Pats Seimo narys tai neigia.

Turizmui papildomus 10 mln. eurų pasiūlė grupė Seimo narių, dirbančių Seimo Ekonomikos komitete. K. Starkevičius yra šio komiteto pirmininkas.

„Jis pasirašė. Labai džiaugiuosi, kad komiteto pirmininkas pasirašė. Elektroniniu būdu buvo pasirašoma“, – BNS teigė siūlymo iniciatorius liberalas Andrius Bagdonas.

Seimo svetainėje, kur registruojamos parlamentarų iniciatyvos, nurodyta, kad prašymą dėl papildomo turizmo finansavimo be A. Bagdono teikia demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantys Laima Mogenienė ir Lukas Savickas, socialdemokratas Gintautas Paluckas, Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė, „valstietis“ Deividas Labanavičius, o taip pat K. Starkevičius.

Seimo posėdžių sekretoriato atstovai BNS paaiškino, kad K. Starkevičius iniciatyvą elektroniniu būdu yra pasirašęs per duomenų valdymo sistemą (DVS).

K. Starkevičius neigė padėjęs parašą.

„Ne, nepasirašiau. Nežinau kaip ten yra. Ar pats pasikišau, ar... Bet to (kad turizmui būtų papildomai numatoma 10 mln. eurų – BNS) nepalaikau. Tai faktas“, – sakė Seimo narys.

BNS žiniomis, elektroniniu parašu šį siūlymą buvo parėmęs ir kitas komitete konservatorius Mindaugas Skritulskas, tačiau vėliau persigalvojo ir parašą atsiėmė.

Parašo dėl PVM lengvatų neatsiims 

Tai ne pirma iniciatyva, kurią K. Starkevičius parėmė po to, kai konservatorių prezidiumas įpareigojus frakcijos Seime narius neteikti biudžetui siūlymų, nederintų su Vyriausybe.

Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas su dar trimis partiečiais – K. Starkevičiumi, M. Skritulsku ir Antanu Čepononiu jau yra pateikę iniciatyvą neribotai pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą kultūros, sporto, maitinimo sektoriams, nors Ministrų kabinetas siūlo šią lengvatą jiems taikyti tik iki 2023-ųjų liepos.

9 proc. PVM šioms paslaugoms baigia galioti šių metų pabaigoje. 

Čia tik audra stiklinėje.

Po tokio šių keturių konservatorių žingsnio konservatorių Priežiūros komitetas rekomendavo pateiktus nesuderintus pasiūlymus atsiimti. Kol kas nė vienas Seimo narys to nepadarė.

K. Starkevičius BNS tikino neatsisakantis idėjos, kad reikia taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas labiausiai nuo geopolitinių ir energetikos krizių nukentėjusiems sektoriams.

„Jeigu dabar Vyriausybė ras tuos šaltinius, tai ir bus tas PVM, laikausi, kad jis iš tikrųjų reikalingas. Tai nebūtų kažkokia našta (biudžetui – BNS), o būtų didesnė apyvarta ir per ją pasiektume didesnius rezultatus, bet išsaugotume tą verslą, nes energetiniai kaštai šiam sektoriui taip pat turi įtakos. Kai lengvata buvo, apyvartos padidėjo ir mokesčiai nenukentėjo. Reikia tai įvertinti“, – tvirtino K. Starkevičius. 

„Jeigu matysime, kad nėra pinigų, tikrai už biudžetą balsuosiu, jeigu nebus (lengvatoms – BNS) pinigų, tada (dėl jų – BNS) nebus balsuojama“, – kalbėjo jis. 

Politikas tvirtino, kad nesijaučia nusižengęs.

„Čia tik audra stiklinėje“, – sakė jis.

„Turime pradėti svarstyti paramos priemones, kurios būtų ne tik padėti, išgelbėti, kaip dabar, bet priemones, kurios leistų verslui transformuotis, prisitaikyti prie dabartinių egzistuojančių neapibrėžtų situacijų, kurios nuolat kinta. Galbūt keisti patį verslo modelį, netgi veiklos kryptis. Pradedama apie tai diskutuoti“, – BNS sakė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Anot jos, kol kas apie tai tik diskutuojama, tačiau vėliau turėtų būti svarstoma ir Vyriausybėje. Kiek tam galėtų būti skiriama lėšų, ji nesakė.

„Dar nekalbame apie konkrečius dalykus, bet visi sutinkame, kad paskolos ar dotacijos netenka prasmės, jei nėra nukreiptos į transformaciją ar pasikeitimą, kuris leistų sektoriui gyventi ilgalaikėje perspektyvoje, o ne tik šiandien“, – teigė viceministrė.

Pasak jos, šiuo metu turizmo sektoriui yra numatyta 49 mln. eurų paramos, iš jos 30 mln. eurų skirta lengvatinėms paskoloms, 10 mln. – medikų atostogoms nuo rugsėjo, 6 mln. eurų – inovacijomis, o 800 tūkst. eurų – apmokėti nakvynės trečią naktį, jei į Lietuvą atvykęs turistas sumokės už dvi naktis.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Elijus Čivilis gegužę BNS sakė, jog įmonės turės persiorentuoti ir pasinaudoti tuo laiku, kai nėra turistų, o personalą galima apmokyti.

Kai kurie Lietuvos turizmo verslo atstovai sako, kad sektoriaus padėtį apsunkina valstybės paramos trūkumas, sudėtinga įmonių padėtis verčia galvoti ir apie veiklos pokyčius.

Vartotojų teisų apsaugos tarnybos duomenimis, nuo karantino pradžios panaikintos aštuonių kelionių organizatorių licencijos, dažniausiai pačių įmonių prašymu, be to, 16-likai įmonių jos laikinai sustabdytos. Tai reiškia, kad įmonės nebegali organizuoti kelionių, bet gali jas platinti.

Tarnybos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veiki 249 licencijuoti kelionių organizatoriai ir 153 jų pardavimų agentai.