„Procesas (derybų – BNS) bus ilgas. Pagal signalus, kuriuos siunčia Briuselio klerkai, turbūt kitų metų pabaigoje susitarimą turėsime dėl tiesioginių išmokų. Dabar naujas parlamentas nauja Komisija, keičiasi kai kurių šalių vadovai“, – ketvirtadienį Seimo opozicijai priklausančioje liberalų sąjūdžio frakcijoje teigė ministras. 

„Tikiu, kad turėsime daug geresnius tiesioginių išmokų skaičius negu turėjome. (...) Kiek tiksliai, negaliu įvardinti“, – pridūrė jis.

Baltijos šalys derybose su EK reikalaus, kad tiesioginės išmokos žemdirbiams po septynerių metų siektų 100 proc. ES vidurkio. Dėl to gegužės pabaigoje  neformaliame susitikime Vilniuje susitarė Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkio ministerijų vadovai.

Šiuo metu tiesioginių išmokų ES vidurkis yra 266 eurai už hektarą, o Lietuvoje jis pernai buvo 166 eurai.

2013 metais Europos Vadovų Taryboje buvo sutarta, jog 2019 metų pabaigoje Lietuvos ūkininkai gaus ne mažiau nei 196 eurus už hektarą. Pagal dabartinį EK pasiūlymą 2027 metais Lietuvos žemdirbiams bus mokamos 80 proc. ES vidurkio išmokos.

Šią savaitę Europos Komisijai pritarus nacionalinės paramos skyrimui, ŽŪM patvirtino nuostolių kompensavimo taisykles, pagal kurias bus išmokama parama. Kompensacijas gaus tie žemdirbiai, kurie atitiks šių taisyklių reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisę į paramą turi tik tie žemdirbiai, kurie iki 2017 m. gruodžio 1 d. savivaldybėms pateikė prašymus kompensuoti dėl liūčių patirtus derliaus nuostolius.

Parama bus skirta tiems pareiškėjams, kurių patirti nuostoliai sudarė daugiau kaip 30 proc. vidutinės metinės 2014–2016 m. produkcijos vertės pagal augalų rūšį.

Žemdirbiams bus kompensuojama iki 80 proc. patirtų žuvusio derliaus (javų, bulvių, daržovių, sodų ir uogynų) nuostolių.

Žemdirbiai yra sulaukę ir ES paramos: Europos Komisija 2017 m. nuo liūčių ir potvynių nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams skyrė 9,12 mln. Eur kompensaciją už žuvusius ar negalėtus pasėti žieminius pasėlius. Ši parama jau išmokėta.

Seimas kreipiasi į Europos Komisiją (EK), kad Lietuvos žemdirbiams būtų kuo skubiau kompensuojami nuostoliai, kuriuos jie patyrė dėl Rusijos embargo. Parlamentas taip pat prašo paramos ir kovai su afrikiniu kiaulių maru.

EK prašoma nedelsiant imtis skubių priemonių Lietuvos žemės ūkio sektoriui paremti - skirti paramą pieno gamintojams, patyrusiems išskirtinių praradimų, ir maksimaliai kompensuoti jų patirtus nuostolius dėl Rusijos įvesto importo draudimo.

Seimas antradienį 51 balsu už ir trims parlamentarams susilaikius priėmė tai numatančią rezoliuciją, kurią pasirašė beveik visų frakcijų atstovai.

Kreipimęsi į EK taip pat prašoma paramos Lietuvos kartu su kaimyninėmis šalimis parengtai afrikinio kiaulių maro prevencijos ir kontrolės bei židinių likvidavimo priemonių programai įgyvendinti.

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys konservatorius Kazys Starkevičius teigė, kad Seimo palaikymas yra reikalingas Žemės ūkio ministerijai, kuri derasi su Briuselio dėl kompensacijų.

„Kai ministerija kalbasi vienu balsu, galima pasiekti vienų rezultatų. Tai būtų mūsų, kaip parlamento, visos Lietuvos pozicija“, - teigė parlamentaras.

Kreipimęsi teigiama, kad Rusijos sankcijos daro netiesioginę įtaką ir mėsos, vaisių bei daržovių sektoriams, o dėl embargo pieno supirkimo kainos krito iki 40 proc., dalis ūkininkų atsisako pieno ūkių. Prognozuojama, kad Lietuvos pieno gamintojų nuostoliai 2014 metais sieks 32,6 mln. eurų (112 mln. litų).