartotinės sesijos metu. Tada bus mažiau žmonių. Gal pavyks“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Virginija Kazakauskienė.

49 užsiregistravusieji, matyt, į egzaminą neatvyko, nes persigalvojo. Dar vienas abiturientas pavėlavo.

V. Kazakauskienė pasakojo, kad iš organizacinės pusės matematikos valstybinis brandos egzaminas uostamiestyje praėjo sklandžiai. Tačiau atkreipė dėmesį, kad vykdytojams teko atidžiai stebėti, jog abiturientai į patalpą neįsineštų mobiliojo ryšio telefonų.

Kai kurie nenorėjo su aparatais išsiskirti. Tą padarydavo tik po griežto paliepimo.

„Kažkaip reikia ugdyti vaikų atsakomybės jausmą. Juk yra aiškiai pasakyta, kad į egzamino patalpą mobiliojo ryšio telefono negalima įsinešti. Mokinys eina, o vykdytojai mato, kad kišenėje telefonas. Tik po griežto reikalavimo ištraukdavo ir tai nenoriai“, – pasakojo pavaduotoja.

V. Kazakauskienė svarstė, gal šiuolaikiniai vaikai priklausomi nuo telefonų, priaugę prie jų: „Iš kai kurių jautėsi didelė baimė likti be aparato kelioms valandoms. Šautuvas gali bet kada išauti. Telefonas lygiai taip pat. O suskambėjimo kaina didelė – atestatas, pagal instrukciją negalima leisti laikyti ir kitų egzaminų. Kodėl reikia taip rizikuoti?“.

Dėl nežinomų priežasčių įlaipinimo metu atlikėja užsipuolė lėktuvų kompanijos darbuotoją. Liudininkų teigimu, S. Boyle atrodė pasimetusi ir rėkė, kad nepadarė nieko blogo, iškėlė didelę sceną, o visi stovėjo sumišę. Moters būklė pasirodė kelianti nerimą ir policijos pareigūnams, kurie pasirūpino jos nugabenimu į ligoninę.

Tai jau ne pirmas atvejis, kai dėl nervinio išsekimo ar priepuolių S. Boyle atsiduria medikų rankose. Nervinį priepuolį ji patyrė ir po šou „Britain's Got Talent“ finalo, kurio neabejotina favorite buvo laikyta. Tuomet ji užėmė antrą vietą, nusileidusi šokėjų grupei „Diversity“. Paskutinis incidentas taip pat įvyko oro uoste prieš keletą savaičių. Tuomet dainininkę nuo minčių, kad reikia skristi vienai, ištiko panikos priepuolis, S. Boyle telefonu garsiai kvietėsi pagalbos, kol galiausiai atskubėjęs dainininkės asistentas parvežė ją į namus.

2013-aisiais S. Boyle atskleidė kad jai buvo diagnozuotas Aspergerio sindromas – tam tikra autizmo forma. Dainininkė sakė pajutusi palengvėjimą, kai sužinojo apie savo ligą, mat iki tol sunkumų mokantis ir bendraujant priežastimi buvo įvardijamas smegenų pažeidimas dėl deguonies trūkumo gimimo metu. „Taip, aš patiriu sunkumų bendraudama, kad veda į frustraciją. Jei žmonės būtų bent truputį kantresni, tai pakeistų labai daug dalykų. Aspergerio sindromas manęs neapriboja. Tiesiog tai dalykas, su kuriuo turi gyventi ir kurti“, - kalbėjo S. Boyle. 

Holivudo žvaigždė Angelina Jolie (Andželina Džoli) ketvirtadienį pademonstravo gebanti ryžtingai veikti ne vien didžiajame ekrane, kai padėjo nuraminti vieną savo gerbėją, kurią apėmė panikos priepuolis didelėje spūstyje prie vienos televizijos studijos Niujorke.

Filmo „Piktadarės istorija“ (Maleficent) žvaigždė dalijo autografus didelei miniai, susirinkusiai prie televizijos „Comedy Central“ studijos po pasirodymo Jono Stewarto (Džono Stiuarto) vedamoje laidoje „The Daily Show“. Tuo metu viena jos gerbėja ėmė šaukti, kad ją ištiko panikos priepuolis.

Aktorė ir režisierė atkreipė dėmesį į kilusį sambrūzdį ir pakvietė savo apsaugininkus, kurie išvedė tą merginą į saugią vietą, po to priklaupė šalia jos, norėdama patikrinti, kaip ji jaučiasi.

A.Jolie pasisiūlė pasirašyti tai gerbėjai ant žurnalo ir netgi padarė asmenukę su susijaudinusia mergina, nušluostė jai ašaras. Tada superžvaigždė nuėjo prie jos laukusio automobilio.